ES DIREKTYV NUOSTAT PGU TEISI SRITYJE GYVENDINIMO LR

ES DIREKTYVŲ NUOSTATŲ PGU TEISIŲ SRITYJE ĮGYVENDINIMO LR NAUJOVĖS Eglė Samuchovaitė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė, advokato padėjėja Projekto „Per aktyvų pažinimą – į visuomenę“ Baigiamoji konferencija 2012 06 27 Kaunas

Aktualios direktyvos: • Tarybos direktyva 2004/83/EB, 2004 m. balandžio 29 d. , dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų – KVALIFIKAVIMO DIREKTYVA ØEuropos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES, 2011 m. gruodžio 13 d. , dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų • Tarybos direktyva 2003/109/EB, 2003 m. lapkričio 25 d. , dėl trečiųjų piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso – ILGALAIKIŲ GYVENTOJŲ DIREKTYVA ØEuropos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/51/ES, 2011 m. gegužės 11 d. , kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2003/109/EB siekiant išplėsti jos taikymo sritį asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga

I kartos Kvalifikavimo direktyva 28 straipsnis Socialinis aprūpinimas 1. Valstybės narės užtikrina, kad pabėgėlio ar papildomos apsaugos statuso turėtojai tą statusą suteikusioje valstybėje narėje gautų būtiną socialinę paramą, kuri suteikiama tos valstybės narės piliečiams. 2. Kaip išimtis bendrajai taisyklei, nustatytai šio straipsnio 1 dalyje, valstybės narės gali apriboti papildomos apsaugos statuso turėtojams suteikiamą socialinę apsaugą iki pagrindinių lengvatų, kurios teikiamos tokio paties lygio ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir piliečiams.

II kartos Kvalifikavimo direktyva 29 straipsnis Socialinis aprūpinimas 1. Valstybės narės užtikrina, kad tarptautinės apsaugos gavėjai tokią apsaugą suteikusioje valstybėje narėje gautų būtiną socialinę paramą, kokia suteikiama tos valstybės narės piliečiams. 2. Nukrypstant nuo 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės, valstybės narės gali apriboti papildomos apsaugos statuso gavėjams suteikiamą socialinę paramą iki pagrindinių lengvatų, kurios teikiamos tokio paties lygio ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir piliečiams.

LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo bendri principai Pakeitimas įsigaliojo nuo 2012 01 01. Į subjektų ratą įtraukti užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga arba laikinoji apsauga LR, išskyrus integracijos laikotarpiu gaunančius paramą iš integracijos lėšų. Socialinės paramos rūšys: 1. Socialinė pašalpa; 2. Komunalinių išlaidų kompensacijos. Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį pateiktas prašymas – paraiška, pirmos dienos, jei kreipimosi metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą. Pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas.

LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo bendri principai Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administraciją.

LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo bendri principai Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui (350 Lt) ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį. Socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, įskaitant atvejus, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), sudaro: Øpirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį; Øantram bendrai gyvenančiam asmeniui – 80 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį; Øtrečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

Leidimus nuolat gyventi Lietuvoje ir leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turintys užsieniečiai turi teisę į: Socialinę paramą mokiniams (LR socialinės paramos mokiniams įstatymas) Socialinės paramos mokiniams rūšys: 1) mokinių nemokamas maitinimas (pietūs, pusryčiai, maitinimas mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose); 2) parama mokinio reikmenims įsigyti. Socialines paslaugas (LR socialinių paslaugų įstatymas) Užsieniečiai, turintys leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę gauti socialines paslaugas.

Išlikusios problemos Neįgalumo nustatymas (Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas) 1 straipsnis Įstatymo tikslas 1. Šio Įstatymo tikslas – užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus. 2. Šis Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems neįgaliesiems.

Išlikusios problemos Kompensacijos asmenims, nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų (LR smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos įstatymas) 1 straipsnis Įstatymo paskirtis 1. Šio įstatymo paskirtis – ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus. 2 straipsnis Pagrindinės įstatymo sąvokos 2. Nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjęs asmuo (toliau – nukentėjęs asmuo) – Lietuvos Respublikos pilietis, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje teisėtai nuolat gyvenantis asmuo, o Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais – kitas asmuo, kuriems padarytas smurtinis nusikaltimas.

Išlikusios problemos Tik leidimus nuolat gyventi Lietuvoje turintys asmenys turi teisę į: Išmokas vaikui ir nėščiai moteriai (LR išmokų vaikams įstatymas, LR Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 patvirtinti Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai) Išmokos vaikui: Vienkartinė išmoka vaikui ir išmoka vaikui skiriama, jei nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų) yra nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo ir vaikas nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Išmoka nėščiai moteriai: Nėščiai moteriai, pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiai teisės gauti motinystės pašalpos, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka.

Išlikusios problemos Tik leidimus nuolat gyventi Lietuvoje turintys asmenys turi teisę į: Išmokas tėvų globos netekusiam vaikui (LR išmokų vaikams įstatymas, LR Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 patvirtinti Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai) Globos (rūpybos) išmoka. Paramą mirties atveju (LR įstatymas „Dėl paramos mirties atveju“) Laidojimo pašalpa mokama Lietuvoje mirus užsieniečiui (užsienio valstybės pilietybę turinčiam asmeniui arba asmeniui be pilietybės), turinčiam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kai tokio asmens vaikas gimsta negyvas (ne mažiau kaip 22 nėštumo savaičių kūdikis).

Ilgalaikių gyventojų direktyvos įgyvendinimas LR • Tarybos direktyva 2003/109/EB, 2003 m. lapkričio 25 d. , dėl trečiųjų piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso – ILGALAIKIŲ GYVENTOJŲ DIREKTYVA Direktyvos nuostatos buvo laiku perkeltos į nacionalinę teisę. ØEuropos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/51/ES, 2011 m. gegužės 11 d. , kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2003/109/EB siekiant išplėsti jos taikymo sritį asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga Direktyvos nuostatos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2013 m. gegužės 20 d.

Laikas klausimams!