VISUOMENS NUOMONS TYRIMAS DL SVEIKOS MITYBOS usakovas vykdytojas

VISUOMENĖS NUOMONĖS TYRIMAS DĖL SVEIKOS MITYBOS užsakovas vykdytojas 2017 gruodis

METODIKA

TYRIMO METODIKA • LAIKAS. 2017 12 11 – 12 19. • IMTIS. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. • TIKSLAS. Išsiaiškinti gyventojų informuotumą apie maisto produktus ir tinkamą maisto produktų pasirinkimą. • ATRANKA. Tyrime naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas. Šis atrankos metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas šalies namų ūkis turi vienodas galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus. • TIKSLINĖ GRUPĖ. Šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. • APKLAUSOS METODAS. Apklausa – standartizuotas betarpiškas interviu, naudojant standartizuotą su Užsakovu suderintą klausimyną. Standartizuotą interviu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. • LOKACIJA. Visa šalies teritorija. • DUOMENŲ ANALIZĖ. Analizė atlikta SPSS/PC programine įranga. Ataskaitoje pateikiami bendrieji atsakymų pasiskirstymai (procentai), ir pasiskirstymai pagal socialinesdemografines charakteristikas (Žr. Priedus). 3

STATISTINĖ PAKLAIDA Atrankiniuose kiekybiniuose tyrimuose visada išlieka statistinės paklaidos tikimybė, į kurią būtina atsižvelgti interpretuojant duomenis. Pvz. : jeigu apklausus 1006 respondentus gavome, jog 48, 9 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad per dieną reikėtų suvalgyti 3 porcijas (kartus) vaisių ir daržovių, tai yra 95 proc. tikimybė, kad tikroji reikšmė yra tarp 45, 8 proc. ir 52, 0 proc. Įverčio tikslumas mažėja, mažėjant analizuojamų atsakymų skaičiui. Toliau pateikiama lentelė padedanti įvertinti statistinę paklaidą. N= 10 30 50 75 100 150 200 300 400 500 600 700 800 1000 1500 2000 2500 %= 3/97 5/95 10/90 15/85 20/80 25/75 30/70 40/60 50/50 10, 6 6, 1 4, 7 3, 9 3, 3 2, 7 2, 4 1, 9 1, 7 1, 5 1, 4 1, 3 1, 2 1, 1 0, 9 0, 8 0, 7 13, 5 7, 8 6, 0 4, 9 4, 3 3, 5 3, 0 2, 5 2, 1 1, 9 1, 7 1, 6 1, 5 1, 4 1, 1 1, 0 0, 9 18, 6 10, 7 8, 3 6, 8 5, 9 4, 8 4, 2 3, 4 2, 9 2, 6 2, 4 2, 2 2, 1 1, 9 1, 5 1, 3 1, 2 22, 1 12, 8 9, 9 8, 1 7, 0 5, 7 4, 9 4, 0 3, 5 3, 1 2, 9 2, 6 2, 5 2, 2 1, 8 1, 6 1, 4 24, 8 14, 3 11, 1 9, 1 7, 8 6, 4 5, 5 4, 5 3, 9 3, 5 3, 2 3, 0 2, 8 2, 5 2, 1 1, 8 1, 6 26, 8 15, 5 12, 0 9, 8 8, 5 6, 9 6, 0 4, 9 4, 2 3, 8 3, 5 3, 2 3, 0 2, 7 2, 2 1, 9 1, 7 28, 4 16, 4 12, 7 10, 4 9, 0 7, 3 6, 4 5, 2 4, 5 4, 0 3, 7 3, 4 3, 2 2, 8 2, 4 2, 0 1, 8 30, 4 17, 5 13, 6 11, 1 9, 6 7, 8 6, 8 5, 5 4, 8 4, 3 3, 9 3, 6 3, 4 3, 0 2, 5 2, 1 1, 9 31, 0 17, 9 13, 9 11, 3 9, 8 8, 0 6, 9 5, 7 4, 9 4, 4 4, 0 3, 7 3, 5 3, 1 2, 6 2, 2 2, 0 4

