Baroko instrumentin muzika Antonijus Vivaldis ANTONIO VIVALDI 1678

Baroko instrumentinė muzika. Antonijus Vivaldis ANTONIO VIVALDI (1678 – 1741)

Baroko instrumentinė muzika Baroko orkestras buvo pastovios sudėties - 2 smuikai, altas ir bosų grupė Baroko orkestro pagrindą sudarė styginiai Italijoje tuo metu gyveno žymiausios styginių instrumentų meistrų šeimos: Amati, Stradivari, Guarnieri

Senovinė šokių siuita Senovinę šokių siuitą sudaro šios privalomosios dalys alemanda kuranta sarabanda žiga

Antonio VIVALDI (1678 – 1741) Venecijietis italų kompozitorius, smuikininkas, muzikos mokytojas Italų publikos buvo meiliai vadinamas „genialusis raudonplaukis kunigas“ Šv. Morkaus katedros smuikininko sūnus, gavęs muziko ir dvasininko išsilavinimą

Filmukas apie A. Vivaldi gyvenimą https: //www. youtube. com/watch? v=O-Sjuu. IJBl 8

SVARBIAUSI A. VIVALDI kūriniai Vivaldi kūrybinis palikimas gausus - Išvis jis sukūrė apie 770 kūrinių. 49 operos, daug kantatų, oratorijų bažnytinė muzika. . . 90 solo ir trio sonatų Antonio Vivaldi buvo Solinio koncerto tipo meistras. Pagrindinę jo kūrybos dalį sudaro apie 450 solinių koncertų: pusė smuikui, kiti – kitokiems styginiams ir puč. instrumentams (pvz. , net fleitai piccolo).

BAROKINIS KONCERTAS Šalia barokinės sonatos plito koncertas (it. concerto – „grojimas kartu“, „ansamblis“). Pagal sudėtį skiriami trys koncertų tipai: 1. Soliniame koncerte orkestrui priešinami vienas ar keli solistai (dažn. smuikas, obojus). Koncertas paprastai būna trijų dalių (gr. -l. -gr. ); greitose dalyse pasikartojančią orkestro atliekamą temą keičia virtuoziniai soliniai epizodai, lėtoje dalyje melodiją groja solistas, orkestras pritaria. 2. 2 -3 vienodos reikšmės instrumentų grupės (pvz. , Bacho II Branderburgo koncertas 3 sm, 3 violoms, 3 violončelėms ir Basso continuo. 3. Concerto grosso

Concerto grosso [končerto groso] (it. „didysis koncertas“) 1. muzikos kūrinys, kurį atliekantis orkestras padalijamas į dvi grupes pagrindinę (ripieno arba tutti) ir mažąją solistų (concertino). Tarsi įprastą barokinį trio papildo didesnis ansamblis. Didesnė grupė kartais prisijungia prie mažesnės ir šią garsiniu atžvilgiu sustiprina. 2. didelės apimties instrumentinės muzikos žanras;

SVARBIAUSI A. Vivaldi kūriniai Žinomiausi kūriniai yra „Metų laikai“ op. 8. Juos sudaro – 4 koncertai smuikui iš rinkinio „Harmonijos ir išradingumo varžybos“(pirmieji) Pavasaris Vasara Ruduo Žiema Koncertų pagrindas yra sonetai, kurių ryškesni vaizdiniai įrašyti į partitūrą kartu su išradingais muzikiniais atitikmenimis. Forma – trijų dalių: I. Allegro - II. Lėtoji - III. Finalinis Allegro. Refreno tipo orkestrinę temą (riturnelę) keičia skirtingi soliniai epizodai. Riturnele Vivaldis perteikia pagr. dalies vaizdinį, o soliniuose epizoduose kuria besikeičiančius paveikslėlius. Lėtose antrosiose dalyse dažnai girdime iškart kelis kontrastingus vaizdinius.

Iš ciklo „Metų laikai“ koncertas „Pavasaris“, I-II dalys. https: //www. youtube. com/watch? v=Tvq. VRz. Qkqkg Filarmonica della Scala diretta da Riccardo Muti https: //www. youtube. com/watch? v=Rnwu. F-MCRuo

baroko epochoje nusistovėjo tokia koncerto dalių tvarka greita-lėta-greita

Garsų tapyba kai kompozitorius muzikos garsais tarsi piešia kūrinio pavadinime nurodytus vaizdus

Kiti A. Vivaldi kūriniai Koncertai Operos Kantatos Oratorijos

Namų darbas Užduotis nr. 1 Testas nr. 10 „Baroko instrumentinė muzika. Antonijus Vivaldis“ Užduotis nr. 2 Vadovėlis “Antika-Barokas“, 7 tema ir skaitiniai po 7 temos, Muzikos pavyzdžiai