Vilniaus universitetas Specialybs kalba sintakss klaidos prielinksni ir

Vilniaus universitetas Specialybės kalba sintaksės klaidos: prielinksnių ir polinksnių vartosena Rengė dr. Gintarė Judžentytė 1

2 Prielinksnis apie, 1 Su kalbėjimą reiškiančiais veiksmažodžiais liudyti, skelbti, pažymėti, priminti, minėti, svarstyti rekomenduojama vengti prielinksnio apie ir vartoti neprielinksninę konstrukciją (objekto galininką): • Šie faktai liudija apie sunkų studento gyvenime mieste. • Dėstytoja paminėjo ir apie darbo trūkumus. • Visi drauge aptarėme apie tolesnius planus. • Posėdyje svarstė apie studento nesąžiningumą. 2

3 Prielinksnis apie, 2 Prielinksnis apie nevartotinas požymiui nusakyti su tam tikrais daiktavardžiais, pvz. : ginčas apie, skundas apie, statistika apie, suvestinė apie: • • Prasidėjo ginčai apie reformos reikalingumą. Pirkėjų skundai apie prastos kokybės prekes. 3

4 Prielinksnis apie, 3 Prielinksnis apie nevartotinas su veiksmažodiniais daiktavardžiais įstatymas, nutarimas, sprendimas, sutartis, derybos, pasitarimas ir pan. : • Priėmė nutarimą apie komisijos sudarymą. 4

5 Prielinksnis dėl Su veiksmažodžiais mirti, atsakyti, atsiskaityti, pretenduoti, reaguoti ir pan. dėl konstrukcijos netinka objektui reikšti: • Jam teks atsakyti dėl iššvaistytų lėšų. • Avarijos kaltininkas mirė dėl smegenų sutrenkimo. 5

6 Prielinksnis į, 1 Klaidingai vartojamas veiksmo objektui reikšti, pvz. : • atsiliepti į ką ('daryti poveikį') = atsiliepti kam: Nemiga visada neigiamai atsiliepia į darbingumą; • nurodyti į ką = nurodyti ką: Vadovas nurodė į keletą darbo trūkumų; • skirti dėmesį, dėmesio į ką = skirti dėmesį, dėmesio kam: Skirkite daugiau dėmesio į įstatymų vykdymo kontrolę. 6

7 Prielinksnis į, 2 • • poveikis (daryti poveikį) į ką = poveikis (daryti poveikį) kam: Aptarė naujų vaistų poveikį į organizmą; veikti į ką = veikti ką: Orai labai veikia į žmonių nuotaikas. 7

8 Prielinksnis į, 3 Netinka žymėti laiko tarpui, kurio metu vyksta pasikartojantis veiksmas, pvz. : • • • Kiek tu uždirbi į mėnesį. Ataskaita rašoma du kartus į metus. Bylos nagrinėjamos keturias dienas į savaitę. 8

9 Prielinksnis iš Negalima reikšti dokumento, įstatymo, nutarimo ar šiaip kokio nors rašto požymio, kai tas požymis susijęs su dokumento parašymo laiku: • Reikia remtis protokolu iš šių metų rugsėjo 5 dienos. 9

10 Prielinksnis pagal Nevart. atpažinimo, identifikavimo ir išvadų darymo reikšmėmis: • Pagal liudytojų pateiktus duomenis darytinos tokios išvados. • Asmens tapatybė nustatoma pagal pasą. • Pagal tyrimų duomenis neaišku, ar pavyko nustatyti priežastis. 10

11 Prielinksnis pas, 1 Klaidingai vartojamas reiškiant nuosavybės, priklausymo, turėjimo santykius, pvz. : • Pas mane pakilo temperatūra. • Pas mane yra klausimų. • Pas juos yra naujų įkalčių. • Pas mane prasta nuotaika. 11

12 Prielinksnis pas, 2 Veiksmo adresatui, nesusijusiam su vieta, reikšti su veiksmažodžiais atsiprašyti, gauti, įsigyti, klausti, kreiptis, nuomoti(s), pirkti, prašyti, reikalauti, skambinti, skolintis, skųstis, teirautis, vogti, pvz. : • Skųsiuosi pas prokurorą. • Prašiau pas viršininką pagalbos. • Informacijos teiraukitės pas budintį. • Kreipsiuos pas direktorių. 12

