CIVILINI TEISI OBJEKTAI 1 Civilini teisi objekt samprata
CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAI 1. Civilinių teisių objektų samprata 2. Civilinių teisių objektų klasifikacija 3. Daiktai 4. Pinigai 5. Vertybiniai popieriai 6. Turtinės teisės 7. Veiksmai ir jų rezultatai 8. Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės 9. Informacija 10. Asmeninės vertybės ir civilinė apyvarta
1. CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ SAMPRATA Objektas (lot. , objektus - daiktas, reiškinys) reiškinys, paverstas žmogaus praktinės ir pažintinės veiklos dalyku. Objektas ir dalykas
Civilinio teisinio santykio objektas – ir civilinių teisių objektas. Civilinių teisių objektas - civilinės apyvartos objektas arba saugojimo objektas (apsauginio teisinio santykio objektas)
Civilinių teisių objektai yra materialinės ar asmeninės vertybės (gėrybės), kurios yra asmenų individualių ar kolektyvinių poreikių (interesų) įgyvendinimo priemonė.
Pliuralistinė ir monistinė civilinių teisių objektų doktrina. Pagrindiniai ir išvestiniai objektai Daiktinių teisių ir prievolinių teisių objektai
Terminologijos ir metodologijos problemos Prievolės dalyko (6. 3. 1 str. ) ir civilinės (subjektinės) teisės objektas (1. 97 str. ) 1. 112 straipsnis. Turtinės teisės 1. Civilinių teisių objektai yra daiktinės teisės, prievolinės teisės, taip pat teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų. 2. Turtinės teisės gali būti perduodamos ir paveldimos. 1. 113 straipsnis. Veiksmai ir jų rezultatai Civilinių teisių objektai yra įvairūs veiksmai ir jų rezultatai (krovinių gabenimas, daiktų remontas, patarnavimai ir kt. ). Teisinėje literatūroje galime sutikti ir antrinio arba įvykdymo objekto terminus (Mikelėnas V. Prievolių teisė. Pirmoji dalis. V. , 2002. ) Prievolės dalykas (objektas) - skolininko veiksmas (ar susilaikymas nuo veiksmo) (6. 3. 1 str. ) Prievolės dalykas (antrinis objektas) - kreditoriaus nauda (tai ta materialinė ar finansinė vertybė, kurios tikisi kreditorius iš skolininko veiksmų. ) (6. 3. 2 str. )
Skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo 6. 3 straipsnis. Prievolių dalykas 1. Prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. 2. Prievolės dalyku taip pat gali būti bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje, apibūdintas pagal rūšį ar kiekį arba kurį galima apibūdinti pagal kitus kriterijus. 3. Prievolės dalykas gali turėti piniginę arba nepiniginę išraišką, tačiau jis turi atitikti prievolės dalykui keliamus reikalavimus. 4. Prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma.
Prievolės objekto - veiksmo formos: • ką nors duoti (dare); • ką nors padaryti (facere); • ko nors nedaryti (non facere).
Civilinės teisė objektų klasifikacijos reikšmė Objektų klasifikacija - CK I knygos V skyrius. Objektų rūšys atspindi civilinę apyvartą ir asmeninių neturtinių vertybių apsaugą aptarnaujančios teisinės aplinkos galimybes. Kiekvienos objekto rūšies įtvirtinimas įstatyme patvirtina teisinės ir finansų aplinkos sugebėjimą iš turto masės išskirti (individualizuoti) atskirą jo dalį ir pasirengimą sudaryti prielaidas jai (turto daliai) dalyvauti civilinėje apyvartoje - t. y. būti tam tikrų civilinių sandorių objektu (dalyku) arba, kai objektas nepriskiriamas prie turto ir jo apyvartumas yra apribotas - jis yra apsauginių teisinių santykių objektas. Ne visi objektai gali būti visų sandorių objektais. Tam tikrų sandorių objektams reikalavimus nustato specialiosios CT normos. Jeigu tokių normų nėra - sprendžiama lyginant sandorio ir objekto prigimtį.
Civilinių teisių objektų identifikavimas Rūšiniai ir individualūs požymiai Apskaita Registrai Informacija apie objektus
2. CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ RŪŠYS Daiktai ir turtas, ………. gali būti civilinių teisių objektai………. . . (Civ. kod 1. 97 str. 2 d. ) Civilinių teisių objektai yra: • daiktai • pinigai • vertybiniai popieriai • kitas turtas bei turtinės teisės • intelektinės veiklos rezultatai • informacija • veiksmai ir veiksmų rezultatai • taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės.
