VAIK RELIGINIS AUKLJIMAS EIMOJE Tikybos mokytoj mokslinpraktin konferencija
VAIKŲ RELIGINIS AUKLĖJIMAS ŠEIMOJE Tikybos mokytojų mokslinė-praktinė konferencija, Marijampolė, 2014 -10 -02 GARLIAVOS A. MITKAUS PAGRINDINĖS MOKYKLOS TIKYBOS VYR. MOKYTOJA LORETA MOCKEVIČIENĖ
Religinio auklėjimo tikslas – išauginti religingą asmenybę, visa savo veikla įgyvendinančią Dievo valią. Pagrindas tokiam religingumui yra dedamas kūdikystėje ir vaikystėje.
II Vatikano Susirinkimas kalba, jog tėvai yra atsakingi už vaiko religinį auklėjimą: “ Kadangi tėvai yra suteikę vaikams gyvybę, jie yra griežčiausiai įpareigoti juos ir auklėti, todėl gimdytojus reikia pripažinti pirmaisiais ir pagrindiniais auklėtojais. Tėvų uždavinys yra sukurti tokią meilę ir pamaldžia pagarba Dievui bei žmonėms dvelkiančią šeimos aplinką, kuri būtų palanki vaikų galutiniam išauklėjimui asmeniniu ir visuomeniniu požiūriu. Tad šeima yra visuomeninių dorybių, kurių reikia visoms bendruomenėms, pirmoji mokykla. Todėl ypač krikščionių šeimoje, praturtintoje santuokos sakramento malonės ir pareigos, vaikus nuo pat ankstyvo amžiaus privalu mokyti pažinti ir garbinti Dievą bei mylėti artimą, laikantis per krikštą gautojo tikėjimo“( GE 3).
Lietuvos vyskupai laiške, skirtame prasidedantiems Šeimos metams rašo : “ Šeima yra tikėjimo židinio kurstytoja. Štai kodėl ją drąsiai galime vadinti tikėjimo vartais, per kuriuos į susitikimą su Dievu žengia sutuoktiniai ir jų vaikai. Tėvas, motina ar vaiko globėjai yra pirmaisiais asmenimis, perduodančiais vaikučiui tikėjimo slėpinį. „
Religijos pedagogai pateikia konkrečių rekomendacijų, kaip siekti šeimoje pradinio religinio auklėjimo tikslų. Vokiečių pedagogas A. Mitterbacheris nurodo, kad tėvų namuose religinis auklėjimas reiškiasi tuo, kad tėvai moko melstis, pasakoja apie Dievą, skaito Šv. Rašto ištraukas.
Tėvų pavyzdžio vaidmens svarbą religiniam vaikų auklėjimui akcentavo lietuvių pedagogikos atstovai. Pasak M. Pečkauskaitės pirmoji vaiko pamaldumo stiprinimo priemonė yra patrauklus, užkrečiantis motinos pavyzdys. Pedagogė primena seniai žinomą pedagoginę tiesą – vaikas viską girdi ir mato. Knygoje „Motina – auklėtoja“ autorė rašo kaip vaikas pastebi karštą motinos maldą: „jo švelni ausis jaučia iš pat širdies dugno einantį jos balso toną, kuriuo ji kalba poterius, - visa tai krinta į jo sielos kertelę ir niekuomet neišnyksta iš atminties“ (Pečkauskaitė, 1998).
Hipotezė – tėvai nelengvai prisiima atsakomybę ugdant vaikų tikėjimą ir neskiria tam pakankamo dėmesio. Tyrimo tikslas – atskleisti, ar tėvai skiria pakankamą dėmesį vaikų religiniam auklėjimui. Tyrime dalyvavo trijų Aleksoto dekanato mokyklų 10 -12 metų mokiniai. Tyrime dalyvavusiems 88 respondentams išdalintos anketos.
Įkrikščionijimo sakramentų (Krikšto, Atgailos, Eucharistijos) priėmimas.
Šeimos malda namuose
Šeimų dalyvavimas sekmadienio Šv. Mišiose
Šeimų lankymasis Atlaiduose, šventose vietose
Religiniai elementai namuose
Šaltiniai, iš kurių vaikai sužinojo apie Dievą
Kas šeimose vaikus moko maldų ir aiškina tikėjimo tiesas
Žmonės, į kuriuos vaikai kreiptųsi iškilus klausimams apie tikėjimą ir Dievą
TYRIMO IŠVADOS Tyrimo išvados rodo, kad tėvai pasirūpina vaikų įkrikščionijimo sakramentais, o tolesnį religinį auklėjimą palieka mokyklai ar parapijai. Kadangi tik brandžiai tikintys tėvai gali išauklėti tikinčius vaikus, reikalinga suaugusių evangelizacija.
NAUDOTA LITERATŪRA 1. 2. 3. Vatikano II susirinkimo nutarimai. Krikščioniškojo auklėjimo deklaracija „Gravissinum educationis“, 2001. Lietuvos vyskupų laiškas, skirtas prasidedantiems Šeimos metams, 2013. M. Pečkauskaitė. Motina auklėtoja, 1998.
- Slides: 17