13 Prielinksnis prie Nevartotinas veiksmo sąlygoms reikšti junginiuose: • prie (kokių) aplinkybių, prie (kokių) norų Jis dingo prie neaiškių aplinkybių. • prie progos, prie (kokių) sąlygų, prie (kokios) temperatūros, pvz. : Prie tokių sąlygų labai sunku nustatyti priežastis. Prie gripo reikia gulėti. 13

14 Prielinksnis prieš, 1 nevartotinas veiksmo objektui reikšti su žodžiais: • atsiprašyti prieš ką (= atsiprašyti ką, ko) • atsiskaityti (ataskaita) prieš ką = atsiskaityti (ataskaita) kam • atsispirti prieš ką ( = atsispirti kam) • atsparus prieš ką (= atsparus kam) 14

15 Prielinksnio prieš, 2 nereikėtų vartoti su žodžiais karas, kova, kovoti: • Kova prieš organizuotą nusikalstamumą. 15

16 Prielinksnis su nevartotinas priežasčiai reikšti (dažniausiai kalbant apie ligą): • Berniuką paguldė su smegenų sutrenkimu.

17 Prielinksnis ties • • Prielinksnis ties nevartotinas, jei nereiškiama vieta: Ties šia sutartimi dar reikės padirbėti. Ties šiomis problemomis nereikėtų susikoncentruoti. 17

18 Prielinksnis už netinka nusakyti laiko tarpui, kuriam kas priskiriama: • Ataskaita už praėjusius metus. nevartotinas junginiuose, reiškiančiuose kiekybinius santykius: • Padaryta nuostolių už 100 000 Lt. 18

19 Prielinksnis virš netinka konkrečiam kiekiui, sumai nusakyti, pvz. : • • Į ligoninę paguldyta virš 10 vaikų. Sulaikyta virš 10 nusikaltėlių. Atskleista virš 100 nusikaltimų. Yra žmonių, išdirbusių virš 25 metų. 19

20 Virš išdėstytas, virš pateiktas • • Remdamasis virš išdėstyta / pateikta statistika galiu padaryti tokias išvadas. Remdamasis virš išdėstytu, įsakau veikti. 20

21 Polinksnis dėka – nevartoti veiksmo priežasčiai ir būdui nusakyti (kai kalbama ne apie asmenį): • Jis liko gyvas tik laimingo atsitiktinumo dėka. • Didelių pastangų dėka bylą ištyrėme laiku. 21

22 Polinksnis tarpe • • Polinksnis tarpe tinka tik tuo atveju, kai reiškiamas veiksmas ar būsena ko nors viduje, tarp ko nors. Jo negalima vartoti su vienaskaitiniais daiktavardžiais ir su įvardžiu tame: Svarstėme kelis klausimus, tame tarpe ir gydytojų užmokesčio. 22

23 Pagalba pagalba su kilm. – priemonės įnag. (kai pagalba teikiama ne asmens): • • kompiuterių pagalba? mikroskopo pagalba? 23

Specialybės kalba: sakinių junglumo ir raiškos dalykai 24

25 dalelytė gi gi • – priešai reikšti jungtuko reikšme nevartotina dalelytė: Vienus verčiame taupyti, gi (=o) kiti tas lėšas švaisto. 25

26 o taip pat ntk. Nevartotinas vertalas o taip pat, pvz. : • Visuomenėje susiformavo teisinis nihilizmas, dėl to imta abejoti teisininkų kompetencija, o taip pat (= tai pat) nepasitikma teisės sistema apskritai. 26

27 kuomet, tuomet yra tarmybės. Geriau jų vengti ir vartoti laiko prieveiksmius kai, kada, tada šalutiniams sakiniams jungti: • Kuomet (= Kada) susikaupė daug klausimų, buvo sušauktas susirinkimas. 27

