XVIII a Naujosios ir Senosios agari yd kasdienyb

XVIII a. Naujosios ir Senosios Žagarių žydų kasdienybė: ką apie ją sužinome iš žydų surašymų ir miestelių gaisrų nuostolių aprašymų Doc. dr. Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas

Keliami klausimai: • Žydų bendruomenės (ių) demografinės charakteristikos; • Gyvenamosios vietos lokalizavimas ir gyvenamosios vietos struktūra • Elgesio po gaisrų formos

Šaltiniai, jų kilmė ir darbo su jais savitumai: • • 1764 -65 m. pirmasis LDK visuotinis žydų surašymas; 1784 m. - antrasis LDK žydų surašymas Gaisrų ir stichinių nelaimių aprašai: 1. Senosios ir Naujosios Žagarės gaisras - 1775 m. rugpjūčio 7 d. • 1784 m. rugsėjo Senosios, B. Burleriui priklaususios, Žagarės gaisras

XVIII a. kataklizmai: • XVIII a. pradžios marai ir badai – populiacijos nuostoliai, ūkinė stagnacija • XVIII a. pradžios Šiaurės karas; • Netolygus valstybinės administracijos ir privačių savininkų laikysenos žydų atžvilgiu: nuo protekcijų iki draudimo kurtis Šiaulių ekonomijos miestuose ir miesteliuose. • Pristabdytos žydų sklaidos regionas lyginant su kitais LDK regionais

1736 m. karalaičio Jokūbo Liudviko privilegija Šiaulių ekonomijos žydams: • „Joniškis. . , kur žydai iš viso kurtis negali. . . tas Šiaulių miestas. . . labiau į kaimą nei į miestą panašus, kai jau taip ilgai krikščionys pirkliai [jame] neapsigyvena <. . . >, o circa Ekonomijos pastatytas miestas vien tik žydų gyvenamas ir tvarkingais namais išpuoštas <. . . > , kaip jo malonybės pono Umiastowskio bajoriškoje Žagarėje, ankščiau tai buvo Ekonomijos tos pačios Žagarės valdos, o dabar in memorando tempore ištuštėjęs nesant prekybos ir turgų, kuriuos [Umiastowskio Žagarės] miestas perėmė dėl vel maxime žydų susitelkimo, mes matydami šią situaciją ir precedentą leidžiame čia kurtis visoms tautoms, tarp jų ir minėtiems žydams“ (AVAK, vol. 5, nr. 530)

Gaisrų mastai ir miestelių dydžio klausimas: • 1775 m. Senojoje Žagarėje įvykęs gaisras buvo palankesnis krikščioniškai gyventojų daliai: tarp padegėlių buvo 21 žydas namų savininkas ir 11 kampininkų, kai krikščionių nukentėjo ženkliai mažiau – 7 namų savininkai; • 1775 m. Naujojoje Žagarėje sudegė 24 žydų šeimininkų namai ir 17 žydų kampininkų turtas, bei 24 krikščionių namai ir turtas. • 1784 m. Senojoje Žagarėje gaisrui aprašant jo nuostolius minima, kad miestelis atsistatęs ir jame yra 50 namų (to galime spręsti, kad ankstesnio gaisro metu sudegė apytiksliai pusė miestelio). • 1784 m. Senojoje Žagarėje nuo gaisro nukentėjo 19 žydų savininkų, kuriems priklausė 30 namų miestelyje, bei 4 miestelėnų namai bei klebonui priklausanti karčiama, liko nesudegę viso 15 namų. (žydų dominavimo įrodymas) Abu kartus gaisras įsisuko žydų dalyje

1764 -65 m. surašymas: • Kaip esančios Trakų vaivadijos Upytės paviete surašytos dvi bendruomenės: • Senoji Žagarė – 313 - 327 abiejų lyčių žydų vyresnių nei vieneri metai )(96 šeimos, vidutiniškai-3, 4 asmenys) • Žagarė – 840 abiejų lyčių žydų vyresnių nei vieneri metai (208 šeimos, vidutiniškai – 4, 54 asmenys) • Palyginimui: Šiauliuose – 687, Šeduvoje -508, Panevėžyje – 253, • Upytės paviete Žagarės bendruomenė yra antra pagal dydį po Biržų bendruomenės (joje 1053 asmenys); • Net visos Trakų vaivadijos kontekste iš 69 bendruomenių pakliūna į dešimtuką didžiausių, Senoji Žagarė – atitinka standartinę vidutinio dydžio bendruomenę;

