Vilniaus universitetas Specialybs kalba sintakss klaidos prielinksni ir

Vilniaus universitetas Specialybės kalba sintaksės klaidos: prielinksnių ir polinksnių vartosena, kiti dalykai Rengė dr. Gintarė Judžentytė 1

2 Prielinksnis apie, 1 Su kalbėjimą reiškiančiais veiksmažodžiais liudyti, skelbti, pažymėti, priminti, minėti, svarstyti rekomenduojama vengti prielinksnio apie ir vartoti neprielinksninę konstrukciją (objekto galininką): • Šie faktai liudija apie sunkų studento gyvenime mieste. • Dėstytoja paminėjo ir apie darbo trūkumus. • Visi drauge aptarėme apie tolesnius planus. • Posėdyje svarstė apie studento nesąžiningumą. 2

3 Prielinksnis apie, 2 Prielinksnis apie nevartotinas požymiui nusakyti su tam tikrais daiktavardžiais, pvz. : ginčas apie, skundas apie, statistika apie, suvestinė apie: • • Prasidėjo ginčai apie reformos reikalingumą. Pirkėjų skundai apie prastos kokybės prekes. 3

4 Prielinksnis apie, 3 Prielinksnis apie nevartotinas su veiksmažodiniais daiktavardžiais įstatymas, nutarimas, sprendimas, sutartis, derybos, pasitarimas ir pan. : • Priėmė nutarimą apie komisijos sudarymą. 4

5 Prielinksnis dėl Su veiksmažodžiais mirti, atsakyti, atsiskaityti, pretenduoti, reaguoti ir pan. dėl konstrukcijos netinka objektui reikšti: • Jam teks atsakyti dėl iššvaistytų lėšų. • Avarijos kaltininkas mirė dėl smegenų sutrenkimo. 5

6 Prielinksnis į, 1 Klaidingai vartojamas veiksmo objektui reikšti, pvz. : • atsiliepti į ką ('daryti poveikį') = atsiliepti kam: Nemiga visada neigiamai atsiliepia į darbingumą; • nurodyti į ką = nurodyti ką: Vadovas nurodė į keletą darbo trūkumų; 6

7 Prielinksnis į, 2 • • poveikis (daryti poveikį) į ką = poveikis (daryti poveikį) kam: Aptarė naujų vaistų poveikį į organizmą; veikti į ką = veikti ką: Orai labai veikia į žmonių nuotaikas. 7

8 Prielinksnis į, 3 Netinka žymėti laiko tarpui, kurio metu vyksta pasikartojantis veiksmas, pvz. : • • • Kiek tu uždirbi į mėnesį. Ataskaita rašoma du kartus į metus. Ligonių bylos peržiūrimos penkis kartus į savaitę. 8

9 Prielinksnis pagal Nevart. atpažinimo, identifikavimo ir išvadų darymo reikšmėmis: • Pagal liudytojų pateiktus duomenis darytinos tokios išvados. • Asmens tapatybė nustatoma pagal pasą. • Pagal tyrimų duomenis neaišku, ar pavyko nustatyti priežastis. 9

10 Prielinksnis pas, 1 Klaidingai vartojamas reiškiant nuosavybės, priklausymo, turėjimo santykius, pvz. : • Pas mane pakilo temperatūra. • Pas mane yra klausimų. • Pas mane prasta nuotaika. 10

11 Prielinksnis pas, 2 Veiksmo adresatui, nesusijusiam su vieta, reikšti su veiksmažodžiais atsiprašyti, gauti, įsigyti, klausti, kreiptis, nuomoti (s), pirkti, prašyti, reikalauti, skambinti, skolintis, skųstis, teirautis, vogti, pvz. : • Skųsiuosi pas vyriausiąjį gydytoją. • Prašiau pas kolegą pagalbos. • Informacijos teiraukitės pas budėtoją. • Kreipsiuos pas direktorių. 11

12 Prielinksnis prie Nevartotinas veiksmo sąlygoms reikšti junginiuose: • prie (kokių) aplinkybių, prie (kokių) norų Jis mirė prie neaiškių aplinkybių. • prie progos, prie (kokių) sąlygų, prie (kokios) temperatūros, pvz. : • Prie tokių sąlygų labai sunku nustatyti priežastis. Prie gripo reikia gulėti. 12

13 Prielinksnis prieš, 1 nevartotinas veiksmo objektui reikšti su žodžiais: • atsiprašyti prieš ką (= atsiprašyti ką, ko) • atsiskaityti (ataskaita) prieš ką = atsiskaityti (ataskaita) kam • atsispirti prieš ką ( = atsispirti kam) • atsparus prieš ką (= atsparus kam) 13

14 Prielinksnio prieš, 2 nereikėtų vartoti su žodžiais karas, kova, kovoti: • Kova prieš organizuotą nusikalstamumą. 14

15 Prielinksnis su nevartotinas priežasčiai reikšti (dažniausiai kalbant apie ligą): • Berniuką paguldė su smegenų sutrenkimu.

