Ateitininkai 1910 2010 m Ateitinink prieistor Idjin pradia

Ateitininkai 1910– 2010 m.

Ateitininkų priešistorė • Idėjinė pradžia siekia XIX a. pab. 1899 m. Friburgo universitete (Šveicarija) studijavę lietuviai susiburia į katalikiškos ideologijos draugiją „Rūta“. • Panašios draugijos pradeda steigtis ir kituose Vakarų Europos, Rusijos universitetuose. • Norima kurti sąjūdį, kuris siektų kilnių idealų, turėtų aiškią veiklos programą ir būtų gerai organizuotas. • Petrapilio dvasinės akademijos auklėtiniai imasi iniciatyvos kurti tokį sąjūdį. • 1908 m. Vladas Jurgutis sukviečia pirmąjį pasitarimą Kaune, Sankt Peterburgo viešbutyje. • 1909 m. į sąjūdžio kūrimo darbą įtraukiamas Pranas Dovydaitis. Įkuriama Lietuvių katalikų studentų sąjunga.

Pirmasis ateitininkijos dešimtmetis (1910– 1919) • 1910 m. rugsėjį Kauno moksleiviai katalikai išleidžia rankraštinį laikraštėlį „Ateitis“. • 1911 m. vasarį „Ateitis“ išeina jau spausdintu leidiniu – priedu prie žurnalo „Draugija“. Pirmasis spausdintos „Ateities“ redaktorius – Pranas Dovydaitis, kuris ten paskelbia savo garsiąją ateitininkų deklaraciją „Trys pamatiniai klausimai“. • „Ateities“ skaitytojai buriasi į kuopeles ir pradeda vadinti save ateitininkais • 1911– 1915 m. Kaune ir Vilniuje vyksta slaptos Ateitininkų konferencijos. • 1917 m. Voroneže įvyksta Ateitininkų konferencija. • 1918 m. gruodį Ateitininkų konferencija vyksta Vilniuje, jau nepriklausomoje Lietuvoje.

Prof. dr. Pranas Dovydaitis (1886 12 02 – 1942 11 04) • Pirmasis spausdintos „Ateities“ redaktorius; • Garsiosios ateitininkų deklaracijos „Trys pamatiniai klausimai“ autorius; • Ateitininkų federacijos vadas (1925– 1927).

Trys pamatiniai klausimai ir leidinys, kuriame jie buvo išspausdinti Kuo mes save vadiname ir kodėl? Esame teistai, krikščionys, katalikai, išpažįstame Dievą, Kristų, Bažnyčią. Ką mes aplink save matome? Matome žmogaus tragediją be Dievo, bedvasės kultūros grėsmę, matome mokslo, palenkto ateizmui, svaičiojimus. Kokios mūsų priedermės, siekiai, keliai? Atnaujinti Kristuje save ir gyvenimą, dorovę ir mokslą; atnaujinti drąsios kovos ir pažangios mokslinės kūrybos keliu.

Antrasis ateitininkijos dešimtmetis (1920– 1929) • 1920 m. Kaune įvyksta pirmasis Ateitininkų kongresas. Jame nutarta burti ir sendraugius. • 1921 m. įkuriama Studentų ateitininkų sąjunga. • 1921 m. pradedama leisti „Naujoji vaidilutė“. • 1923 m. Kalėdų atostogų metu vyksta pirmieji ideologiniai kursai moksleiviams. • 1925 m. Kaune įvyksta antrasis Ateitininkų kongresas. Stasys Šalkauskis suformuluoja Ateitininkų sąjūdžio ideologiją. • 1926 m. gegužės 23 d. Ateitininkų konferencija Plungėje. • 1927 m. Palangos Reorganizacinėje konferencijoje ateitininkų sąjūdis pertvarkomas į trilypę federaciją: moksleivių, studentų ir sendraugių. • 1926– 1930 m. Kaune (dab. Laisvės al. 13) vyksta Ateitininkų namų statyba ir įrengimas.

