Milda lietuvi Meils deiv Pareng Nijol Sodonien lietuvi

Milda – lietuvių Meilės deivė Parengė Nijolė Sodonienė, lietuvių kalbos metodininkė Kintų vidurinė mokykla

Milda – meilės, laisvės ir susidraugavimo deivė. n Milda globoja vienišus žmones, kurie nori susirasti draugą ar gyvenimo partnerį. n Deivė Milda - karo Deivės Jundos sesuo.

Deivė MILDA buvo atsakinga už gražiausius tautiečių jausmus ir giminės tęstinumą. n Žmonės tikėjo, kad Milda apskriejanti visą pasaulį oro vežimu, kurį traukia grupė baltų kaip sniegas balandžių. n Ji turėjusi sūnų – sparnuotą nykštuką, užkrečiantį širdį meilės kerais.

Mildos šventykla Yra spėjama, jog Mildos šventykla Vilniuje buvusi Gedimino sode, n Kaune stovėjusios dvi Mildos šventyklos: viena dabartiniame Aleksote - Svirbigaloje, kita - Nemuno ir Neries santakos alkoje. n

Mildos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. n Kur ta upė, kaip ji vadinama dabar? n Prūsijoje, Lietuvoje ar Latvijoje jos ieškoti? n Netoli Perlojos iš Ašarinio ežero išteka upeliukas Mildupis.

Mildos ženklas Deivės Mildos ir nuoširdžios, laisvos bei bekompromisinės meilės ženklas.

Milda reiškia laisvę n Milda nėra santuokos deivė. n Ji globoja meilę tokią, kokia ji yra, visai nesvarbu susituokę žmonės ar ne. n Meilė yra laisva, žmonės įsimyli nepriklausomai nuo bet kokių tabu, tradicijų, prietarų, socialinių, kultūrinių ar kitokių skirtumų.

Mildauninkai n Pasak mitologų, Mildos garbintojus ir žiniuonis, žolėmis ar užkalbėjimais gydžiusius meilės negalias, arba padedančius meilėje, žmonės vadino mildauninkais. n XVI a. rašytiniai šaltiniai pavasario mėnesį vadina Mildiniu mėnesiu, skirtu deivei Mildai.

Mildos šventė švenčiama gegužės 13 -ąją. Tai diena skirta meilei ir laisvei, kada savo baimes bei prietarus užmiršta netgi beviltiški slunkiai ir šventeivos.

Dėl meilės deivės Mildos žydi papartis

Milda padeda susirasti draugą n Žmonėms, kuriems atsibodo vienatvė, tereikia užmiršti prietarus, draudimus bei davatkiškus įpročius, nustoti gėdytis savęs – savo išvaizdos, išsilavinimo, socialinės padėties ir, svarbiausia, savo jausmų bei paprašyti deivės pagalbos – ir Milda tikrai padės.

Balys Sruoga 1944 m. sukūrė pjesę „Pavasario giesmė“, kurioje aprašė jaunimo švenčiamą Mildos šventę. n n n Ant kalnelio būdavo pastatyta maždaug 3 metrų aukščio deivės Mildos stovyla. Imdavo 5 kartis, vieną centrinę ilgesnę, o kitos keturios sukalamos rombu ant centrinės. Merginos pindavo gėlių ir žolynų pynes ir jomis apvydavo kartis. Su giesmėmis deivės stovyla buvo nešama šventinės eisenos į kalnelį ir iškilmingai pastatoma. Užkūrus aukurą, lietuviai aukodavo aukas dievams ir deivei Mildai.

Šiuolaikinę Mildos šventę jau ne pirmus metus organizuoja Lietuvos jaunimo Ramuva.

Deivės Mildos šventės pagrindinis simbolis – rombas. Jame susieina abu, vyriškas ir moteriškas, simbolių pradai. n Rombą galima apauginti visokiausiais kitais ženklais, brūkšniais, linijomis – čia nėra jokių apribojimų, visa esmė glūdi pačių kuriančių viduje, jų išmonėje. n Užkuriamas aukuras, einami apeiginiai ratai, mušami būgnai, skamba kanklės, aukojama deivei Mildai ir kitiems dievams. n

Mildos arba Gegutės šventėse lietuviai žaisdavo žaidimus. Yra žinomas Gegužės žaidimas. Kiekvieną merginą iš eilės sodindavo užrištomis akimis į ratelio vidurį. n Vienas po kito vaikinai prieidavo prie jos, paimdavo už rankų ir dainuodavo: "Karaliūne gegele, ku kū! Aš tavo brolelis, ku kū!“ n Sėdinčioji turėjo iš balso atpažinti tris. Atrišus akis ir pamačius išrinktąjį, belikdavo smagiai nusišypsoti pasišokti vakaronėje, apsikeisti dovanomis. n Nuo tada per visus metus vadindavo juos broleliais, o šie ją – seseria. Ritualo tarsi įšventinti į draugus, bėgant metams tikrai suartėdavo, padėdavo vienas kitam nelaimėje. n

Ne pro šalį deivės Mildos paliepimu iš karto tris draugus įsigyti. Jeigu širdis alpdavo iš meilės vienam kuriam, o šis kaip kelmas praeidavo pro šalį? Pasirodo, reikia tik įsidėmėti medį, kuriame kukavo raiboji. Tada prieiti prie jo atbulomis, nusilaužti lenktą šakelę. Iš jos nesunku pasidaryti kabliuką, kuriuo ir užkabinti nemačiomis svajonių jaunikio drabužius – viskas pasikeis į gera. Vaikinas greičiausiai iš kelmo pavirs į atkaklų gerbėją. O lietuviškasis vudu variantas panašu, kad skambėtų kaip šakar makar.

Deivės Mildos stovylą vaizduoja rombu sukaltos kartys, apipintos gėlėmis Senojo baltų tikėjimo gaivintojai gegužės 13 -ąją sukuria ir pastato ant kalnelio didžiulę deivės Mildos stovylą. n Prie jos užkuriamas aukuras, aukojama dievams ir deivei Mildai, dainuojamos dainos, šokama, žaidžiama. n

Iškilminga eisena į Žemaičių alką prasidėjo taikos ir meilės deivės Mildos šventė.

Lietuvių meilės deivės Mildos šventės akimirkos