Specialybs kalbos kultra vadas I paskaita Dst Vaida

Specialybės kalbos kultūra Įvadas. I paskaita Dėst. Vaida Buivydienė 1

Specialybės kalbos programa (1) 1) Kalbos sąvoka: valstybinė kalba, kalbos normos ir kodifikavimas (pateikiami įvadiniai kalbos, kaip termino, sampratos ir kalbų genealoginės klasifikacijos duomenys, aiškinama valstybinės kalbos samprata ir kalbos kultūros normų svarba); 2) Rašytinės ir sakytinės kalbos samprata (rašytinės ir sakytinės kalbos skirtumai, taisyklingos viešosios kalbos normos); 3) Bendroji ir specialioji kalbos kultūra: funkciniai stiliai (mokslinio, administracinio, publicistinio, buitinio ir meninio stiliaus ypatumai ir kalbinės raiškos specifika); 2

Specialybės kalbos programa (2) 4) Lietuvių kalbos leksika ir terminų daryba (kalbos leksikos sistema kilmės ir vartojimo požiūriu, terminų darybos ypatumai); 5) Gramatinių reikšmių sistemos taisyklingumas (morfologijos ir sintaksės normos ir pažeidimai); 6) Mokslinis tekstas: struktūrinė charakteristika (tekstų tipų, struktūros, komponavimo, žodžių tvarkos sakinyje dėsningumai, nuorodų ir jų ryšio su tekstu rašymas). 3

Specialybės kalbos programa (patvirtinta VLKK 2003 m. ) http: //www. vlkk. lt/lit/nutarimai/svietimoistaigos/specialybes-kalbos-programa. html 4

Atsiskaitymai 2 kontroliniai darbai Savarankiškas darbas (Dokumentų aplankas) 5

Kalbos kultūra (rus. культура речи) Specialybės kalba (angl. language for special purposes) Kalbos kultūra ir specialybės kalba Specialybės kalbos kultūra Profesinė kalba 6

Kalbos kultūra – kalbininkų reikalas? 7

? Kas kuria kalbą? 8

Ar reikia kalbą norminti? (kalbos norma, kalbos politika, kalbos planavimas, kalbos ekologija, kalbos kultūra. . . ? ) Svarbu tik kalbėti ar kaip kalbėti? Ar egzistuoja prestižinė kalba? 9

Svarbu tik susišnekėti? 10

11

Palyginkite žodžius: liet. avis, latv. avs, lot. ovis, skr. ávih, s. sl. ovьca; liet. du, latv. divi, pr. dwai, lot. duo; liet. ranka, latv. roka, pr. rancko, rus. pyka, lenk. ręka. 2 pav. Žodžių pavydžiai 12

Yra žinoma, kad pasaulyje yra apie 6000 kalbų. Jos labai įvairios: Vienos labai paplitusios (pvz. , kinų kalba apie 800 milijonų žmonių, anglų – 300 milijonų, rusų 150 milijonų žmonių); Kitos kalbos vartojamos labai siaurai (pvz. , lybių kalba Latvijos teritorijoje kalba vos keliolika žmonių). 3 pav. Kalbų paplitimas 13

Kalbos gali būti: Vartojamos kaip valstybinės vienos tautos tam tikroje teritorijoje (pvz. , lietuvių - Lietuvoje, latvių – Latvijoje, lenkų – Lenkijoje ir t. t. ); Vartojamos daugelyje šalių (anglų kalba kaip valstybinė vartojama Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir t. t. ) 4 pav. Valstybinės ir nevalstybinės kalbos 14

Be to, kalbos gali būti: Gyvosios (vartojamos ir rašytine, ir sakytine forma); Mirusios (ir nebevartojamos - nepalikusios jokių rašytinių paminklų, pvz. , sėlių, jotvingių, kuršių, žiemgalių); Mirusios, tačiau vartojamos (pvz. , lotynų kalba yra mirusi, tačiau vartojama bažnyčiose ir kaip mokslo kalba). 5 pav. Gyvosios ir mirusios kalbos 15

