alinink r Kalesnink L Narbuto gimnazijos GIMNAZIJOS VEIKLOS

Šalčininkų r. Kalesninkų L. Narbuto gimnazijos GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS 2017 m.

GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO DARBO GRUPĖ: Pirmininkė : Galina Borsak, technologijų, dailės ir anglų k. mokytoja. Nariai: Teresa Bogdiun, lenkų k. ir biologijos mokytoja Jūratė Norkūnienė, lietuvių k. mokytoja Irena Miliun, pradinio ugdymo mokytoja Joana Krasovskaja, pradinio ugdymo mokytoja

GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO PLANAS 1 etapas 5 etapas Pasirengimas įsivertinti. Įsivertinimo srities apibrėžimas. Atsiskaitymas ir informavimas 2 etapas 4 etapas Įsivertinimo koncepcijos kūrimas Įsivertinimo atlikimas 3 etapas Įsivertinimo tyrimo metodikos parengimas

GIMNAZIJOS VEIKLOS ĮSIVERTINIMO KOKYBĖS TIKSLAS, UŽDAVINIAI, PASKIRTIS TIKSLAS: § Kurti gimnaziją, kaip nuolat besimokančią bei tobulėjančią organizaciją, kuri nuolat įsivertina ir aptaria savo veiklos planą. UŽDAVINIAI: § Stiprinti Gimnazijos bendruomenės narių tapatumo jausmą, atsakomybę už visos Gimnazijos veiklos kokybę. § Atlikti gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimą. § Rinkti patikimus duomenis apie gimnazijos veiklą, juos analizuoti. § Numatyti gimnazijos veiklos tobulinimo perspektyvą. PASKIRTIS: § Nustatyti gimnazijos veiklos, mokinių ugdymo ir ugdymosi (si) tobulintinas sritis, gerinti jas. § Priimti bendrus sprendimus dėl būtinų veiksmų, siekiant gimnazijos veiklos ir mokinių mokymo (si) kokybės tobulinimo.

ĮSIVERTINIMO DALYVIAI, METODAI IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI Įsivertinimo dalyviai: Gimnazijos vadovai Mokytojai Mokiniai Tėvai Socialinis pedagogas Karjeros konsultantė Metodiniai ir informaciniai šaltiniai: Anketa mokytojams. Klausimynas mokiniams. Klausimynas tėvams. Pokalbis su gimnazijos l. e. direktorės pareigas J. Markel. Pokalbis su gimnazijos socialine pedagoge bei karjeros konsultante G. Šablinskaja. Protokolų analizė.

GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO PLANAS Nr. VEIKLA DATA ATSAKINGI 1. Pokalbis su mokytojais Kovas J. Norkūnienė 2. Mokinių apklausa Kovas T. Bogdiun 3. Tėvų apklausa Kovas J. Krasovska, I. Miliun 4. Dokumentų analizė Balandis G. Borsak 5. Pokalbis su gimnazijos l. e. Balandis direktorės pareigas J. Markel, pokalbis su gimnazijos socialine pedagoge G. Šablinskaja J. Norkūnienė, G. Borsak 6. Dokumentų apdorojimas, analizė, ataskaitos parengimas GVKĮ grupė Gegužė

GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO SRITIS � 1. 1. TEMA – ASMENYBĖS BRANDA � 1. 1. 1. RODIKLIS – ASMENYBĖS TAPSMAS

GIMNAZIJOS VEIKLOS ĮSIVERTINIMO ATASKAITA IŠVADOS � Dauguma pradinių klasių mokinių žino savo gabumus. � Pradinių klasių mokiniai dar nėra apsisprendę dėl ateities profesijos. � Pradinių klasių mokiniams trūksta žinių, kokių dalykų reikia mokytis, kokius laikyti egzaminus, kad galėtų studijuoti savo pasirinktą profesiją. � Pradinių klasių mokiniams trūksta informacijos apie mokymosi metodus bei techniką. � Pradinių klasių mokiniai pagalbos kreipiasi į mokytojus. � Mokiniai geba surasti papildomą informaciją. � Dauguma pradinių klasių mokinių moka dirbti savarankiškai, sugeba save įsivertinti. � Mokiniams trūksta geranoriškumo, draugiškumo sprendžiant konfliktus. � Pradinių klasių mokiniai rūpinasi gimnazijos aplinka, ją saugoja.