Daiktairibota ir turtas, kurių neribota apyvarta yra ribota, uždrausta gali būti civilinių teisių objektai tikapyvartumo įstatymų numatytais atvejais. Objektų Daiktai, kurie yra išimti iš civilinės apyvartos ar kurių prezumpcija apyvarta yra ribota, turi būti įsakmiai nurodyti Civilinė apyvarta įstatymuose. Priešingu atveju laikoma, jog tų daiktų ar turto civilinė apyvarta neapribota. (Civ. kod 1. 97 str. 2 d. ) Civilinių teisių objektai Objektų rūšys daiktai intelektinės veiklos rezultatai turtinės teisės daiktinės teisės reikalavimo teisės darbai ir paslaugos informacija asmeninės nematerialios vertybės
3. DAIKTAI 4. 1 straipsnis. Daiktų sąvoka Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai.
4. 1 straipsnis. Daiktų sąvoka Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai. 4. 21 straipsnis. Daiktinių teisinis režimas Daiktinėms teisėms į nekilnojamuosius daiktus taikomas nekilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis režimas, o daiktinėms teisėms į kilnojamuosius daiktus – kilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis režimas, jeigu įstatymai nenustato kitaip. 4. 38 straipsnis. Nuosavybės teisės objektas Nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas.
Būsimas daiktas 4. 49 straipsnis. Momentas, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę […] 4. Nuosavybės teisė į būsimą daiktą, išskyrus registruotiną daiktą, gali būti sutartimi perleista iš anksto.
Apibrėžti rūšiniais individualias požymiais Dalūs daiktai kilnojami nekilnojami daiktai Pagrindinis daiktas Antraeilis daiktas ir priklausinys Nedalūs daiktai Suvartojami daiktai Nesuvartojami daiktai
PAGRINDINIAI IR ANTRAEILIAI DAIKTAI 4. 12 straipsnis. Pagrindiniai daiktai Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. 4. 13 straipsnis. Antraeiliai daiktai 1. Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. 2. Antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius. 4. 14 straipsnis. Antraeilio daikto likimas 1. Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. 2. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai. 4. 19 straipsnis. Priklausiniai 1. Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. 2. Dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje.
Esminės daikto dalys ir vaisiai 4. 15 straipsnis. Esminės pagrindinio daikto dalys Esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu. 4. 16 straipsnis. Vaisiais laikomi daiktai, kurie, organiškai vystantis pagrindiniam daiktui, turi atsiskirti, atsiskiria ar atskiriami nuo jo nepažeidžiant pagrindinio daikto vientisumo ir paskirties. 4. 17 straipsnis. Produkcija laikomi daiktai, kurie sukuriami kaip darbo rezultatas naudojant gamybos procese pagrindinius daiktus. 4. 18 straipsnis. Pajamos 1. Iš daikto gaunamomis pajamomis laikomi pinigai ir kitos materialinės vertybės, kurie gaunami naudojant pagrindinį daiktą civilinėje apyvartoje. 2. Pajamomis taip pat gali būti laikomi visi daiktai, kurie gali būti gaunami visokeriopai naudojant pagrindinį daiktą. Šia prasme pajamomis laikomi ne tik šio straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai, bet taip pat vaisiai ir produkcija.
Nekilnojami daiktai • Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). • Nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija. • Įstatymai gali pripažinti nekilnojamaisiais daiktais ir kitą turtą. Pvz. , 1. 110 str. Įmonės ir turtiniai kompleksai. Kilnojami daiktai
4. Pinigai siaurąja ir plačiąja prasme Pinigai – tai: Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos, lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė. (Civ. kod. 1. 100 str. ) 6. 913 str. Banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą […] Bankas gali disponuoti kliento sąskaitoje esančiomis lėšomis su sąlyga, jeigu užtikrina kliento teisę netrukdomai disponuoti tomis lėšomis. Grynieji pinigai ir negrynieji pinigai Ar pinigai yra daiktai?
