Klasicizmo instrumentin muzika ir sonatinissimfoninis ciklas Klasicizmo instrumentin

Klasicizmo instrumentinė muzika ir sonatinis-simfoninis ciklas

Klasicizmo instrumentinė muzika ir sonatinis-simfoninis ciklas n n n Kaip jau minėta, klasicizmo epochoje klestėjo instrumentinė muzika. Pasisėmęs idėjų iš Manheimo (Vokietija) kompozitorių, Jozefas Haidnas suformavo pagrindinius klasicizmo simfoninės ir kamerinės instrumentinės muzikos žanrus bei sonatinį-simfoninį ciklą. Susiklostė tradicija, pagal kurią buvo pasirenkamas kūrinio dalių skaičius, forma, atlikėjų sudėtis.

Klasicizmo instrumentinė muzika ir sonatinis-simfoninis ciklas n n Sonatinis-simfoninis ciklas – tai keleto dalių instrumentinės muzikos ciklas, kuriame bent viena iš dalių yra sonatos formos. Šis ciklas tapo svarbiausių klasicizmo instrumentinės muzikos žanrų – simfonijos, koncerto, kvarteto ir sonatos – pagrindu. Tai, kaip šis ciklas veikia, atspindi lentelė.

Klasicizmo instrumentinė muzika ir sonatinis-simfoninis ciklas

Klasicizmo instrumentinė muzika ir sonatinis-simfoninis ciklas

Klasicizmo instrumentinė muzika ir sonatinis-simfoninis ciklas Muzikos tipas Žanras Atlikėjai Dalių skaičius Simfoninė muzika Simfonija Simfoninis orkestras 4 Simfoninė muzika Koncertas Solistas (atlikėjas) or simf. orkestras 3 Kamerinė muzika Kvartetas Styginių kvartetas 4 Kamerinė muzika Sonata 1 ar 2 atlikėjai 3

Instrumentinės muzikos formos n Klasicizme buvo naudojamos kelios pagrindinės instrumentinėje muzikoje dažniausiai vartojamos muzikos formos: trijų dalių, variacijos, rondo ir sonatos forma.

Trijų dalių forma n n n Trijų dalių forma sudaroma kraštines dalis priešinant su viduriniąja. Pirmojoje dalyje (A) skamba pagrindinė tema (arba temos). Vidurinėje dalyje dažnai įvedama nauja muzikinė medžiaga (B), dažnai kontrastinga pirmajai. Trečioje dalyje (reprizoje) grįžta pirmosios dalies tema (A). Trijų dalių formos schema: A−B−A.

Variacijų forma n n Variacijų forma grindžiama vienos (ar dviejų) temų varijavimu (keitimu, naujų variantų kūrimu). Tema pamažu kinta, ir tokią eigą atspindi schema: A−A 1−A 2−A 4. . .

Rondo formoje n n Rondo formoje vis sugrįžta nepakitusi pagrindinė tema (A). Tarp jos dalių įterpiami epizodai, kuriuose skamba visai nauja muzika (B, C ir t. t. ). Tipiška rondo formos schema: A−B−A−C−A.

Sonatos forma n n Visiškai naują pavidalą klasicizme įgavo sonatos forma. Ji vartojama instrumentinėje muzikoje ir yra labai svarbi simfoniniame-sonatiniame cikle (ja rašoma bent viena iš ciklo dalių). Sonatos forma sudaroma iš trijų dalių (todėl primena 3 dalių firmą): ekspozicijos, temų perdirbimo ir reprizos.

Sonatos forma