SOCIALINĖS-DEMOGRAFINĖS CHARAKTERISTIKOS 5

REZULTATAI

NUOMONĖ DĖL REIKIAMO VAISIŲ IR DARŽOVIŲ VALGYMO DAŽNIO (PROC. ) Kiek kartų per dieną reikėtų valgyti vaisius ir daržoves? N=1006 Vyrai dažniau mano, kad vaisių ir daržovių reikėtų valgyti 1 porciją (kartą) per dieną. Moterys – 3 porcijas (kartus) per dieną. 7

VENGTINI RIEBALAI MITYBOJE (PROC. ) Kokių riebalų reikėtų vengti mityboje? N=1006 Sočiuosius riebalus dažniau įvardijo moterys. 8

REKOMENDUOJAMI VARTOTI PIENO PRODUKTAI (PROC. ) Kokius pieno produktus rekomenduojama vartoti? N=1006 Nuomonės, kad rekomenduojama vartoti liesesnius pieno produktus, dažniau laikosi moterys ir mažesnių miestų / rajonų centrų gyventojai. Vyrai ir kaimo vietovių gyventojai dažniau mano, kad rekomenduojama vartoti riebesnius pieno produktus. 9

SVEIKAI MITYBAI TINKAMI PRODUKTAI (PROC. ) Kurie iš šių produktų, Jūsų nuomone, tinkami sveikai mitybai? N=1006 *Galimi keli atsakymai, suma viršija 100% Nesaldintas košes dažniau paminėjo moterys. Šaldytas daržoves – moterys, 18 -45 m. respondentai ir didmiesčių gyventojai. Kokosų ir palmių aliejus bei „Ghi“ sviestą – moterys ir 18 -35 m. apklaustieji. Sviestą – vyrai. 10

CUKRAUS KIEKIO MAISTO PRODUKTUOSE VERTINIMAS (PROC. ) Kaip manote, šiuose maisto produktuose yra didelis ar mažas cukraus kiekis? N=1006 Nuomonės, kad vaisiuose yra didelis cukraus kiekis, dažniau laikosi moterys ir mažesnių miestų / rajonų centrų gyventojai. Taip pat mažesnių miestų gyventojai dažniau mano, kad didelis cukraus kiekis yra pusryčių dribsniuose (išskyrus košes). 11

DRUSKOS KIEKIO MAISTO PRODUKTUOSE VERTINIMAS (PROC. ) Kaip manote, šiuose maisto produktuose yra didelis ar mažas druskos kiekis? N=1006 Nuomonės, kad maisto pramonės perdirbtuose mėsos produktuose yra didelis druskos kiekis, dažniau laikosi moterys ir mažesnių miestų / rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojai. 12

SKAIDULINIŲ MEDŽIAGŲ KIEKIO MAISTO PRODUKTUOSE VERTINIMAS (PROC. ) Kaip manote, šiuose maisto produktuose yra didelis ar mažas skaidulinių medžiagų kiekis? N=1006 Apskritai, moterys daugiau paminėjo produktų, jų nuomone, turinčių didelį skaidulinių medžiagų kiekį. Nuomonės, kad didelis skaidulinių medžiagų kiekis yra daržovėse, taip pat laikosi jauniausi (18 -25 m. ) respondentai. Pupelėse – 18 -45 m. apklaustieji. Bananuose – 18 -35 m. respondentai ir mažesnių miestų / rajonų centrų gyventojai. Žuvyje – jauniausi (18 -25 m. ) respondentai ir mažesnių miestų / rajonų centrų gyventojai. Bulvėse – mažesnių miestų gyventojai. Mėsoje – moterys ir mažesnių miestų gyventojai. 13

SOČIŲJŲ RIEBALŲ KIEKIO MAISTO PRODUKTUOSE VERTINIMAS (PROC. ) Kaip manote, šiuose maisto produktuose yra didelis ar mažas sočiųjų riebalų kiekis? N=1006 Nuomonės, kad didelis sočiųjų riebalų kiekis yra virtose dešrelėse, dažniau laikosi 18 -35 m. respondentai. Kiaulienoje ir šokolade – mažesnių miestų / rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Alyvuogių aliejuje – moterys ir mažesnių miestų / rajonų centrų gyventojai. 14