5. Vertybiniai popieriai Vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, – tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui. Vertybinis popierius gali patvirtinti teisę: gauti iš emitento palūkanų, dividendų, dalį likviduojamos įmonės turto ar emitentui paskolintų lėšų (akcijų, obligacijų ir kt. ), atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius (pasirašymo teises, būsimuosius sandorius, opcionus, konvertuojamas obligacijas ir kt. ), teisę gauti tam tikras pajamas ar pareigą sumokėti, pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms (indeksui ir kt. ). Vertybiniu popieriumi taip pat laikomas dokumentas, kuriuo tiesiogiai pavedama bankui išmokėti tam tikrą pinigų sumą (čekiai) ar kuris patvirtina pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekseliai) arba kuris įrodo nuosavybės teisę į prekes (prekiniai vertybiniai popieriai), taip pat dokumentas, patvirtinantis teisę ar pareigą įsigyti ar perleisti prekinius vertybinius popierius (išvestinis prekinis vertybinis popierius). Teisės, atsirandančios iš vertybinių popierių (taip pat ir iš kitų apyvartos dokumentų) vadinamos finansiniu turtu
Finansinis kapitalas LR Finansinių priemonių rinkos įstatymas 2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1024
Pinigų ir vertybinių popierių emisija (lot. emissio -išleidimas) Pinigų ir vertybinių popierių palyginimas Finansų-kreditų sistemos stabilumo užtikrinimas
Vertybinių popierių (VP) atribojimas nuo civilinės apyvartos dokumentų Civilinės apyvartos dokumentai: sutartys, pakvitavimai, atsiskaitymų procesą aptarnaujantys dokumentai, garantijos ir t. t. patvirtina civilinių teisinių santykių egzistavimą, tam tikrų teisių ir pareigų turėjimą, jų pasikeitimą ar pasibaigimą. Teisės atsirandančios iš paprastų prievolinių santykių gali būti perleidžiamos pagal prievolės subjektų keitimo taisykles (cessio lot. reikalavimo teisių perleidimas) VP patys savaime yra civilinės apyvartos objektai. VP tarsi daiktai perkami ir parduodami ar kitaip perleidžiami tuo būdu perduodant ir teises, kylančias iš to vertybinio popieriaus. VP perleidžiami pagal įstatymus, nusistovėjusią praktiką ar papročius laisvai be jokių apribojimų. VP perleidžiami perdavimu, nors tai ir reikėtų pažymėti indosamentu.
Investiciniai (nuosavybės) pareikštiniai vardiniai orderiniai Piniginiai (kreditiniai) Prekiniai Vertybiniai popieriai pirminiai išvestiniai materialūs nematerialūs
6. Turtinės teisės Civilinių teisių objektai yra: • daiktinės teisės, • prievolinės teisės, • teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų. Turtinės teisės gali būti perduodamos ir paveldimos.
K. Zweigert ir H. Kötz: „… egzistuoja poreikis, kad reikalavimo teisės, lygiai kaip ir kiti turtiniai objektai, galėtų būti perduoti kitiems asmenims. Visos šiuolaikinės teisės sistemos, nors ir viena nuo kitos nukrypstančios, naudojimui pateikia teisines formas, kuriomis galėtų būti vykdomas perleidimas“ [p. 374].
Turtinių teisių pirkimas – pardavimas 6. 305 straipsnis. Pirkimo–pardavimo sutarties samprata 1. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). (…………. . ) 4. Šio skyriaus normos taikomos turtinių teisių pirkimui – pardavimui tiek, kiek tai neprieštarauja šių teisių prigimčiai ir esmei.
CK numatyti turtinių teisių pirkimopardavimo atvejai Paveldėjimo teisių pardavimas Priėmęs palikimą asmuo, parduodamas paveldėjimo teises, kai nedetalizuojamas palikimą sudarantis turtas, privalo garantuoti pirkėjui tik savo, kaip įpėdinio, teisinį statusą. 6. 426 straipsnis. Ginčijamų teisių pardavimas Teisė yra ginčo objektas, jeigu ją ginčija asmuo, pareikšdamas ieškinį, arba yra reali tikimybė, kad toks ieškinys gali būti pareikštas. 6. 427 straipsnis.
7. Veiksmai ir jų rezultatai Civilinių teisių objektai yra įvairūs veiksmai ir jų rezultatai (krovinių gabenimas, daiktų remontas, patarnavimai ir kt. ).