28 Tokiu būdu tuo (tokiu) būdu – nevartoti kaip išvadinių žodžių: • Tokiu būdu (=Taigi) pereiname prie kito punkto. Bet: Tokiu būdu galima daug laimėti (jei iš tikrųjų kalbama apie būdą). 28

29 tuo tarpu, kai – nevartotinas dviejų jungiamų sakinių minčiai priešinti arba gretinti = tuo tarpu, o: • Tokiais veiksmais tik skatinami „skrajūnai“, tuo tarpu kai (= o tuo tarpu, tuo tarpu) visų įmonių kadrų skyriai turi kovoti su kadrų kaita. 29

30 tuo pačiu, o tuo pačiu, ir tuo pačiu – nevartotinos samplaikos sujungiamųjų sakinių dėmenims, vienarūšėms sakinio dalims jungti, pvz. : • Pagerėtų ekonomika, o tuo pačiu (= taip pat) žmonių gyvenimas. 30

31 Vietoj to, kad vietoj to, kad – nelietuviškas, nevartotinas pasakymas; veiksmo pakeitimas nusakomas su užuot: • Vietoj to, kad išaiškinti (= Užuot išaiškinęs, paaiškinęs), dar labiau supainiojo. • Vietoj to, kad imtųsi priemonių (= Užuot ėmęsi priemonių), slėpė nusikaltimą. 31

32 vis tik, vis tiktai – geriau nevartoti reikšme „vis dėlto, visgi“: • Ir vis tiktai (= Vis dėlto, visgi) problemų nepavyko išvengti. 32

33 Bendraties vartojimo klaidos Nevartotina bendratis su jungtukais kad, jei(gu), idant tikslui ir sąlygai reikšti; šie jungtukai eina su tariamąja nuosaka, arba vartojami visai kiti pasakymai: • Kad įgyvendinti (=Kad įgyvendintume; Norint įgyvendinti) reformas, (arba Reformoms įgyvendinti) reikia daug pastangų. 33

34 Kad baigti ntk. kad – nevartoti su bendratimi ir būtojo kartinio laiko padalyviu tikslui reikšti. Siekiamas atlikti veiksmas sakinyje su jungtuku kad reiškiamas tariamąja nuosaka: Kad baigtume (ne Kad baigti; Kad baigus) darbą, reikia paskubėti. Jei vartojama bendratis, prieš ją turi eiti ne kad, o pastangas reiškiančių veiksmažodžių norėti, siekti ir pan. pusdalyvis, o beasmeniame sakinyje – esamojo laiko padalyvis: Norėdami baigti darbą, turime paskubėti. Norint baigti darbą, reikia paskubėti. 34

35 kad pasiekti, kad priimti ntk. kad pasiekti, kad pasiekus – turi būti kad pasiektume, norėdami, norint pasiekti: Kad pasiekti gerus rezultatus (=Kad pasiektume gerų rezultatų; Norint pasiekti gerų rezultatų), reikia daug dirbti; kad priimti – turi būti kad priimtume: Kas už tai, kad priimti (=kad priimtume) tokį sprendimą. 35

36 tam, kad tám, kàd – tikslui reikšti galima vartoti tik su tariamąja nuosaka; nevartoti su bendratimi ir būtojo laiko padalyviu; dažniausiai nereikia nė įvardžio tam, užtenka vien jungtuko kad: Tam, kad išvengti (galėtų būti Tam, kad išvengtume, bet geriau Kad išvengtume; Kad būtų galima išvengti) nuostolių, reikia taupyti. Susirinkome tam, kad prisidėjus (=kad prisidėtume; tam, kad prisidėtume) prie šio darbo. Tą pačią mintį galima pasakyti padalyviu norint su bendratimi: Norint išvengti nuostolių, reikia taupyti. 36

37 Padalyvis p a d a l y v i s – reiškia šalutinį veiksmą; esamojo laiko padalyviai reiškia veiksmą, vykstantį kartu su pagrindiniu veiksmu, būtojo kartinio laiko padalyviai reiškia veiksmą, vykusį prieš pagrindinį veiksmą: Pirmininkui kalbant, visi tylėjo. Pirmininkui nutilus, visi pradėjo ploti. padalyvis vartojamas, kai pagrindinį sakinio veiksmą atlieka vienas veikėjas, o šalutinį padalyviu pasakomą veiksmą – kitas veikėjas; pastarasis dažniausiai pasakomas naudininku: Valdybai svarstant nutarimo projektą, komisija parengė jo naują variantą. Naujoji tvarka įsigalioja, (direktoriui) paskelbus įsakymą 37

