VLINS Pareng August ilait Panevio Senvags pagrindin mokykla

VĖLINĖS Parengė Augustė Šilaitė Panevėžio Senvagės pagrindinė mokykla, 4 c klasė Mokytoja Jolanta Andriuškevičienė

Skrenda paukščiai, krinta pageltę lapai, šiurena rudens vėjyje šalnos pakąsta, pavytusi žolė. Vis ilgėjančios naktys dar labiau paryškina rudenišką liūdesio nuotaiką.

Visa gamta išgyvena ypatingą (kritinį) laikotarpį – perėjimą iš gyvybingos ir žalios vasaros į baltą žiemos sapnų rimtį.

Rudeniniame gamtos virsme švenčiamos Vėlinės. Senesniuose šaltiniuose randame ir kitą šios šventės pavadinimą – Ilgės.

Šiandieninių Ilgių atitikmuo yra Visų Šventųjų šventė, švenčiama lapkričio 1ąją dieną, o 2 -oji - Vėlinės arba Mirusiųjų pagerbimo diena.

Tradiciškai per Vėlines kapai papuošiami gėlėmis ir uždegamos žvakutės.

Sakoma, jog gėlėmis mirusieji pagerbiami, prisimenami.

Žvakių liepsna nutiesia kelią anapilin ir bent akimirkai sujungia gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius.

Tą dieną tampame lyg santūresni, susimąstę, nes Vėlinių dieną maldose ir mintyse kalbamės su tais, kurių jau nebėra tarp mūsų.

Šiais vakarais kapinėse mirksi žvakutės, nuo jų šviesu lyg dieną. Tirpstantis vaškas simbolizuoja kūną, o liepsna – dvasią.

Svarbiausia – nepalikime apleistų ir mūsų neaplankytų artimųjų kapų. Pagaliau uždekime žvakę ir ant to kapo, kuris įdubęs ir apleistas skendi visiškoje tamsoje.