Moksleivių ateitininkų kuopa

1926 m. gegužės 23 d. Ateitininkų konferencija Plungėje Nuotrauka iš Mato Algirdo Duoblio archyvo

Trečiasis ateitininkijos dešimtmetis (1930– 1939) • 1930 m. birželį Kaune įvyksta trečiasis Ateitininkų kongresas. • Tautininkų valdžia 1930 m. rugpjūtį visose gimnazijose uždaro ateitininkų kuopas. Moksleiviai ateitininkai pradeda pogrindinę veiklą. • 1931 m. už moksleivių ateitininkų veiklą į kalėjimą pasodinamas A. Damaševičius (Damušis), A. Masionis, J. Gratkauskas, K. Mockus ir kt. • 1932 m. kalėti nubaudžiami P. Dovydaitis, J. Eretas ir J. Leimonas. • 1933 m. išspausdinama S. Šalkauskio „Ateitininkų ideologija“. • 1935 m. Telšiuose įvyksta ketvirtasis Ateitininkų kongresas.

Prof. dr. Stasys Šalkauskis (1886 05 16– 1941 12 04) • Ateitininkų federacijos vadas (1927– 1930); • Ateitininkų ideologijos autorius; • Daugelio filosofinių veikalų autorius.

SAS centro valdyba 1933 m.

Ketvirtasis ateitininkijos dešimtmetis (1940– 1949) • 1940 m. birželio 15 d. Sovietų sąjunga okupuoja Lietuvą. Veikla uždraudžiama, ateitininkai veikia pogrindyje. • Daug ateitininkų suimami ir ištremiami. Žūva K. Bizauskas, P. Dovydaitis, I. Skrupskelis ir kt. • 1941 m. Rainių miške žiauriai nužudomas H. Žvirzdinas. • 1941 m. birželio 23 d. sudarytoje Laikinojoje vyriausybėje Ministro pirmininko pareigas eina J. Ambrazevičius, Ministrų taryboje taip pat yra A. Damušis, J. Matulionis, B. Vitkus ir P. Vainauskas. • 1941 m. birželio 25– 27 d. vokiečių kariuomenė okupuoja Lietuvą. Okupacija tęsiasi iki 1944 m. • 1942 m. lapkričio 4 d. Sibire nužudomas P. Dovydaitis. • Nacių koncentracijos stovyklose žūva K. Bauba, kun. A. Lipniūnas, K. Šapalas ir kt.

Prof. dr. Adolfas Damušis (1908 06 16– 2004 02 27) • Pramonės ministras Laikinojoje vyriausybėje; • Ateitininkų federacijos vadas (1946– 1952); • „Dainavos“ stovyklos (JAV) įkūrėjas; • Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius.

Ketvirtasis ateitininkijos dešimtmetis (1940– 1949) • 1944 m. Sovietų sąjunga antrą kartą okupuoja Lietuvą. Ateitininkai persekiojami, žudomi (vysk. V. Borisevičius, A. Dirsytė, J. Keliuotis, S. Ladigienė, akivysk. M. Reinys ir kt. ). • Dalis ateitininkų žūva ginkluoto partizanų pasipriešinimo okupacijai metu (J. Lukša-Daumantas, K. Veverskis, F. Ašoklis, J. Būtėnas, J. Žūtautas ir kt. ). • 1944 m. daug lietuvių pasitraukia į Vokietiją, ten 1945 m. atsikuria moksleivių ir studentų ateitininkų sąjungos. • 1946 m. Vokietijoje vėl pasirodo „Ateitis“. • 1947 m. Reino konferencijoje oficialiai atkuriama federacinė struktūra. • 1948 m. prasideda masinė emigracija, ypač į JAV ir Kanadą.

Juozas Lukša-Daumantas (1921 08 10– 1951 09 04) • Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvis; • Knygos „Partizanai“ autorius; • Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus kavalierius.