INFORMUOTUMAS APIE SOČIŲJŲ RIEBALŲ ĮTAKĄ SVEIKATAI (PROC. ) Kurie teiginiai apie sočiuosius riebalus yra teisingi? N=1006 *Galimi keli atsakymai, suma viršija 100% 15

NUOMONĖ DĖL ŠVIEŽIAI SPAUSTŲ, NESALDINTŲ SULČIŲ MAISTINGUMO (PROC. ) Ar šviežiai spaustų, nesaldintų sulčių maistingumas atitinka tokį pat šviežių vaisių kiekį? N=1006 Pritarimą dažniau išreiškė moterys ir didmiesčių gyventojai. 16

INFORMUOTUMAS APIE TRANSRIEBALUS (PROC. ) Kurie teiginiai apie transriebalus (riebalų rūgščių transizomerus) yra teisingi? N=1006 *Galimi keli atsakymai, suma viršija 100% Širdies ligų rizikos didėjimą dažniau paminėjo moterys ir kaimo vietovių gyventojai. Transriebalų buvimą iš dalies hidrintuose augaliniuose aliejuose dažniau įvardijo moterys. Cukrinio diabeto vystymosi skatinimą – mažesnių miestų / rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai. 17

SVEIKATAI PALANKI DUONOS RŪŠIS (PROC. ) Kuri iš šių duonos rūšių palankesnė sveikatai? N=1006 Viso grūdo duoną dažniau įvardijo jauniausi (18 -25 m. ) respondentai ir miestiečiai. Juodą – vyresni nei 45 m. apklaustieji. 18

MAISTO PRODUKTAI SU DIDŽIAUSIA KALCIO KONCENTRACIJA (PROC. ) Kuriame iš šių produktų didžiausia kalcio koncentracija? N=1006 Didžiausią kalcio koncentraciją liesoje varškėje dažniau įvardijo mažesnių miestų / rajonų centrų gyventojai. Kopūstuose – moterys. 19

„RAKTO SKYLUTĖS“ SIMBOLIO SUVOKIMAS (PROC. ) Ką reiškia žalias „Rakto skylutės“ simbolis kai kurių produktų etiketėse? N=1006 „Rakto skylutės“ simbolį kaip sąžiningo verslo simbolį dažniau suvokia vyrai. Nuomonės, kad šis simbolis dedamas ant sveikatai palankesnių produktų, dažniau laikosi moterys ir didmiesčių gyventojai. 20