38 Padalyvio vartojimo klaidos Kai ir pagrindinį, ir šalutinį sakinio veiksmą atlieka tas pats veikėjas; tada vartojamas pusdalyvis ar dalyvis: • Remiantis (= Remdamasis) valdybos nutarimu, direktorius rašo įsakymą (direktorius ir įsakymą rašo, ir remiasi valdybos nutarimu). • Papildant (= Papildydami) ankstesnį raštą, pranešame. . . • Išanalizavus (= Išanalizavusi) dokumentus, mandatų komisija nustatė. . Padalyvis vartojamas beasmeniuose sakiniuose: Remiantis pažyma, nutarta. . . 38

39 Siekiant siekiant – su įvairių veiksmažodžių bendratimis sudaro kanceliarizmus, kuriais motyvuojami toliau pasakomi sprendimai. Sakinyje, kur veikėjas aiškus, vartojamas pusdalyvis siekdamas, beasmeniame sakinyje – padalyvis siekiant: Siekdama (ne Siekiant) pagerinti komisijos darbą, taryba nutaria; bet Siekiant pagerinti komisijos darbą, nutarta. Kai pabrėžiama ne pastangos, o pats tikslas, vartotinas šalutinis sakinys su jungtuku kad: Kad remontas būtų laiku baigtas (ne Siekdamas laiku baigti remontą), įsakau. . . 39

40 Padalyvio vartojimo klaidos nevartoti padalyvinių konstrukcijų su žodžiais, kurie pakartoja veiksniu pasakytą dalyką; jos dažniausiai pakeičiamos dalyviu: • Dokumentai juos pasirašius (=Pasirašyti dokumentai) registruojami. • Nutarimas įsigalioja, jį paskelbus spaudoje (=paskelbtas spaudoje; kai paskelbiamas spaudoje). 40

41 Padalyvio vartojimo klaidos Galima taisyti įnagininko junginiu arba vartoti padalyvinę konstrukciją be žodžio, kartojančio sakinio veiksnį: • Jonaitis jam pačiam prašant (=savo paties, savo prašymu) perkeltas į kitą darbą. • Dokumentai, įvykdžius jų užduotis (=įvykdžius užduotis), segami į bylas. • Gavus raštą, į jį (= Į gautą raštą) reikia atsakyti arba: Gavus raštą reikia atsakyti. 41

42 Geriau nevart. padalyvio su valios reiškimo veiksmažodžiais (leisti, sutikti, pritarti, siūlyti, prašyti, pageidauti, pateikti): • Komisijai pasiūlius (geriau Komisijos siūlymu) paskirtas direktorium. • Nuorašai daromi tik vadovui leidus (geriau su vadovo leidimu). • Jums pageidaujant (geriau Jūsų pageidavimu), siunčiame protokolo išrašą. 42

43 Pusdalyvis p u s d a l y v i s – vartojamas reikšti šalutiniam veiksmui, kurį kartu su pagrindiniu veiksmu atlieka tas pats veikėjas: Aiškino savo siūlymus vis pabrėždamas svarbiausius dalykus. Atsakydamas į Jūsų prašymą, pranešu. . . Kai reikia pasakyti vieno veikėjo du veiksmus, pusdalyvių negalima keisti padalyviais: Atsižvelgdamas (netinka Atsižvelgiant) į komisijos siūlymą, skiriu premiją. 43

44 Pusdalyvio vartojimo klaidos Pusdalyvis netinka, jei veikėjas du veiksmus atlieka ne tuo pačiu metu; tada abu veiksmai nusakomi veiksmažodžiais: • Įstojo į universitetą, įgydama (=ir įgijo) teisininko specialybę. 44

