VISUOTIN TRAUKA SUNKIS Darb paruo Alytaus altini pagrindins

VISUOTINĖ TRAUKA. SUNKIS Darbą paruošė – Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos 8 a kl. mokinė Gabrielė Cinelytė Ruošianti mokytoja – Rasa Kižienė

TURINYS • Kas yra sunkis? • Kur sunkis pastebimas? • Dinamometras • Kuo matuojamas sunkis ? • Gravitacija • Laisvojo kritimo pagreitis • Izaokas Niutonas • Testas

SUNKIS Sunkis – jėga, kuria Žemė traukia visus kūnus. Fs=m×g

KUR SUNKIS PASTEBIMAS ? Sunkis yra pastebimas tik tarp dideliu kūnų ( pvz. Žemė traukia jos palydovą mėnulį ). Kuo didesnė kūno masė, tuo didesnė jėga jį veikia. Sunkio jėga matuojama dinamometru.

DINAMOMETRAS Dinamometras – prietaisas jėgos dydžiui matuoti. Svarbiausia dinamometro dalis – tampri spyruoklė. Prie spyruoklės pritaisyta skalė, suskirstyta niutonais. Kuo didesnė jėga veikia spyruoklę, tuo daugiau ji išsitempia, tuo didesnę jėgą parodo prie spyruoklės pritvirtinta rodyklė. Dinamometrai būna labai įvairūs. Jais galima išmatuoti ir labai mažą, ir labai didelę jėgą.

KUO MATUOJAMAS SUNKIS ? Sunkis matuojamas Niutonais (žymimas didžiąja N raide ). Niutonas - sistemos jėgos matavimo vienetas, pavadintas anglų mokslininko Izaoko Niutono garbei už jo indėlį klasikinės mechanikos srityje.

GRAVITACIJA •

LAISVOJO KRITIMO PAGREITIS Laisvojo kritimo pagreitis – pagreitis, kurį Žemės traukos jėga suteikia visiems kūnams, nepriklausomai nuo jų masės. Neesant oro pasipriešinimo, visi maži kūnai krenta tuo pačiu pagreičiu. Tai yra teisinga, nepriklausomai nuo kūno formos ir sudėties. Įvairiose Žemės paviršiaus vietose gravitacijos pagreitis yra tarp 9, 78 ir 9, 82 m/s², o vidutinė vertė yra 9, 80665 m/s². Realiomis sąlygomis, objektai su mažesniais tankiais arba didesniais paviršiaus plotais įgyja mažesnį pagreitį dėl Archimedo jėgos ir oro pasipriešinimo jėgos. Šis dydis iš tiesų nėra konstanta – jis priklauso nuo atstumo iki Žemės masės centro. Didesniame aukštyje laisvojo kritimo pagreitis mažesnis, nes mažesnė traukos jėga.

IZAOKAS NIUTONAS Izaokas Niutonas – anglų fizikas, matematikas, astronomas, alchemikas, filosofas. Savo veikale „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ aprašė visuotinę trauką ir, per savo aprašytus judėjimo dėsnius, padėjo pagrindus klasikinei mechanikai. Be mechanikos ir optikos, Niutonas atliko tyrinėjimus šiluminės fizikos, chemijos, geografijos, istorijos srityje.

Pasak Niutono, kūnas, kaip konkretus daiktas, yra kupinas savo materialumo galios – inercijos. Tas inercijos savitaigos santykis su kitu kūnu gimdo trauką – poveikį tam kūnui. Bet ir anas kūnas turi tokią pat galią ir veikia savo linkme. Kiekvienas kūnas, traukia kitą jėga, tiesiai proporcinga jų masėms ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp jų kvadratui. Štai kodėl vienas kitą traukiantys kūnai gali niekada nepritraukti kito, jeigu atstumas tarp jų leidžia jiems rasti pusiausvyrą. Tokią pusiausvyrą yra vienas kito atžvilgiu radę Mėnulis ir Žemė, tokią pusiausvyrą vienas kito atžvilgiu yra radę Saulė ir jos planetos.