►Aukštaitija - didžiausias Lietuvos etnografinis regionas. ►Aukštaičių vardas minimas nuo 1322 metų, kai jie minimi kunigaikščio Gedimino sutartyje su vokiečiais. ►Aukštaitija pasižymi labai įvairiu reljefu, daugybe ežerų, miškų ir kalvų turtinga gamta.
Raudona spalva reiškia gyvybę, meilę, drąsą, kraują pralietą už Tėvynę, o sidabriška - kilnumą, sąžiningumą, dorumą. Aukštaičių herbas
Aukštaičių drabužiai Šio krašto moterų tradiciniuose audiniuose ir nacionaliniuose kostiumuose vyrauja linksmos, šviesios spalvos, margi kraštai. Aukštaičių vyrų drabužiams būdinga pilkos ir rudos durtinės ir dvisiūlės į apačią platėjančios sermėgos.
Aukštaitiškos sutartinės Aukštaičių dainos yra dvejopos: įprastinės dvibalsės ar tribalsės ir sutartinės. Sutartinės - labai savitos, kituose Europos kraštuose nežinomos daugiabalsės dainos. Pasiklausyk
Aukštaičių valgiai Aukštaitijos virtuvė garsi savo paprastumu. ► Ruginė duona – vienas iš seniausių ir pagrindinių maisto produktų Aukštaitijoje, valgomas kasdien pusryčiams, pietums ir vakarienei. ► Bulvės laikomos antrąja duona ir valgomos ištisus metus. ► Pieno produktai buvo populiarūs nuo senovės. Labiausiai paplitęs yra lietuviškas baltas sūris, šviežias ar džiovintas, rūgštus, saldus ar paskanintas kmynais.