iuolaikins lietuvi literatros paradoksai Pokyiai lietuvi literatroje l

Šiuolaikinės lietuvių literatūros paradoksai

Pokyčiai lietuvių literatūroje l „Į dešinę, į vakarus ir į pakalnę!. . “ (Juozas Erlickas) – esminiai mūsų literatūros ir kultūros pokyčiai.

SVARBIAUSI LIETUVIŲ LITERATŪROS POKYČIO ŽENKLAI: l l l l Intertekstualumas. Menų simbiozė. Žanrų irimas. Bėgimas nuo realizmo. Interpretacijų variantiškumas. Feministinės prozos proveržis. Karnavališkumas. l l l (Auto)biografinių žanrų antplūdis. Keičiasi laiko ir erdvės sąvokos. Fiziologijos bumas. Miesto fenomenas. Narciziškas tipas literatūroje: pasakoju tai, ką jaučiu.

l l l Tautinių-patriotinių mitų griovimas. Desakralizacija. Prozos esėjiškėjimas. Deepizacija. Asmenine patirtimi grįstų kūrinių dominavimas. l l l Kalbos suaktyvėjimas. Sensualizmas ir sensacija. Metaliteratūriškumas. Bjaurasties estetika. Tendencija orientuota į istorijų pasakojimus.

Aleksandras Žalys apie “šiuolaikinės literatūros spindesį ir skurdą”: “Literatūra primena kurtizanišką pasaulį. Dėmesys savo kūnui, išoriniam blizgesiui, demonstravimosi bei afektacijos siekis, visiškas vertybių sunykimas”.

Prof. Viktorija Daujotytė: “Dabartinė literatūra vis mažiau beskiria dėmesio žmogui, užmiršta, kad yra žmogaus likimas, jaučiasi esanti pati sau, viešai krapštanti savo panages, žaidžianti savo pačios žaidimus, ieškanti kodinių manipuliacijos galimybių, atsisukusi į mugę, svarbiausią dabarties šventovę”.

Gintaras Beresnevičius: “Anksčiau jauno vartotojo poreikius formavo Karlsonas, dabar – fantasy žanro kičas Haris Poteris”. (“Ne apie tai dūzgelė”)

Viena esminių naujovių kultūroje ir literatūroje – nomadinis mentalitetas.

l l Vietoj socrealizmo – poprealizmas. Tekstai yra, o prozos nėra.

Absorbavimo efektas: lietuviški tekstai sugeria visas pasaulio patirtis, bet ne tradicijas, o kultūros dėmes, teršalus.