Civilini teisi gyvendinimas ir gynimas Civilini teisi gyvendinimo

Civilinių teisių įgyvendinimas ir gynimas

• Civilinių teisių įgyvendinimo samprata • Civilinių teisių įgyvendinimo formos • Civilinis teisinis santykis teisės įgyvendinimo rezultatas • Subjektinių civilinių teisų įgyvendinimo ribos • Civilinių teisių apsauga ir gynimas • Ieškininė gynyba • Civilinė teisinė atsakomybė

Civilinių teisių įgyvendinimo samprata Teisės įgyvendinimas - tai naudojimasis teisės normų suteiktais ar neuždraustais leidimais - subjektinėmis teisėmis, vykdant tas teises legalizuojančias pareigas. (Žr. , A. Vaišvila. Teisės teorija. 299 p. ) Toks apibrėžimas grindžiamas požiūriu į teisę kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovę. Subjektinių teisių ir subjektinių pareigų vienovė civiliniuose santykiuose Nereikėtų apsiriboti vien tik teisės subjekto, turinčio pareigas, veiksmais, o nurodyti, kad subjektinės teisės įgyvendinamos ir subjektinės teisės turėtojo veiksmais.

Civilinių teisių įgyvendinimo formos Naudojimasis teise - tai atlikimas leistinų ar neuždraustų veiksmų. Tai pagrindinė civilinių teisių įgyvendinimo forma (Žr. , A. Vaišvila. Teisės teorija. 299 p. ) Kitos civilinių teisių įgyvendinimo formos yra naudojimosi teise realizavimo būdai: teisės laikymasis; teisės vykdymas; teisės taikymas;

Subjektinės civilinės teisės įgyvendinamos civilinio teisinio santykio struktūroje Civilinis teisinis santykis - tai: civilinės teisės subjektų teisinis ryšys, dėl materialinių (turto) ar asmeninių vertybių, susaistantis juos tarpusavyje susijusiomis teisėmis ir pareigomis, kurių įgyvendinimas užtikrinamas teisės normomis nustatytomis valstybės prievartos priemonėmis.

Objektyviosios teisės ir subjektinės teisės sąveikavimas Teisės norma Subjekto teisė Teisinis santykis Subjekto pareiga Subjektinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas

Civilinė subjektinės teisės įgyvendinamas ir subjektinės pareigos vykdymas Du subjektinės teisės apibrėžimo aspektai: subjektinė teisė nustato jo turėtojo leistino elgesio ribas, t. y. suteikia galimybę: veikti pačiam arba reikalauti atitinkamo elgesio iš pareigas turinčių asmenų. Antruoju atveju subjektinė teisė vadinama reikalavimo teise. Subjektinė pareiga nustato įpareigoto civilinio teisinio santykio dalyvio privalomo elgesio ribas. Privalomas elgesys koresponduoja su reikalavimo teise, t. y. įpareigotas asmuo veikia reikalavimo teisę turinčio asmens naudai. Pastaba - studentui būtinai suvokti kuo skiriasi terminai “subjektinė teisė” ir “reikalavimo teisė”, taip pat kokios rūšies civiliniams santykiuose subjektinės teisės apibūdinimui vartojamas terminas “reikalavimo teisė”.

Civilinė subjektinė teisė Prof. P. Vitkevičius subjektinę teisę apbrėžia kaip galimo (leistino) teisės normomis nedraudžiamo elgesio ribą, o jos turinį atskleidžia per tris subjektinės teisės turėtojo galimybes: veikti pačiam, reikalauti veikimo iš kitų, imtis priemonių ginti ir saugoti savo teisę. Prof. Karl Larenc (vadovėlyje ”Allgemeiner Teil des deutschen Bu“rgerlichen Rechts“ , 1980 m. p. 184) pažymi subjektinės teisinę galią, suteikiančią jos turėtojui teisinę valdžią įpareigoto asmens atžvilgiu. Tai ir kontinentinės, ir anglo-saksų šiuolaikine civilinės teisės doktrinai charakteringas požiūris į subjektinės teisės esmę, kuri atskleidžiama per jos tikslą, funkcijas ir teisines galimybes šiems tikslams ir funkcijoms įgyvendinti.

Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai Civilinės teisės ir pareigos atsiranda civilinio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų (sandorių), kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. 1. 136 straipsnis. Šia nuostata realizuojamas principas leidžiama viskas neuždrausta. Apie tai plačiau žr. Matuzov N.

Civilinės teisės ir pareigos atsiranda ne tik iš sandorių, bet ir: • iš teismų sprendimų; • iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes; • kaip intelektinės veiklos rezultatai; • dėl žalos padarymo, taip pat dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; • dėl įvykių ar veiksmų (veikimo, neveikimo), su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes. 1. 136 straipsnis. Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai

Civilinė byla Nr. 3 K-7 -24/2004 m. Lietuvos Respublikoje sukurta valstybės laiduota nemokama sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistema remiasi ne sutartiniais bet iš įstatymų ir kitų teisės aktų kylančiomis tarpusavio paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos santykiais, teisėmis ir pareigomis asmeniui įstatymu nustatyta tvarka kreipusis į pirminę asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir prie jos prisiregistravus (CK 1. 136 straipsnio 2 dalis 6 punktas). Bylą nagrinėję teismai šalių teises ir pareigas valstybės laiduojamos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje nepagrįstai kildino iš sutartinių teisinių santykių ir taikė CK teisės normas, reglamentuojančias sutarčių teisę.

Teisiniai faktai Teisinių faktų klasifikacija Veiksmai Teisėti veiksmai Neteisėti veiksmai sandoriai Juridiniai poelgiai Įvykiai Paprasti įvykiai Nenugalima jėga (force majeure) 6. 212 str. Administraciniai aktai ir teismo sprendimai

Pagrindinės civilinių teisinių santykių rūšys Daiktiniai ir prievoliniai civiliniai teisiniai santykiai Absoliutiniai ir santykiniai (reliatyviniai) civiliniai teisiniai santykiai

Daiktinių ir prievolinių civilinių teisinių santykių įgyvendinimo ypatumai Civiliniai teisiniai santykiai į daiktinius ir prievolinius skirstomi pagal santykio objektą ir teisę turinčio subjekto teisių į objektą įgyvendinimo būdą. Daiktinio teisinio santykio objektas yra daiktas (ar jam prilygintas turtas), o teisę turintis subjektas savo teises į daiktą įgyvendina pats be kitos santykio šalies (trečiųjų asmenų) veiksmų. Prievolinio teisinio santykio teisę turintis subjektas turi tik reikalavimo teisę kitą teisinio santykio dalyvį (šalį). Vadinasi, jo teisės įgyvendinamos kito asmens veiksmais.

Subjektinių civilinių teisių įgyvendinimo ribos

Draudimo piktnaudžiauti savo teise principas Vergvaldinės Romos teisėje galiojo principas, kad tas kas naudojasi savo teise, niekieno interesų nepažeidžia (qui suo jure utitur, neminem laedit). Šis principas reiškė neribotą teisės įgyvendinimą. Šiuolaikinė civilinė teisė, kuri grindžiama žmogaus teisių saugojimo prioritetu, saugo ne tik subjektinių teisių turėtojo, bet subjektinių pareigų turėtojo teises ir interesus, taikydama abiejų teisinio santykio šalių veiksmams ir poelgiams vienodus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl šiuolaikinių demokratinių valstybių civiliniai įstatymai numato tam tikras civilinių teisių įgyvendinimo ribas.

Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat ir teise į gynybą. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Teismų praktika LTA byla Civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus riboti konkurenciją ar piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje. 1. 137 straipsnis. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas

Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. 1. 137 straipsnis. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas

Draudimo piktnaudžiauti savo teise principo pažeidimo padariniai Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.

Piktnaudžiavimo atribojimo nuo delikto pavyzdys Kasacinio skundo argumentas, kad turi būti nustatyta, kokią konkrečią žalą ir kam padarė ieškovas, siųsdamas informaciją, nepagrįstas. Piktnaudžiavimu teise vertintinas asmens elgesys, kuris peržengia subjektinės teisės realizavimo ribas. Tuo gali būti daroma žala ar keliama grėsmė jai atsirasti. Kiti asmenys yra priversti saugotis nuo tokio elgesio prevencinėmis priemonėmis. Kai siunčiami dideli kiekiai nepageidaujamos informacijos, asmenys gali imtis įspėjamųjų priemonių, nelaukdami, kol žala jiems bus padaryta. Ieškovo siunčiamos informacijos blokavimo faktai yra nustatyti, tai vertintina kaip apdairių informacijos vartotojų saugojimasis nuo galimų nepageidaujamų pasekmių - žalos. Teisėtumo požiūriu informacinės erdvės teršėjo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas teise, nepriklausomai nuo to, ar žala padaryta. LAT Civilinė byla Nr. 3 K-3 -35/2003 m. dėl interneto “šiukšlinimo”.

