ios grups nars Vaida Staneviit Vaida valionyt Vaida

Šios grupės narės Vaida Stanevičiūtė, Vaida Žvalionytė, Vaida Vaitkutė ir Rūta Vainauskaitė apklausė Šiaulių miesto savivaldybės kalbos tvarkytoją Aušrinę Rinkevičienę. Respondentė pasirinkta norint ją labiau pažinti ne tik kaip dėstytoją, bet ir kaip asmenybę.

Aušrinė Rinkevičienė: „Nereikia stengtis visko atsiminti, reikia tik žinoti, kur rasti reikiamą informaciją”

Esate baigusi Šiaulių institutą. Kodėl pasirinkote studijas šiame institute? Mano pasirinkimą lėmė tai, kad visuomet svajojau tapti mokytoja. Tuo metu pedagogus ruošė tik Vilniuje ir Šiauliuose. Atstumas nuo namų iki šių miestų buvo beveik toks pats, todėl ilgai nedvejojusi pasirinkau Šiaulius. Be to, mano pasirinkimą paskatino ir tai, kad čia gyveno sesuo.

Kokius prisiminimus Jums sukelia laikas, praleistas institute? Visada malonu prisiminti jaunystę. Dvejus metus gyvenau bendrabutyje kartu su dviem žemaitėmis, dzūkaite, ir aš – suvalkietė. Buvome bendrakursės, kartu lankėme paskaitas (reikia pripažinti, kad kartais ryte ir pramiegodavom kokią paskaitėlę), naktimis skaitydavome privalomą literatūrą, turėjome bendrų interesų, dalijomės savo svajonėmis… Dėstė puikūs dėstytojai: visų studentų gerbiamas, o studenčių dar ir labai mylimas, tolerancijos ir taktiškumo įsikūnijimas, iškalbos ir humoro nestokojantis habilituotas daktaras profesorius Kazimieras Župerka. Visada santūrus ir susimąstęs profesorius Vytautas Sirtautas suteikė ne tik žinių, bet ir formavo požiūrį į gyvenimą. Jo mintis, kad nereikia stengtis visko atsiminti, reikia tik žinoti, kur rasti reikiamą informaciją, padeda daugeliu atvejų. Iki šiol dėkinga docentei Janinai Barauskaitei už suteiktus rašybos ir skyrybos įgūdžius.

Kaip leidžiate laisvalaikį? Patinka būti namuose, šeimininkauti, ruošti maistą, tik gaila, kad tam turiu mažai laiko. Taip pat iš sukauptų nuotraukų, filmuotos medžiagos, geros muzikos, kompiuteriu vyro padedama kuriu filmukus. Mėgaujuosi šiuo procesu, nes tai ne tik padeda išsaugoti mūsų šeimos istoriją, susisteminti užfiksuotas praeities akimirkas, bet ir suteikia kūrybinio pasitenkinimo.

Ar mėgstate keliauti? Taip, man labai patinka keliauti. Keliaujam po Lietuvą, Latviją, Estiją. Nepamirštamos kelionės į Sankt Peterburgą, Maskvą, Austriją, Čekiją, Slovakiją, Londoną. Didžiausia svajonė – aplankyti Meksiką. Įspūdingiausios buvo dar mokyklos laikais pirmoji mano ekskursija į Sankt Peterburgą ir pirmoji kelionė į kalnus – Austrijos Alpes. Kodėl – nes buvo pirmosios, suteikė netikėtų įspūdžių.

Kaip manote, kuo visuomenė galėtų prisidėti prie lietuvių kalbos puoselėjimo? Mano nuomone, pirmiausia patys kalbininkai turėtų būti atlaidesni, demokratiškesni, ir taip galėtų sumažinti visuomenės ir kalbininkų susipriešinimą. Labai svarbus lietuvių kalbos puoselėjimo procese galėtų būti žurnalistų vaidmuo. Jie turėtų skleisti realią, faktų neiškreipiančią informaciją apie kalbos aktualijas, kalbininkus ir jų atliekamus darbus, apie kalbos tvarkybos institucijas, jų veiklą, šią sritį reglamentuojančius teisės aktus. Svarbiausia – objektyviai informuoti visuomenę apie kalbos norminimo, tvarkybos ir kontrolės sistemos pasiekimus ir trūkumus. O kalbos vartotojai turėtų jausti didesnę atsakomybę už savo ištartą ar parašytą žodį, turėtų liautis pataikavę kitoms kalboms. Turėtume rūpintis ir didžiuotis savo kalba, nes ji – ryšys, jungiantis mūsų tautą, mūsų tautos išlikimo sąlyga.

Ko palinkėtumėte ar ką patartumėte esamiems ir būsimiems studentams lituanistams? Linkėčiau kiekvienam atrasti nišą gyvenime, dirbti mėgstamą darbą.

Interviu buvo informatyvus, suteikė žinių apie respondentės darbą, studijas, pomėgius, laisvalaikį. A. Rinkevičienė mielai atsakinėjo į pateiktus klausimus. Buvo įdomu išbandyti savo jėgas žurnalistikos srityje.