Vilniaus universitetas Specialybės kalba: kanceliarinė (raštų) kalba Rengė dr. Gintarė Judžentytė 45

46 atlikti remontą, patikrinimą, tyrimą atlikti su veiksmažodinės daiktavardžiais – geriau veiksmažodis: • • kilmės vienas Reikia laiku atlikti mokyklų remontą (= suremontuoti mokyklas). Atlikus patikrinimą (= Patikrinus) paaiškėjo daug trūkumų. 46

47 atžvilgiu ãtžvilgiu – vartojama dalykui nusakyti kokiu nors požiūriu: Kalbos atžvilgiu dokumentas gerai parengtas netinka apskritai dalykui ir santykiui su kuo nors įvardyti: • Ar nėra pastabų nutarimo teksto atžvilgiu (=dėl nutarimo teksto)? Komisija turi teisę pakviesti į savo posėdį asmenį, kurio atžvilgiu (=dėl kurio) gauta skundų. 47

48 bendrai, dalinai, galimai • bendrai (bendrai paėmus) apskritai Bendrai paėmus (= Apskritai) tyrimas pavyko. • dalinai – geriau iš dalies: Dalinai (geriau Iš dalies) atlygino trūkumus. Kaltė dalinai (geriau iš dalies) įrodyta. • galimai – nevartotinas prieveiksmis: Reikia stengtis galimai (=kiek galima, kiek galint, kuo) daugiau padaryti. Inspektorius galimai (=kaip galima, kaip galėdamas, kuo) greičiau 48 informuoja ministrą.

49 didele dalimi, didžia dalimi didele, didžia dalimi – nevartoti prieveiksmio reikšme; turi būti daugiausia, dažniausiai, labai, apskritai: • Didele dalimi (=Daugiausia) darbas vyksta gerai. Apie tuos kolektyvus didžia dalimi (=dažniausiai) nieko nežinome. 49

50 duotu atveju, momentu duotas atvejis – turi būti šis atvejis: • Duotu (= Šiuo) atveju reikėjo atsakyti raštu; duotasis momentas – turi būti dabartinis, šis momentas: • Duotuoju momentu (= Dabartiniu momentu; Šiuo metu; Dabar) viršininko nėra. 50

51 duoti eigą – verstinis netikęs pasakymas, lietuviškai sakytina pradėti, pradėti vykdyti, pradėti spręsti: • Davė bylai eigą (= Pradėjo nagrinėti; Pradėjo spręsti bylą). 51

52 esant reikalui ẽsant – pasakymai sudaromi su abstrakčios reikšmės daiktavardžio naudininku; jie galimi, bet turime ir geresnių atitikmenų: ẽsant reikalui – galimas kanceliarizmas, bet paprasčiau ir geriau prireikus, jei reikia: • Esant reikalui (geriau Prireikus) pateiktus duomenis galima patikrinti. • Dokumentai registruojami ir esant reikalui (geriau jei reikia) dauginami. 52

53 esant tokioms sąlygoms ẽsant tokióms sąlygoms – geriau tokiomis sąlygomis: • Esant tokioms sąlygoms (geriau Tokiomis sąlygomis) sunku dirbti; tik ne Tokiose sąlygose. . . 53

54 Pagal savo kompetenciją Daiktavardžio vietininkas ribose veiksmo pagrindui ar būdui reikšti yra vengtinas, vartotinas pusdalyvis; padalyvis, prielinksninė konstrukcija pagal ką ir pan. , pvz. : • Klausimą spręskite savo kompetencijos ribose (= pagal savo kompetenciją; neperžengdami savo kompetencijos). 54

55 nesant ko nẽsant kõ – neiginį turinti forma vartojama su kilmininku: esant nurodymui, bet nesant nurodymo (netinka nesant nurodymui); esant pirmininkui, bet nesant pirmininko. 55