16 Prielinksnis ties • • Prielinksnis ties nevartotinas, jei nereiškiama vieta: Ties šia sutartimi dar reikės padirbėti. Ties šiomis problemomis nereikėtų susikoncentruoti. 16

17 Prielinksnis už netinka nusakyti laiko tarpui, kuriam kas priskiriama: • Ataskaita už praėjusius metus. nevartotinas junginiuose, reiškiančiuose kiekybinius santykius: • Padaryta nuostolių už 100 000 Lt. 17

18 Prielinksnis virš netinka konkrečiam kiekiui, sumai nusakyti, pvz. : • Į ligoninę paguldyta virš 10 vaikų. • Yra žmonių, išdirbusių virš 25 metų. 18

19 Virš išdėstytas, virš pateiktas • • Remdamasis virš išdėstyta / pateikta statistika galiu padaryti tokias išvadas. Remdamasis virš išdėstytu, įsakau veikti. 19

20 Polinksnis dėka – nevartoti veiksmo priežasčiai ir būdui nusakyti (kai kalbama ne apie asmenį): • Jis liko gyvas tik laimingo atsitiktinumo dėka. • Didelių pastangų dėka gydymą baigėme laiku. 20

21 Polinksnis tarpe • • Polinksnis tarpe tinka tik tuo atveju, kai reiškiamas veiksmas ar būsena ko nors viduje, tarp ko nors. Jo negalima vartoti su vienaskaitiniais daiktavardžiais ir su įvardžiu tame: Svarstėme kelis klausimus, tame tarpe ir gydytojų užmokesčio. 21

22 Pagalba pagalba su kilm. – priemonės įnag. (kai pagalba teikiama ne asmens): • • kompiuterių pagalba? mikroskopo pagalba? 22

Specialybės kalba: sakinių junglumo ir raiškos dalykai 23

24 o taip pat ntk. Nevartotinas vertalas o taip pat, pvz. : • Visuomenėje susiformavo neigiamas požiūris apie gydytojus, dėl to imta abejoti jų kompetencija, o taip pat (= tai pat) nepasitikima medicinos sistema apskritai. 24

25 kuomet, tuomet yra tarmybės. Geriau jų vengti ir vartoti laiko prieveiksmius kai, kada, tada šalutiniams sakiniams jungti: • Kuomet (= Kada) susikaupė daug klausimų, buvo sušauktas susirinkimas. 25

26 Tokiu būdu tuo (tokiu) būdu – nevartoti kaip išvadinių žodžių: • Tokiu būdu (=Taigi) pereiname prie kito punkto. Bet: Tokiu būdu galima daug laimėti (jei iš tikrųjų kalbama apie būdą). 26

27 tuo tarpu, kai – nevartotinas dviejų jungiamų sakinių minčiai priešinti arba gretinti = tuo tarpu, o: • Tokiais veiksmais tik skatinami „skrajūnai“, tuo tarpu kai (= o tuo tarpu, tuo tarpu) visų įmonių kadrų skyriai turi kovoti su kadrų kaita. 27

28 tuo pačiu, o tuo pačiu, ir tuo pačiu – nevartotinos samplaikos sujungiamųjų sakinių dėmenims, vienarūšėms sakinio dalims jungti, pvz. : • Pagerėtų ekonomika, o tuo pačiu (= taip pat) žmonių gyvenimas. 28

29 Vietoj to, kad vietoj to, kad – nelietuviškas, nevartotinas pasakymas; veiksmo pakeitimas nusakomas su užuot: • Vietoj to, kad išaiškinti (= Užuot išaiškinęs, paaiškinęs), dar labiau supainiojo. 29

30 vis tik, vis tiktai – geriau nevartoti reikšme „vis dėlto, visgi“: • Ir vis tiktai (= Vis dėlto, visgi) problemų nepavyko išvengti. 30

31 Bendraties vartojimo klaidos Nevartotina bendratis su jungtukais kad, jei(gu), idant tikslui ir sąlygai reikšti; šie jungtukai eina su tariamąja nuosaka, arba vartojami visai kiti pasakymai: • Kad įgyvendinti (= Kad įgyvendintume; Norint įgyvendinti) reformas, (arba Reformoms įgyvendinti) reikia daug pastangų. 31

32 Padalyvis p a d a l y v i s – reiškia šalutinį veiksmą; esamojo laiko padalyviai reiškia veiksmą, vykstantį kartu su pagrindiniu veiksmu, būtojo kartinio laiko padalyviai reiškia veiksmą, vykusį prieš pagrindinį veiksmą: Pirmininkui kalbant, visi tylėjo. Pirmininkui nutilus, visi pradėjo ploti. padalyvis vartojamas, kai pagrindinį sakinio veiksmą atlieka vienas veikėjas, o šalutinį padalyviu pasakomą veiksmą – kitas veikėjas; pastarasis dažniausiai pasakomas naudininku: Valdybai svarstant nutarimo projektą, komisija parengė jo naują variantą. Naujoji tvarka įsigalioja, (direktoriui) paskelbus įsakymą 32