Penktasis ateitininkijos dešimtmetis (1950– 1959) • 1950 m. „Ateitis“ iš Vokietijos persikelia į JAV. • 1950 m. pirmoji MAS stovykla Amerikos žemyne. • 1953 m. ateitininkė A. Dirsytė Sibire parašo maldaknygę „Marija, gelbėki mus“. • 1953 m. ateitininkų dvasios vadų konferencija. • 1954 m. rugsėjį Čikagoje įvyksta penktasis Ateitininkų kongresas. • 1955 m. patvirtinama nauja AF konstitucija. • 1957 m. įkuriama Dainavos stovyklavietė. Ten kasmet vyksta ateitininkų stovyklos.

Adelė Dirsytė (1909 04 15– 1955 09 26) • Pasaulietė, mokytoja; • Viena iš Lietuvių katalikių moterų draugijos vadovių; • 1953 m. Sibire parašo maldaknygę „Marija, gelbėki mus“; • 2000 m. pradėta jos beatifikacijos byla.

Šeštasis ateitininkijos dešimtmetis (1960– 1969) • 1960 m. įvyksta šeštasis Ateitininkų kongresas „Ištikimybė Kristui, ištikimybė Lietuvai“. • 1960 m. pasirodo Stasio Ylos „Ateitininkų vadovas“. • 1963 m. birželį Niujorke sušaukiama Nepaprastoji konferencija. Nusprendžiama organizuoti Jaunučių ateitininkų sąjungą. • 1965 m. Toronte įvyksta septintasis Ateitininkų kongresas „Atvirybė laikui, ištikimybė idealui“. • 1966 m. išspausdinamas Juozo Girniaus „Idealas ir laikas: Žvilgsnis į dabarties ateitininkiją ir lietuviškąją išeiviją“.

Prof. kun. Stasys Yla (1908 01 05– 1983 03 24) • Ateitininkų vadovo autorius; • Ateitininkų dvasios vadas (1963– 1983).

Septintasis ateitininkijos dešimtmetis (1970– 1979) • 1970 m. aštuntasis Ateitininkų kongresas „Žmogus – kūrėjas Dievo rankose“. • 1975 m. išleidžiama Juozo Girniaus knyga „Pranas Dovydaitis“. • 1975 m. rugpjūtį Dainavoje surengiama AF jubiliejinė stovykla. • 1977 m. devintasis Ateitininkų kongresas „Liudykime Kristų ir savąją tautą!“ • 1977 m. išleidžiama Stasio Barzduko redaguota knyga „Ateitininkų keliu“. • 1979 m. oficialiai įsteigiama Jaunųjų ateitininkų sąjunga.

Dr. Juozas Girnius (1915 05 23– 1994 09 13) • Ateitininkų federacijos vadas (1963– 1967); • Knygų „Idealas ir laikas: Žvilgsnis į dabarties ateitininkiją ir lietuviškąją išeiviją“, „Pranas Dovydaitis“ ir kt. autorius.

Aštuntasis ateitininkijos dešimtmetis (1980– 1989) • 1980 m. kovo 8 d. AF patvirtina pirmąjį JAS statutą. • 1981 m. rugsėjį įvyksta dešimtasis Ateitininkų kongresas „Ateitis Kristui ir Lietuvai“. • 1982 m. Čikagoje išleidžiamas „Jaunųjų ateitininkų programos vadovas“. • 1985 m. Čikagoje vienuoliktasis Ateitininkų kongresas. • 1987 m. visame pasaulyje iškilmingai minimas 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejus. • 1987 m. Dainavoje surengiamas pirmasis Ateitininkų studijų savaitgalis.

Ateitininkijos atkūrimas Lietuvoje Kun. Vaclovo Aliulio iniciatyva 1989 m. sausio 7 d. sukviestoje ASS atstovų konferencijoje paskelbtas Ateitininkų federacijos atkūrimo Lietuvoje aktas.