Kalbos gali būti labai panašios ir labai skirtingos, pvz. : Daug panašumų Labai skirtingos yra tarp latvių ir lietuvių ir kinų lietuvių kalbų; kalbos; Tarp norvegų, danų Rusų ir anglų ir švedų kalbų. kalbos. 6 pav. Kalbų panašumai ir skirtumai 16

Remiantis bendra kalbų kilme ir giminyste, kalbos skirstomos į šeimas, šeimos į šakas, šakos į grupes. 7 pav. Kalbų klasifikavimas 17

8 pav. IDE kalbų medis 18

Pagrindinės kalbų šeimos yra šios: Indoeuropiečių; Ugrų-finų; Tiurkų-totorių; Semitų-chamitų; Iberų-kaukaziečių ir t. t. 9 pav. Pagrindinės kalbų šeimos 19

10 pav. Indoeuropiečių kalbų schema 20

Indoeuropiečių kalbų šeimą sudaro šios šakos: Baltų Slavų Germanų Italikų ir romanų Keltų Graikų Albanų Armėnų ir t. t. 11 pav. IDE kalbų šeimos šakos 21

Baltų kalbų šaka: Lietuvių Latvių Prūsų Sėlių Žiemgalių Kuršių Jotvingių 12 pav. Baltų kalbos 22

Slavų kalbos: Rytų (rusų, baltarusių, ukrainų); Pietų ( bulgarų, serbų-chorvatų, slovėnų, makedonų); Vakarų (lenkų, čekų, slovakų, lužicų, kašubų ir polabų). 13 pav. Slavų kalbos 23

Germanų kalbos: Rytų (išnykusios vandalų, burgundų, gotų); Šiaurės (danų, švedų, norvegų, islandų ir farerų); Vakarų ( anglų, vokiečių, olandų, flamandų, fryzų). 14 pav. Germanų kalbos 24

Italikų ir romanų kalbos: Oskų-umbrų Lotynų, iš kurios išsirutuliojo: - italų - ispanų - portugalų - prancūzų - rumunų, moldavų ir t. t. 15 pav. Italikų ir romanų kalbos 25

Lietuvių kalba turi bendrų bruožų su: Germanų kalbomis: - yla - midus - gatvė - kvietys - amatas - kambarys - kunigas. . Slavų kalbomis: - lenkas - muilas - muitas - stiklas - turgus - gadynė ir t. t. 16 pav. Lietuvių ir kitų kalbų bendri bruožai 26

Iš Baltų kalbų šakos dabar gyvos yra likusios tik dvi kalbos: lietuvių ir latvių. Prūsų kalba išnyko XVII amžiuje. Lietuvių kalba pasaulio mokslininkų yra vertinama todėl, kad joje yra išlikusių daug indoeuropiečių prokalbės elementų. 17 pav. Gyvosios baltų kalbos 27

Lietuviškai kalba pie 2, 7 mln. lietuvių Lietuvoje ir apie 640 tūkst. užsienyje. Lietuvoje lietuviškai gerai kalba apie 90 proc. kitakalbių Lietuvos gyventojų. Gyventojų sudėtis: lietuviai – 79, 6 proc. , rusai – 9, 4 proc. , lenkai – 7 proc. , baltarusiai - 1, 7 proc. , ukrainiečiai – 1, 2 proc. 18 pav. Lietuvių kalbos paplitimas 28

Apie lietuvių kalbos vertę galima spręsti ir iš to, kad 2002 metais buvo išleistas 20 -asis Lietuvių kalbos žodyno tomas. Tai didžiausias žodynas, turintis 20, 000 puslapių. 19 pav. Lietuvių kalbos žodynas 29

Kalbos norminimo istorijos pastabos (1) Raštų atsiradimas (16 -17 a. ) – M. Mažvydas knygas rašė ne tarmiškai, o tik tarmės pagrindu – tai jau bendrinė kalba. 16 a. – bendrinės kalbos šaknys. 18 -19 a. – LDK lietuvių kalba viešajame gyvenime nebuvo vartojama, o negausiuose raštuose labai suprastėjo. Prūsijoje padėtis nebloga − net diskusijos bendrinės kalbos klausimais vyksta. Lietuvių kalba ateina į viešąjį gyvenimą (1883− 1940): „Aušra“, J. Jablonskis, K. Būga, mokykla, valstybės valdymas ir t. t. − šiuolaikinės bendrinės kalbos pradžia. 20 pav. Lietuvių kalbos kelias įvairiais istorijos laikotarpiais 30