IŠVADOS (tęsinys) � Dauguma pradinių klasių mokinių rūpinasi sveika gyvensena. � Pusė 5 -12 kl. mokinių žino savo gabumus bei lanko būrelius. � 5 -12 kl. mokiniams trūksta informacijos apie profesijas, kokių dalykų reikia mokytis, kokius laikyti egzaminus. � Mokiniams trūksta žinių apie mokymosi būdus ir techniką. � Mokiniai jaučiasi atsakingi už savo mokymąsi. � Mokiniai nenoriai dalyvauja olimpiadose bei konkursuose. � Vyresnių klasių mokiniai mažiau kreipiasi pagalbos į mokytojus. � 5 -12 kl. mokiniai moka savarankiškai surasti informaciją, geba naudotis žodynais.

IŠVADOS (tęsinys) � Mokiniams trūksta tolerancijos vienas kitam, nemoka geranoriškai ir taikiai spręsti konfliktų. � 5 -12 kl. mokiniams rūpi mokyklos aplinka ir gerovė, tačiau pasitaiko tokių, kurie šiukšlina, gadina baldus, inventorių. � Vyresnių klasių mokiniai rūpinasi sveika gyvensena. � Tėvai mano, kad jų vaikai moka bendrauti ir bendradarbiauti, supranta mokymosi vertę, žino savo gabumus ir polinkius. � Tėvai mano, kad mokykla moko vaikus planuoti, įsivertinti, priimti sprendimus. � Mokytojai lavina mokinių savarankiškumą, individualumą, mokina planuoti veiklą. � Mažai mokytojų papildomai dirba su gabiais mokiniais. � Mokytojai su mokiniais aptaria tikslus, lūkesčius, ragina įsivertinti. � Dauguma mokytojų supažindina vaikus su mokymosi būdais ir technikomis, tačiau yra tokių, kurie to nedaro.

REKOMENDACIJOS � Mokytojai turėtų mokiniams suteikti daugiau praktinių žinių apie profesijas: lankytis įvairiose darbo vietose, kuriose mokiniai galėtų patys išbandyti praktines veiklas (kepti, kirpti, puošti, puokštes rišti ir kt. ). � Mokytojai turi taikyti įvairius mokymo metodus, kad stiprintų mokinių mokėjimo mokytis kompetenciją. � Gimnazijos administracija turi organizuoti psichologinius seminarus vaikams ir tėvams su praktiniais užsiėmimais apie konfliktų sprendimą ir toleranciją. � Mokytojai – dalykininkai turi siūlyti įvairesnę popamokinę veiklą ( žurnalistikos, dramos, menų, mokomųjų dalykų būrelius ir kt. ). � Mokytojai turėtų gimnazistams dalyvaujantiems olimpiadose ir konkursuose organizuoti nemokamas ekskursijas ir išvykas. � Mokytojai – dalykininkai turėtų siūlyti mokiniams projektinę veiklą, kuri padėtų jiems išmokti planuoti darbą, išsikelti tikslus. � Mokytojai – dalykininkai konsultacijų grafikuose turėtų papildomai suplanuoti veiklą su gabiais mokiniais. � Mokytojai – dalykininkai turėtų skatinti mokinius įsivertinti kiekvienoje pamokoje, analizuoti savo mokymosi pasiekimus, klasės auklėtojai su auklėtiniais kiekvieno mėnesio pabaigoje turėtų pildyti ir aptarti individualios pažangos stebėjimo lapus.