Ateitininkijos atkūrimas Lietuvoje 1989 m. lapkričio 25– 26 d. Vilniaus moksleivių rūmuose vyko Atkuriamasis Ateitininkų federacijos suvažiavimas „Dievas yra meilė!“

Devintasis ateitininkijos dešimtmetis (1990– 1999) • 1992 m. sausį Plungėje įvyksta Studentų ateitininkų žiemos akademija. • 1992 m. gruodžio 12– 13 d. Kaune įvyksta antrasis Lietuvos AF suvažiavimas. • 1993 m. gegužės 15– 16 d. atkuriama Studentų ateitininkų sąjunga. • 1994 m. liepos 15– 17 d. Vilniuje įvyksta dvyliktasis Ateitininkų kongresas. • 1997 m. liepos 11– 13 d. Palangoje įvyksta Nepaprastoji AF konferencija. • 1999 m. „Ateitis“ pradedama leisti Lietuvoje. • 1999 m. liepos 23– 25 d. Kaune įvyksta ateitininkijos atsikūrimo Lietuvoje dešimtmečio konferencija „Ateitis gimsta dabartyje“. • 2000 m. pradedama A. Dirsytės beatifikacijos byla.

Dešimtasis ateitininkijos dešimtmetis (2000– 2009) • 2000 m. liepos 21– 23 d. Kaune įvyksta tryliktasis Ateitininkų kongresas. • 2003 m. ŠAAT paskelbia A. Dirsytės veiklos metais, platina parašų peticiją, išleidžia naują Sibiro maldaknygės laidą. • 2003 m. liepos 11– 13 d. Kaune įvyksta keturioliktasis Ateitininkų kongresas. • 2006 m. rugpjūčio 18– 20 d. Panevėžyje įvyksta penkioliktasis Ateitininkų kongresas.

Penkioliktasis Ateitininkų kongresas Panevėžyje (2006 m. )

Ateitininkų federacijos vadai (pirmininkai): • • • Prof. dr. Pranas Dovydaitis (1925– 1927) Prof. dr. Stasys Šalkauskis (1927– 1930) Prof. dr. Kazys Pakštas (1930– 1940) Prof. dr. Adolfas Damušis (1946– 1952) Prof. dr. Antanas Maceina (pavadavo A. Damušį) (1947– 1949) • Prof. dr. Simas Sužiedėlis (1952– 1963) • Dr. Juozas Girnius (1963– 1967) • Prof. dr. Justinas Pikūnas (1967– 1973)

Ateitininkų federacijos vadai (pirmininkai) • • Dr. Petras Kisielius (1973– 1979) Juozas Laučka (1979– 1983) Dr. Kazys Pemkus (1983– 1985) Juozas Polikaitis (1985– 1997) Vygantas Malinauskas (1997– 2000) Vidas Abraitis (2000– 2003) Liutauras Serapinas (2003– 2006) Vygantas Malinauskas nuo 2006 m.

Ateitininkų federacijos dvasios vadai • • • Prel. dr. Pranas Kuraitis (1927– 1940) Kun. dr. Jonas Gutauskas (1946– 1952) Kun. dr. Viktoras Gidžiūnas MIC (1952– 1959) Kun. Jonas Kidykas SJ (1959– 1963) Prof. kun Stasys Yla (1963– 1983) Kun. dr. Valdemaras Cukuras (1983– 1996) Vysk. Sigitas Tamkevičius SJ (1996– 2000) Vysk. Jonas Kauneckas (2000– 2006) Mons. Gintaras Grušas nuo 2006 m.

Naudota literatūra: • Yla, Stasys, 2006: Ateitininkų vadovas, Kaunas: Naujasis lankas, 2006. • Rastenis, Vincentas, 2003: Ateitininkai, Panevėžys: Panevėžio spaustuvė, 2003 • Masionis, Antanas, 1992: Ateitininkų dvasia nepalūžo, Čikaga: Ateitis, 1992