Terminuotų ir neterminuotų prievolių įgyvendinimo ypatumai

Terminų rūšys Atnaujinami Įgyjamieji Teisių įgyvendinimo Neatnaujinami Pareigų vykdymo Naikinamieji • Atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. • Įgyjamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus atsiranda (įgyjama) tam tikra civilinė teisė ar pareiga. • Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga.

Įgaliojimo terminas yra naikinamasis (CK 1. 117 straipsnio 6 dalis) ir pasibaigusio įgaliojimo termino negalima atnaujinti. Gali būti išduodamas naujas įgaliojimas.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. birželio 20 d. sprendimas Dokumentams dalyvauti Biržų AB "Siūlas" akcijų paketo privatizavime viešo aukciono būdu registracijos laikas buvo apibrėžtas laiko tarpu. Šia prasme biuletenyje nustatytas terminas yra konkrečiai apibrėžtas ir naikinamasis, kadangi pasibaigus nustatytam laiko tarpui, pasibaigia tam tikros civilinės teisė ir pareigos.

Civilinių teisių apsaugos ir gynimo samprata Civilinių teisių apsaugos sistema užkerta kelią subjektini teisių pažeidimui. Civilinių teisių gynimas - tai prievartos priemonių taikymas pažeidėjui siekiant atstatyti pažeistas teises ar/ir nutraukti pažeidimą.

Naujajame Civiliniame kodekse yra numatyta eilė atvejų, kada tam tikrų veiksmų atlikimui yra būtinas teismo leidimas. Pvz. , Atlikti intervenciją į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalis ar organus galima tik asmens sutikimu. Sutikimas chirurginei operacijai turi būti išreikštas raštu. Jeigu asmuo yra neveiksnus, tokį sutikimą gali duoti jo globėjas, tačiau neveiksniam asmeniui kastruoti, sterilizuoti, jo nėštumui nutraukti, jį operuoti, jo organui pašalinti būtinas teismo leidimas. 2. 25 straipsnis Asmens psichinė būklė gali būti tiriama tik jo sutikimu arba teismo leidimu. 2. 26 straipsnis Laikinasis administratorius valdo turtą, iš to turto išlaiko asmenis, kuriuos nežinia kur esantysis privalo išlaikyti, apmoka nežinia kur esančio asmens skolas. Disponuoti turtu, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į turtą laikinasis administratorius gali tik teismo leidimu. 2. 29 straipsnis .

Civilinio proceso kodekse nustatyta prašymų dėl teismo leidimo išdavimo padavimo vieta, prašymo turinys, reglamentuota šios kategorijos bylų nagrinėjimo tvarka.

Ieškininė gynyba Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Apie tai plačiau žr. Tolstoj J. 1. 137 straipsnis. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas Ši CK nuostata atspindi civilinės teisės Ieškininė gynyba - privatinės subjekto autonomiškumą, kuris sąlygoja aktyvų jo paties veikimą savo interesais, (civilinės) teisės metodo esminis pasirenkant savo teisių įgyvendinimo ir požymis gynimo būdus, taip pat išreiškia nesikišimo į privačius reikalus principą.

Ieškininė gynyba - nesikišimo į privačius santykius principo išraiška Ieškinį dėl nepilnamečio ar riboto veiksnumo asmens sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti neveiksnaus asmens atstovai ir prokuroras. Ieškinį dėl juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu gali paduoti juridinio asmens dalyvis ar valdymo organai, taip pat prokuroras, gindamas viešą interesą. Santuoka, sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, gali būti pripažinta negaliojančia pagal vieno iš sutuoktinių arba prokuroro ieškinį.