SPECIFINĖS FIZINIŲ ASMENŲ CIVILINĖS TEISĖS IR JŲ ĮGYVENDINIMAS Naujasis CK žymiai išplėtė civilinį teisinį asmeninių santykių reglamentavimą ir asmeninių vertybių apsaugą Specialaus skyriaus “SPECIFINĖS FIZINIŲ ASMENŲ CIVILINĖS TEISĖS IR JŲ ĮGYVENDINIMAS” normos įgyvendina nesikišimo į privačius santykius principą
8. Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės 1. Civilinės teisės saugomi objektai yra asmeninės neturtinės teisės, t. y. ekonominio turinio neturinčios ir neatskiriamai susijusios su jų turėtoju teisės. 2. Asmeninės neturtinės teisės gali būti susijusios arba nesusijusios su turtinėmis teisėmis. 1. 114 straipsnis. Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės: vardas, gyvybė, sveikata, kūno neliečiamybė, garbė, orumas, žmogaus privatus gyvenimas, autoriaus vardas, dalykinė reputacija, juridinio asmens pavadinimas, prekių (paslaugų) ženklai ir kitos vertybės, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą.
1. 115 straipsnis. Asmeninės neturtinės teisės 1. Civilinės teisės saugomi objektai yra asmeninės neturtinės teisės, t. y. ekonominio turinio neturinčios ir neatskiriamai susijusios su jų turėtoju teisės. 2. Asmeninės neturtinės teisės gali būti susijusios arba nesusijusios su turtinėmis teisėmis.
Asmens garbė ir orumas Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne. 2. 24 straipsnis. Šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.
Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan. ), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei.
9. Informacija apie privatų asmenį, komercinė informacija, profesinė paslaptis Fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Asmens duomenų apsauga reglamentuojama specialiu įstatymu. Asmens duomenys - bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu - duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Ypatingi asmens duomenys - duomenys apie fizinio asmens rasinę ir etninę kilmę, politinius, religinius, filosofinius ar kitus įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose ir politinėse partijose, sveikatą, lytinį gyvenimą, teistumą.
UAB „VB Gyvybės draudimas“ sudarydama draudimo sutartis sukaupė duomenų apie savo klientus (amžių, sveikatą, šeiminę padėtį ir pan. ). Šiuos duomenis UAB „VB Gyvybės draudimas“ perdavė AB Vilniaus bankui. Apie ketinimą perduoti duomenis UAB , , VB Gyvybės draudimas“ klientams iš anksto pranešė tokiu raštu: „Jei nesutinkate, kad Jūsų duomenis perduotume Vilniaus bankui, reikėtų per 35 dienas, gavus šį laišką, atsiųsti apie tai pranešimą. Negavę tokio Jūsų pranešimo per 35 dienas, laikysime, kad sutinkate su atsiųstame dokumente nustatytomis duomenų teikimo sąlygomis“.
Viešo asmens privataus gyvenimo apsaugos ypatumai Paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. 2. 24 straipsnis.
Komercinė paslaptis Informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. 1. 116 straipsnis. Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis. Komercinės paslapties sąvoką taip pat nustato Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Pvz. , bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentai
Komercinę (gamybinę) paslaptį atskleidęs asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad paslapties atskleidimas pateisinamas visuomenės saugumo interesais. 1. 116 straipsnis CK 1. 116 straipsnis pagal analogija taikytinas ir kitokiai saugomai informacijai (pvz. , profesinei paslapčiai)
Profesinė paslaptis Informacija pripažįstama profesine paslaptimi, jei ją pagal įstatymus ar sutartį privalo saugoti tam tikros profesijos asmenys (advokatai, gydytojai, auditoriai ir kt. ).
10. Asmeninės neturtinės teisės ir civilinė apyvarta Asmeninės neturtinės teisės gali būti perduodamos ar paveldimos tik įstatymų numatytais atvejais 1. 114 straipsnis. Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės arba jei tai neprieštarauja: šių vertybių prigimčiai geros moralės principams ar nėra apribota įstatymų.
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMOGAUS AUDINIŲ IR ORGANŲ DONORYSTĖS IR TRANSPLANTACIJOS ĮSTATYMAS 11 straipsnis. Komercinių sandorių neleistinumas Gyvo ar mirusio žmogaus audiniai, ląstelės ir organai negali būti civilinių komercinių sandorių objektas.
- Slides: 43