Kalbos norminimo istorijos pastabos (2) Sovietmetis (1940 -1990): demonstruojama, kad kalba klesti, bet iš tikrųjų – stumiama iš viešojo gyvenimo. Lietuvių kalba atliko buitinę ir estetinę f-as (buitinė vartosena, grožiniai kūriniai), o mokslinio, kanceliarinio stiliaus kūrimas sustabdytas. Lietuvių kalbos mokslas ėmė atsigauti maždaug nuo 7 deš. vidurio. 1976 m. įkurta Valstybinė lietuvių kalbos komisija. 1988 m. lietuvių kalba paskelbta valstybine (iki tol pripažinta 1922 ir 1928 m. Konstitucijose). 1990 m. pertvarkyta Kalbos komisija. 31

Teisinė valstybinės kalbos apsauga: Kaip valstybinė įteisinta 1922 m. Sovietinė okupacija 1988 vėl įteisinta vartoti kaip valstybinė kartu su rusų kalba 1990 m. atkūrus nepriklausomybę patvirtintos 3 kalbos mokėjimo kategorijos 1995 priimtas Valstybinės kalbos įstatymas 21 pav. Teisinė valstybinės kalbos apsauga 32

Vyriausybės patvirtintos programos: Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 19962005 m. programa Lietuvių kalbos vartojimo informacinėje visuomenėje 2000 -2006 m. programa Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 20012010 m. programa Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis 22 pav. Valstybės patvirtintos programos 33

Kalbos tvarkomosios institucijos Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuri rūpinasi: - valstybinės kalbos įstatymo vykdymu; - kalbos kodifikavimu; - normų vartojimu ir įgyvendinimu; - lietuvių kalbos tvarkybos kryptimis; - terminų žodynų ir žinynų aprobavimu; - visuomenės kalbos kultūra; - lietuvių kalbos diegimu į informacines technologijas. 23 pav. Kalbos tvarkomosios institucijos 34

Bendrinės kalbos normos ir norminimo kriterijai: Tikslingumas; Taisyklingumas; Pastovumas (tradicijos); Tikslumas (vienareikšmiškumas); Glaustumas (ekonomiškumas); Funkcinė sklaida (stilistinė diferenciacija); Skambumas (estetiškumas); Paplitimas; Kilmė. 24 pav. Norminimo kriterijai 35

Kalbos normų pažeidimai: Stilistiškai motyvuoti; Stilistiškai nemotyvuoti: - netyčiniai, - tyčiniai. 25 pav. Normų pažeidimai 36

Kalbos klaidų prežastys: Kitų kalbų poveikis Tarmių poveikis Žargonas ir slengas Reikiamo stiliaus nepaisymas 26 pav. Klaidų priežastys 37

Kalbos klaidos pagal lygmenis: Žodžių parinkimo ir vartojimo (leksikos) klaidos; Žodžių darybos (sandaros) klaidos; Žodžių formų sudarymo (morfologijos) klaidos; Žodžių junginių ir sakinių sudarymo (sintaksės) klaidos. 27 pav. Klaidos pagal lygmenis 38

Daugiau literatūros šia tema: Paulauskienė A. Lietuvių kalbos kultūra. Kaunas: Technologija. P. 9 -33 Kazlauskienė A. , Rimkutė E. , Bielinskienė E. , Bendroji ir specialybės kalbos kultūra, – Kaunas, 2006. Žukienė R. Studentų savarankiškam darbui skirtos lietuvių kalbos užduotys, testai ir taisyklės. Vilnius, 2005. 130 p. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainė. Prieiga per internetą http: //vlkk. lt Swales, J. M. (1992). Language for specific purposes. In W. Bright (Ed. ), International Encyclopedia of Linguistics (Vol. 2, 300 --302). New York, Oxford: OUP http: //www. speak-up. ru/trenings/kultura-rechi 28 pav. Literatūra 39