Civilinių teisių gynimo būdai Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas teises; 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3)užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1. 3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais. 1. 138 straipsnis. Civilinių teisių gynimas

Savigyna Visuose šiuolaikinėse teisės sistemose yra pripažinta viena: kad kreditorius tais atvejais, kai skolininkas nevykdo prievolės, negali tiesiogiai taikyti savigynos. Pvz. , pardavėjas negali tiesiog atimti prekes iš pirkėjo, kuris nesumokėjo už jas pinigų ir pan.

Apie savigyną plačiau žr. Petras Algirdas Miškinis. SAVIGYNA LIETUVOS CIVILINĖJE TEISĖJE/ Jurisprudencija Nr. 28/20

Savigyna – tai asmens veiksmai, kuriais jis teisėtai priverstinai įgyvendina savo teisę, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų. Tačiau asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai ar be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą. 6. 253 straipsnis. Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės

Savigynos taikymo sąlygos Panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik šio kodekso numatytais atvejais. Savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų. Naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. 1. 139 straipsnis.

4. 34 straipsnis. Valdymo gynimas Kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą.

Daikto sulaikymas ir pareigų atlikimo sustabdymas - teisių ir interesų apsaugos priemonė

Daikto sulaikymas Kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas. Kiti įstatymai gali nustatyti kitokias daikto sulaikymo taisykles, nei CK. 4. 229 straipsnis.

Pareigų atlikimo sustabdymas 1. Skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, jeigu jis turi pakankamą ir protingą pagrindą abejoti, ar asmuo, kuriam turi būti įvykdyta prievolė, turi teisę priimti jos įvykdymą, ir skolininko reikalavimu šis asmuo nepateikia reikiamų reikalavimo teisės buvimo įrodymų. 2. Skolininkas taip pat turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. 3. Skolininkas neturi teisės sustabdyti prievolės vykdymo, kai kreditorius savo pareigos negali įvykdyti dėl paties skolininko kaltės, taip pat kai kreditorius savo pareigos negali įvykdyti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. 6. 46 straipsnis

Specialiosios daikto sulaikymą reglamentuojančios normos Jeigu užsakovas nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą arba kitokią sutarties šalių sutartą sumą, rangovas turi teisę išieškoti jam pagal sutartį priklausančias sumas už atliktą darbą iš užsakovui priklausančių įrenginių, likusių medžiagų ir kito užsakovui priklausančio turto, kol užsakovas visiškai su juo neatsiskaitys, arba gali sulaikyti darbų rezultatą tol, kol užsakovas tinkamai neįvykdys savo prievolės. 4. 656 str.

Jeigu su administratoriumi laiku neatsiskaitoma, jis turi teisę iš naudos gavėjui grąžintinų lėšų pasilikti sau sumą, kaip užmokestį už atliktas administravimo paslaugas, arba, kol bus su juo atsiskaityta, turi teisę sulaikyti turtą. 4. 238 str. 6. 69 straipsnis. Sulaikymo teisė Kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. 2. 161 straipsnis. Sulaikymo teisė 1. Prekybos agentas turi teisę sulaikyti turimus atstovaujamojo daiktus ir teises į tuos daiktus patvirtinančius dokumentus tol, kol atstovaujamasis su juo atsiskaitys. 2. Atsisakymas nuo sulaikymo teisės negalioja.

Prevencinis ieškinys - intereso gynimo priemonė Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Prevencinio ieškinio taikymo sąlyga - realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, taip pat jeigu žalos padaryta eksploatuojant įmonę, įrenginį ar dėl kitokios ūkinės ar neūkinės veiklos ir yra realus pavojus, jog dėl šios veiklos vėl gali būti padaryta žalos, tai teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą. Teismo atsisakymas tenkinti prevencinį ieškinį neatima teisės reikalauti atlyginti dėl tos veiklos atsiradusią žalą. Teismas gali atsisakyti tenkinti prašymą dėl tokios veiklos sustabdymo ar nutraukimo, jeigu veiklos nutraukimas ar sustabdymas prieštarautų viešajai tvarkai. CK 6. 255 straipsnis.

Civilinė teisinė atsakomybė - civilinių teisių gynimo priemonė • Civilinės teisinės atsakomybės samprata • Civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo sąlygos • Civilinės teisinės atsakomybės rūšys • Civilinės teisinės atsakomybės funkcijos

Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys 1. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). 2. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė.