56 iš kieno pusės – nevartoti veiksmo atlikėjui reikšti: Nuobaudų iš administracijos pusės (=Administracijos nuobaudų) neturi. Iš jų pusės tokio pageidavimo nebuvo (=Jie to nepageidavo); iš vienõs pùsės. . . , iš kitõs (antrõs) pùsės – gali reikšti priešinamąjį gretinimą, bet lietuviškiau viena (pirma). . . , antra: Iš vienos pusės (Viena; Pirma) didėja mokslo vaidmuo gyvenime, iš antros (antra) – didinami reikalavimai pačiam mokslui. Štampas iš vienos pusės. . . , iš kitos pusės netinka sutarties sudarytojams nusakyti: Sutartį iš vienos pusės (=atstovaudama vienai šaliai) pasirašo administracija, iš kitos (=atstovaudama kitai šaliai, kitos šalies vardu) – profesinė sąjunga. 56

57 nežiūrint – vartojama beasmeniame sakinyje nežiūromis atliekamam veiksmui reikšti: Yra darbų, kuriuos galima dirbti nežiūrint (nežiūromis); nežiūrint kõ – prieštarai (nuolaidai) reikšti geriau tinka nepaisant ko arba samplaikiniai jungtukai nors ir, kad ir: Nežiūrint sunkių darbo sąlygų (geriau Nors ir sunkios darbo sąlygos), gamyba nesumažėjo; nežiūrint į ką – prieštarai (nuolaidai) reikšti visai netinka prielinksnis į su galininku: Priedai, nežiūrint į jų datas (galima nebent nežiūrint jų datų, bet geriau nepaisant datų, o geriausia neatsižvelgiant į datas), pridedami prie tų dokumentų, kuriems priklauso. Pensijos mokamos nežiūrint į tai, kurioje valstybėje tarnauta (=nepaisant, nesvarbu, kurioje valstybėje tarnauta). Nežiūrint į tai (=Nepaisant to), patarimai labai vertingi. 57

58 Nepaisant ko Pasakymas vartojamas priešinamosios nuolaidos sakiniams jungti, nors geriau tinka jungtukai nors ir, kad ir: • Nepaisant pastangų (geriau Nors ir stengėmės), darbo nebaigėme 58

59 Palyginus, lyginant Kaip lyginamieji žodžiai vartojami ir padalyviai palýginus, lýginant, bet teiktinesnė vis dėlto bendratis: • Palyginus (geriau Palyginti) su projektu, taisyklės pagerėjo. Lyginimo santykiui nevartotinas prieveiksmis palyginamai. 59

60 Pasirašyti sutartį „Kanceliarinės kalbos patarimuose“ (Vilnius, 2002) skiriamos žodžių junginių pasirašyti ką ir pasirašyti po kuo reikšmės: pasirašyti ką – turi specialią reikšmę „patvirtinti ar paliudyti parašu dokumentą“, pvz. , pasirašyti žiniaraštį, pasirašyti po kuo – gali reikšti tik pasirašymo vietą, pvz. , pasirašyti po tekstu (ne šalia ir ne virš teksto) (p. 194). Taigi sakytina: pasirašyti įsakymą (ne po įsakymu), pasirašyti sutartį (ne po sutartimi), pasirašyti laišką (ne po laišku); galimi pasakymai pasirašyti po laiško tekstu, pasirašyti po rašto tekstu. 60

61 pateikti, ne priduoti dokumentus Pridavimas yra tam tikras su pastangomis susijęs darbas (pvz. , priduoti tarą, priduoti stiklainius ir pan. ), kai tokios reikšmės nėra, veiksmažodis priduoti netinka: ne priduoti dokumentus, o pateikti, (paduoti, atiduoti) dokumentus. 61

62 Reikalinga reikalinga reikia, būtina (nevartoti, kai sakinyje nėra atitinkamo moteriškosios giminės daiktavardžio): • Reikalinga ( Reikia; Būtina) sušaukti susirinkimą. 62

63 Ryšium su ryšium su nevartoti pagrindui reikšti Ryšium su ( Remdamasis) išdėstytais faktais, įsakau… Bet galima vartoti „ryšium su“ priežasčiai nusakyti (o kur galima keisti prielinksnio dėl konstrukcija, pvz. , ryšium su liga dėl ligos): Atleistas iš pareigų ryšium su perėjimu į kitą darbą 63

