Fizinio krvio poveikis organizmui raumenys kraujotaka Pareng Visuomens

Fizinio krūvio poveikis organizmui: raumenys, kraujotaka Parengė: Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas Martynas Kurtinaitis

Griaučių raumenų sandara ir funkcijos Kiekvienas žmogaus judesys priklauso nuo raumenų veiklos. Raumenys yra skersaruožiai, lygieji ir širdies. Visa žmogaus fizinė veikla vyksta susitraukiant skersaruožiams raumenis. Daugelį vegetacinių funkcijų, nepriklausančių nuo mūsų valios, atlieka lygieji raumenys. Jie yra kraujagyslių sienelėse ir vidaus organuose.

Raumenų susitraukimas Raumuo susitraukia impulsui atėjus nervu į skaidulas. Kai jis pasiekia raumenį, išsiskiria nervų skystis - neuromediatorius - acetilcholinas. Esant pakankamam jo kiekiui raumens receptoriuose atsiranda elektrinis impulsas ir jis paplinta po visą raumenį.

Raumenų skaidulų tipai Ne visi raumenys vienodi. Raumenų skaidulos pagal savo susitraukimą ir funkcijas skirstomi į dvi grupes: lėtai susitraukiančios skaidulos (LS); greitai susitraukiančios skaidulos (GS). Vidutiniškai žmogaus organizme yra 52 -55 proc. LS, 30 -35% GSa ir 12 -15 proc. GSb.

Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologija Fizinio krūvio metu širdies ir kraujagyslių sistema (ŠKS) patiria didelį krūvį. Kartu su kvėpavimo sistema ji tenkindama vis didesnius organizmo poreikius, pati adaptuojasi. Kraujotakos sistema kartu su kvėpavimo sistema į raumenis ir kitus organus pristato energetines, plastines medžiagas, deguonį, mineralines medžiagas, mikroelementus, o iš jų šalina medžiagų apykaitos produktus.

Pagrindines širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijas galima suskirstyti į penkias grupes: 1. Apykaitos - aprūpina kiekvieną ląstelę deguonimi, energetinėmis medžiagomis; 2. Šalinimo - šalina iš ląstelių medžiagų apykaitos produktus; 3. Transporto - transportuoja hormonus iš endokrininių liaukų į reikiamus receptorius; 4. Homeostazės - kraujo sistema padeda palaikyti homeostazę, palaiko reikiamą skysčių kiekį; 5 Gynybinė (imunitetas). - kovoja su infekciniais susirgimais, mikroorganizmais ir virusais.

Kraujo sudėtis: Forminiai elementai 45 -50% : 1. Eritrocitai - 98% 2. Leukocitai – 1, 5% 3. Trombocitai – 0, 5% Plazma 55 -50% : 1. Vanduo – 90% 2. Baltymai – 7% 3. Kitos medžiagos – 3%

Širdies adaptacija fiziniams krūviams: Greitoji- betarpiška reakcija į padidėjusį fizinį krūvį. Ilgai treniruojantis žmogaus širdis padidėja ir pripranta prie fizinio krūvio.

Kvėpavimas fizinio krūvio metu Žmogus negali gyventi be deguonies. Nenutrūkstamas biologinis procesas, kurio metu organizmas iš aplinkos įsisavina deguonį, o į ją išskiria anglies dioksidą ir vandens garus vadinamas kvėpavimu. Raumenų veikla, reikalaujanti ištvermės, priklauso nuo deguonies kiekio, patenkančio į organizmą. Tačiau dėl fizinio krūvio raumenyse kaupiasi ir kitos dujos - CO 2. Jos toksiškos, kai jų susikaupia daugiau - raumenys negali dirbti.

Visą darbą, aprūpinant raumenis deguonimi ir šalinant iš organizmo CO 2, atlieka kvėpavimo sistema. Širdies kraujagyslių sistema atlieka transporto funkciją, o kvėpavimo sistema atlieka deguonies pristatymą į kraują ir šalina CO 2 ir kitas medžiagas iš kraujo.

Maksimalaus intensyvumo krūvio metu treniruoti ir netreniruoti asmenys kvėpuoja beveik vienodu dažniu - 40 -60 k/min, tik netreniruotų kvėpavimas negilus, o gerai treniruoti sportininkai įkvėpia žymiai giliau.

Pulso dažnis ir jo adaptacija prie fizinių krūvių: Dėl treniruočių PD ramybėje sulėtėja. Padidėjus simpatinės NS aktyvumui didėja pulsas. Tačiau pasiekus 120 -130 tv/min tolesnis širdies išstumiamo kraujo tūris ir atliekamo darbo galingumas didėja dėl didėjančio širdies susitraukimų dažnio.

Didėjant kraujotakai raumenyse didėja aktyvių kapiliarų skaičius. Į raumenis patenka daugiau kraujo. Ištvermės treniruotės didina kraujo kiekį, kurio tekėjimo srautas didėja. Labiau treniruotame organizme yra efektyvesnis kraujo pasiskirstymas. Jis nukreipiamas į aktyvesnius raumenis, o ten kur jis mažiau svarbus, jo tenka mažiau.

Kraujo pasiskirstymas ramybės ir krūvio metu proc. (%) smegenys širdis inkstai kepenys kaulai oda raumenys kt. organai ramybėje 14 4 22 27 5 6 15 7 krūvio metu 4 4 3 5 1 15 66 2

DĖKOJU UŽ DĖMESĮ!