Sutartinė atsakomybė yra papildoma turtinė prievolė, kuri atsiranda neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti sutarties neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu patirtus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. aequum est (nemo) cum alterius detrimento fieri (locupletior) (lot. teisinga yra, kad niekas netaptų turtingesnis nuo žalos kitam).

Dalinė, solidarioji ir subsidijarioji civilinė atsakomybė

2004 m. gegužės pabaigoje ES buvo priimta speciali direktyva, kuria nustatoma kompensavimo nukentėjusių nuo nusikaltimų aukoms tvarka. Ji įsigalios nuo 2005 metų liepos 1 -osios. Pvz. , jei policija dėl vienokių ar kitokių priežasčių pusę metų negali nustatyti asmens, padariusio žalą, valstybė turės pareigą kompensuoti tam tikrą žalos dalį nukentėjusiam, nelaukdama, kol bus rastas kaltininkas, iš kurio būtų galima išsireikalauti žalos atlyginimą.

Civilinės teisinės sankcijos lot. sanctio -griežčiausias nutarimas Pagrindinė civilinės sankcijos funkcija - kompensacinė. Jos negali būti nukreiptos į pažeidėjo asmenines vertybes, o tik į jo turtinę sferą. Pagrindinės sankcijų rūšys - netesybos ir nuostolių atlyginimas.

Civilinė teisinė atsakomybė visada susijusi su sankcijų taikymu. Tačiau civilinių sankcijų taikymas ne visada yra civilinė atsakomybė, nes ne visos sankcijos sukuria papildomą prievolę.

Civilinės teisinės atsakomybės bruožas - turtinis pobūdis. Civilinė atsakomybė – sankcija už įstatymu saugomos civilinės subjektinės teisės ar intereso pažeidimą, kuri pažeidėjui sukelia nenaudingas teisines pasekmes - papildomą prievolę nukentėjusio asmens naudai, kurios įvykdymas pasireiškia tam tikrų pažeidėjo jo turto sumažinimu.

Civilinės teisinės atsakomybės sąlygos • Neteisėti veiksmai • Žala • Priežastinis ryšys • Kaltė

Neteisėti veiksmai: • neįvykdymas įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos; • atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti • pažeidus bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisėtais veiksmais padaryta žala gali būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Žala ir nuostoliai Žala yra asmens turto ar kitų vertybių netekimas ar sužalojimas. Nuostoliai – žalos piniginė išraiška. Tiesioginiai nuostoliai ir netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Be to, į nuostolius įskaičiuojama protingos išlaidos: 1. skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2. susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3. susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. 4. kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda, gauta nauda įskaitoma į nuostolius. Nuostolių įrodinėjimo pareiga. Jei šalis negali įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas

Neturtinė žala: Asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija ir kt. Neturtinę žalą teismas įvertina pinigais, atsižvelgdamas į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Priežastinis ryšys: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su veiksmais (veikimu ar neveikimu)

Kaltė: Civ. atsakomybė atsiranda tik esant kaltei, išskyrus atvejus (numatytus įstatyme ar sutartyje) kai atsakomybė atsiranda be kaltės. Kaltė gali pasireikšti tyčia ar neatsargumu; Esant ir kreditoriaus kaltei, atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai jo kaltei arba skolininkas atleidžiamas nuo atsakomybės Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Šiuolaikinis civilinės teisės mokslas kaltės buvimui nustatyti remiasi realių galimybių kriterijais (objektyvioji kaltė): • ar teisės pažeidėjas turėjo realias galimybes tinkama įvykdyti prievolę; • ar jis ėmėsi visų priemonių, kad išvengtų pažeidimo ir nuostolių. Sąžiningumo prezumpcija ir kaltumo prezumpcija. Apie tai plačiau žr. A. Norkūnas Kaltė kaip civilinės atsakomybės pagrindas/ Jurisprudencija, Nr. 28/20

Neturtinė žala atlyginama tik įstatyme nustatytais atvejais. Išimtis: Kai neturtinė žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo atlyginama visais atvejais. Apie neturtinę žalą žr. : Bočarnikov

Plačiau apie civilinę teisinę atsakomybę žr. : ALGIO NORKŪNO KONVENCINĖS IR DELIKTINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS MOKYMO DALYKO PASKAITŲ KURSAS Civilinės ir komercinės katedros interneto puslapyje