APIBENDRINIMAS

APIBENDRINIMAS • Trečdalis (34 proc. ) respondentų mano, kad vaisių ir daržovių reikėtų valgyti 1 porciją (kartą) per dieną. Pusė (49 proc. ) apklaustųjų laikosi nuomonės, kad vaisius ir daržoves reikėtų valgyti dažniau – 3 porcijas (kartus) per dieną. 11 proc. – 5 porcijas (kartus) per dieną. • 41 proc. respondentų mano, kad mityboje reikėtų vengti sočiųjų riebalų. 12 proc. įsitikinę, kad reikėtų vengti polinesočiųjų riebalų. 11 proc. įvardijo mononesočiuosius riebalus. • Didžioji dalis (60 proc. ) tyrimo dalyvių mano, kad rekomenduojama vartoti liesesnius pieno produktus. Penktadalis (21 proc. ) respondentų laikosi nuomonės, kad rekomenduojama vartoti riebesnius pieno produktus. • Didžioji dauguma (75 proc. ) respondentų mano, kad sveikai mitybai yra tinkamos nesaldintos košės. 59 proc. įsitikinę, kad yra sveika vartoti šaldytas daržoves. Po 41 proc. apklaustųjų įvardijo kokosų ir palmių aliejus bei „Ghi“ sviestą. 30 proc. – sviestą. • Dažniausiai manoma, kad didelis cukraus kiekis yra gaiviuose gėrimuose (92 proc. ) ir leduose (88 proc. ). Kiek daugiau nei pusė (54 proc. ) respondentų mano, kad didelis cukraus kiekis yra vaisiuose. 41 proc. įvardijo pusryčių dribsnius (išskyrus košes), kaip turinčius daug cukraus, 25 proc. paminėjo jogurtus be priedų. • Dažniausiai manoma, kad didelis druskos kiekis yra bulvių traškučiuose (94 proc. ) ir rūkytoje žuvyje (89 proc. ). Taip pat dauguma (65 proc. ) respondentų įsitikinę, kad didelis druskos kiekis yra maisto pramonės perdirbtuose mėsos produktuose. 12 proc. įvardijo šviežią neapdorotą mėsą, kaip turinčią daug druskos, 8 proc. paminėjo daržoves. • Dažniausiai manoma, kad didelis skaidulinių medžiagų kiekis yra avižų kruopose (79 proc. ). Antroje vietoje pagal turimą numanomą skaidulinių medžiagų kiekį – daržovės (61 proc. ). Trečioje – pupelės (59 proc. ). Kiek daugiau nei pusė (52 proc. ) įsitikinę, kad didelis skaidulinių medžiagų kiekis yra bananuose. 38 proc. įvardijo žuvį, kaip turinčią daug skaidulinių medžiagų, 34 proc. paminėjo bulves, 31 proc. – mėsą. 22

APIBENDRINIMAS • Dažniausiai manoma, kad didelis sočiųjų riebalų kiekis yra margarine (74 proc. ). Antroje vietoje pagal turimą numanomą sočiųjų riebalų kiekį – virtos dešrelės (67 proc. ). Trečioje – kiauliena (64 proc. ). 56 proc. respondentų mano, kad didelis sočiųjų riebalų kiekis yra šokolade. 35 proc. įvardijo alyvuogių aliejų, kaip turintį daug sočiųjų riebalų, 16 proc. paminėjo liesą pieną. • Beveik pusė (48 proc. ) respondentų mano, kad sotieji riebalai didina vėžio riziką. 46 proc. laikosi nuomonės, kad šios rūšies riebalai didina 2 -tipo cukrinio diabeto riziką. 12 proc. – mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. • Pusė (49 proc. ) respondentų mano, kad šviežiai spaustų, nesaldintų sulčių maistingumas atitinka tokį pat šviežių vaisių kiekį. • Pusė (49 proc. ) respondentų laikosi nuomonės, kad transriebalai (riebalų rūgščių transizomerai) didina širdies ligų riziką. 44 proc. mano, kad transriebalai būna iš dalies hidrintuose augaliniuose riebaluose. Po 36 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad ši riebalų rūšis skatina cukrinio diabeto vystymąsi bei kad jų būna pramoniniuose konditerijos gaminiuose. • Didžioji dalis (67 proc. ) tyrimo dalyvių mano, kad sveikatai palankesnė yra viso grūdo duona. 29 proc. įvardijo juodą duoną. 2 proc. – baltą. • 44 proc. apklaustųjų laikosi nuomonės, kad didžiausia kalcio koncentracija yra piene. Ketvirtadalis (24 proc. ) respondentų mano, kad liesoje varškėje. 12 proc. – kopūstuose. 11 proc. – jautienoje. • Dažniausiai „Rakto skylutės“ simbolis suvokiamas kaip sąžiningo verslo simbolis (t. y. produktas pagamintas įmonėje, kuri neslepia mokesčių, nemoka atlyginimų „vokeliuose“) (40 proc. ). Tikrąją simbolio reikšmę – „rakto skylute“ žymimi sveikatai palankesni produktai – žino ketvirtadalis (26 proc. ) apklaustųjų. 17 proc. mano, kad tokiu simboliu yra žymimas ekologiškas produktas. 9 proc. – naujas produktas. 8 proc. – nacionalinės kokybės produktas. 23