64 Šiuo pažymima pažỹmima – pažymimojo rašto pradžioje vartojamas žodis: Pažymima, kad. . . ; netinka Šiuo pažymima. . . ; tai verstinis štampas, lietuvių kalbai neteiktinas todėl, kad būdvardiškasis įvardis šiuo nevartotinas be daiktavardžio: • Šiuo pažymima (= Pažymima), kad V. Z. šeimą sudaro keturi asmenys. . . arba tiesiog: V. Z. šeimą sudaro keturi asmenys. . . 64

65 Prašau prašau – nevart. įterptiniu žodžiu: Paskolinkit, prašau, (= Prašyčiau, prašom paskolinti) pinigų. Įeikite, prašau! (= Prašom!). Paimkite, prašau! (= Prašom!). Sėskite, prašau (= Prašom sėstis). 65

66 sutinkamai – formaliai tai iš dalyvio sudarytas prieveiksmis, bet prieveiksmio reikšme nevartojamas; sutinkamai su kuõ – verstinis kanceliarizmas, vartotas rėmimuisi, pagrindui ar atitikimui nusakyti; lietuviškai sakytina pagal ką, remiantis (remdamasis) kuo, vadovaujantis (vadovaudamasis) kuo: • Sutinkamai su teismo sprendimu (daug geriau Pagal sprendimą) gyventojas iš buto turi būti iškeldintas. • Sutinkamai su taisyklėmis (daug geriau Pagal taisykles) darbuotojas privalo laikytis drausmės. • Sutinkamai su įsakymu (daug geriau Pagal įsakymą; Remdamasi įsakymu) ministerija turi teisę daryti tam tikrus sprendimus. 66

67 Tikslu, su tikslu, su tikslu – nevartoti su bendratimi tikslui reikšti, tai didelė klaida; šiam reikalui tinka pasakymai su siekimo ir noro reikšmės pusdalyviais ar padalyviais – siekdamas, siekiant, norėdamas, norint arba šalutiniai sakiniai su kad: Teismas nutaria bylą atidėti tikslu sutaikyti šalis (=norėdamas sutaikyti šalis, kad šalys susitaikytų). Tikslu sutaupyti (=Siekiant sutaupyti; Kad būtų sutaupyta) lėšų, teko mažinti administravimo aparatą. 67

68 Ko tikslu ko tikslu – gremėzdiški ir ne visai lietuviški kanceliarizmai; keistini pasakymais su siekimo reikšmės pusdalyviais ar padalyviais: • Informavimo tikslu (=Norėdami informuoti) siunčiame Jums darbo planą. • Tai padaryta gyventojų poreikių patenkinimo tikslu (=siekiant patenkinti gyventojų poreikius, kad būtų patenkinti gyventojų poreikiai). 68

69 Vardan ko vardan kõ – tinka tik iškilmingo stiliaus pasakymuose: Vardan tos Lietuvos. . . Paprastojoje ir kanceliarinėje kalboje vartotini prielinksnio dėl ar kitokie pasakymai: • • Viską darė vardan (=dėl) savo interesų. Vardan ko (=Kam) sugalvotas toks eksperimentas? Iš viso nevartotina atvirkštinės žodžių tvarkos konstrukcija ko vardan: Viskas daroma žmonių vardan (=žmonių vardu arba žmonių labui). 69

70 vesti seminarą Junginiai su veiksmažodžiu vesti reikšmėmis „atlikti, tvarkyti, vadovauti“ lietuvių kalboje gali būti vartojami, tik daugeliu atvejų juos galima keisti sklandesniais pasakymais, neretai – vienu žodžiu (veiksmažodžiu), plg. : vesti posėdį (– pirmininkauti). Kai kada be žodžio vesti sunku išsiversti. Pavyzdžiui, vesti seminarą pakeitus rengti seminarą pasikeičia pasakymo reikšmė. 70

71 viso ntk. viso iš viso Bendrajam kiekiui reikšti ar sumuojamai lentelės eilutei pavadinti vartojamas ne viso (plg. rus. всего), o iš viso: • • Viso (= Iš viso) jų tik ketvertas. Gauta viso (= iš viso) 45 Lt. 71