Gyvenamosios erdvės struktūra 1764 -65: Viso Miestelyje Karčiamose kita Senoji Žagarė 312 233 14 karčiamų 75 asmenys 4 asmenys dvare Žagarė 840 445 26 karčiamose 395 asmenys

Vizualizacija (1764 -65):

Dvaro nuomininko namų valdos sudėtis (1764 -65) (LVIA SA)

1784 m. surašymas: • Naujoji ir Senoji Žagarė surašytos kaip Žemaitijos kunigaikštystės bendruomenės: • Naujoji Žagarė – 768 asmenys (128 namų valdos – vidutiniškai 6 asmenys); • Senojoje Žagarėje – 244 asmenys (48 namų valdos – vidutiniškai 5 asmenys); • Naujosios Žagarės bendruomenė dydžiu nusileidžia: Raseinių (829) ir Jurbarko (1970) bendruomenėms, • Didesnė bendruomenė nei Kėdainių bendruomenės dalis priskirta Žemaitijai (709) • Dominuoja žydai gyvenantys nuosavuose namuose: Naujoji Žagarė: 697 savininkai, 57 kampininkai; Senoji Žagarė – 213 savininkų, 8 kampininkai; • Vidutiniškas vaikų skaičius šeimoje: 1, 43 iki 0, 58 (kai vidutinis rodiklis 1, 1)

Gyvenamosios erdvės struktūra 1784: viso miestelyje Aplinkiniai kaimai Naujoji Žagarė 768 356 412 Senoji Žagarė 244 146 karčiamose 96

Vizualizacija (1784):

1775 m. Gaisras Naujojoje Žagarėje • Nusiaubia žydų namus: Dvaro, Vokiečių ir Buzynska (? ) gatvėse • Didžiausius nuostolius patiria Dvaro gatvės žydai (didžiausi nuostoliai Zelmanas Jakubovičius 13 036 auksinai, Izaokas Eljaševičius - 12 696 auksinai); • Buzynska gatvėje gyvenusieji patyrė mažesnius nuostoliu, jų prarastas turtas nėra toks įvairus, prastesni namai, dalis padegėlių gyvena kaip nuomininkai • Aprašant žydų namus daugelis jų yra dviejų galų, dažnai pažymimas įstiklintų langų skaičius; • Minėtų gatvių nebūtų galima skirti kaip žydų gyvenamosios erdvės, nes tose pat gatvėse surašyti ir nukentėję krikščionys, kas leidžia manyti, kad žydų įsigyvenimas nebuvo uždaras

Nuostolių palyginimas: 140 153 auksinai (žydų) ir 80 160 (krikščionių) (LVIA SA)

: 1775 m. gaisras Senojoje Žagarėje • Žydų gyvenama gatvė: Liepų (Lipawska) – sudegė faktiškai visa gatvė • didžiausius nuostolius patyrė Vulfas Malinovičius: 14 704 auksinai;

1784 m. Senosios Žagarės gaisras: • Totaliai sunaikino miestelį, po gaisro miestelyje liko 27 žydai, negalintys sumokėti nei jiems tenkančių mokesčių, nei atsistatyti namų (1784 pradžioje miestelyje gyveno 146) • Dėl patirtų nuostolių apimties šaltinis nėra informatyvus, nėra nurodyta pastatų lokalizacija, tikėtina – mažai skyrėsi nuo situacijos 1775 m. • Sudegė 27 parduotuvės/ prekybos vietos, 3 turgaus aikštės namai (žydams priklausęs turtas) • Sudegė sinagoga ir joje buvę kilnojami daiktai (sudegusi sinagoga ir jos inventorius įvertinti 1000 talerių, kai asmeniniai nuostoliai yra kartais didesni)

Socio-ekonominis požiūris: kodėl žydai paliko Senąją Žagarę? • Gaisras sunaikina miestelio ekonomiką; • Skirtingos žydų ir krikščionių strategijos: krikščionys suka į žemės ūkį, žydai – išeina iš sužlugdytos ekonomikos teritorijos; • Dalis žydų yra kampininkai, neturintys nekilnojamo turto nuosavybės; • Daugumos žydų nuostoliai yra daug didesni nei krikščionių: turto sunaikinimas ir prekių dažnai įsigytų į kreditą sunaikinimas – žydai ne tik neteko turto, bet ir liko skolingi; • Ekonominės perspektyvos neturintis miestelis, su kritusia gyventojų perkamąja galia ir vartojimu – nėra įdomus smulkiajam verslui. • Tikėtina, kad ekonominio veikimo svertai teko Naujajai Žagarei, o gaisras galėjo lemti esminius mietelio raidos pokyčius.