33 Padalyvio vartojimo klaidos Kai ir pagrindinį, ir šalutinį sakinio veiksmą atlieka tas pats veikėjas; tada vartojamas pusdalyvis ar dalyvis: • Remiantis (= Remdamasis) valdybos nutarimu, direktorius rašo įsakymą (direktorius ir įsakymą rašo, ir remiasi valdybos nutarimu). • Papildant (= Papildydami) ankstesnį raštą, pranešame. . . • Išanalizavus (= Išanalizavusi) dokumentus, mandatų komisija nustatė. . Padalyvis vartojamas beasmeniuose sakiniuose: Remiantis pažyma, nutarta. . . 33

34 Siekiant siekiant – su įvairių veiksmažodžių bendratimis sudaro kanceliarizmus, kuriais motyvuojami toliau pasakomi sprendimai. Sakinyje, kur veikėjas aiškus, vartojamas pusdalyvis siekdamas, beasmeniame sakinyje – padalyvis siekiant: Siekdama (ne Siekiant) pagerinti komisijos darbą, taryba nutaria; bet Siekiant pagerinti komisijos darbą, nutarta. Kai pabrėžiama ne pastangos, o pats tikslas, vartotinas šalutinis sakinys su jungtuku kad: Kad remontas būtų laiku baigtas (ne Siekdamas laiku baigti remontą), įsakau. . . 34

35 Padalyvio vartojimo klaidos nevartoti padalyvinių konstrukcijų su žodžiais, kurie pakartoja veiksniu pasakytą dalyką; jos dažniausiai pakeičiamos dalyviu: • Dokumentai juos pasirašius (=Pasirašyti dokumentai) registruojami. • Nutarimas įsigalioja, jį paskelbus spaudoje (=paskelbtas spaudoje; kai paskelbiamas spaudoje). 35

36 Padalyvio vartojimo klaidos Galima taisyti įnagininko junginiu arba vartoti padalyvinę konstrukciją be žodžio, kartojančio sakinio veiksnį: • Jonaitis jam pačiam prašant (=savo paties, savo prašymu) perkeltas į kitą darbą. • Dokumentai, įvykdžius jų užduotis (=įvykdžius užduotis), segami į bylas. • Gavus raštą, į jį (= Į gautą raštą) reikia atsakyti arba: Gavus raštą reikia atsakyti. 36

37 Geriau nevart. padalyvio Su valios reiškimo veiksmažodžiais (leisti, sutikti, pritarti, siūlyti, prašyti, pageidauti, pateikti): • Komisijai pasiūlius (geriau Komisijos siūlymu) paskirtas direktorium. • Nuorašai daromi tik vadovui leidus (geriau su vadovo leidimu). • Jums pageidaujant (geriau Jūsų pageidavimu), siunčiame protokolo išrašą. 37

38 Pusdalyvis p u s d a l y v i s – vartojamas reikšti šalutiniam veiksmui, kurį kartu su pagrindiniu veiksmu atlieka tas pats veikėjas: Aiškino savo siūlymus vis pabrėždamas svarbiausius dalykus. Atsakydamas į Jūsų prašymą, pranešu. . . Kai reikia pasakyti vieno veikėjo du veiksmus, pusdalyvių negalima keisti padalyviais: Atsižvelgdamas (netinka Atsižvelgiant) į komisijos siūlymą, skiriu premiją. 38

39 Pusdalyvio vartojimo klaidos Pusdalyvis netinka, jei veikėjas du veiksmus atlieka ne tuo pačiu metu; tada abu veiksmai nusakomi veiksmažodžiais: • Įstojo į universitetą, įgydama (=ir įgijo) mediko specialybę. 39

Vilniaus universitetas Specialybės kalba: kanceliarinė (raštų) kalba Rengė dr. Gintarė Judžentytė 40

41 atlikti remontą, patikrinimą, tyrimą atlikti su veiksmažodinės kilmės daiktavardžiais – geriau vienas veiksmažodis: • • Reikia laiku atlikti mokyklų remontą (= suremontuoti mokyklas). Atlikus patikrinimą (= Patikrinus) paaiškėjo daug trūkumų. 41

42 atžvilgiu ãtžvilgiu – vartojama dalykui nusakyti kokiu nors požiūriu: Kalbos atžvilgiu dokumentas gerai parengtas netinka apskritai dalykui ir santykiui su kuo nors įvardyti: • Ar nėra pastabų nutarimo teksto atžvilgiu (= dėl nutarimo teksto)? Komisija turi teisę pakviesti į savo posėdį asmenį, kurio atžvilgiu (=dėl kurio) gauta skundų. 42

43 bendrai, dalinai, galimai • bendrai (bendrai paėmus) apskritai Bendrai paėmus (= Apskritai) tyrimas pavyko. • dalinai – geriau iš dalies: Dalinai (geriau Iš dalies) atlygino trūkumus. Kaltė dalinai (geriau iš dalies) įrodyta. • galimai – nevartotinas prieveiksmis: Reikia stengtis galimai (=kiek galima, kiek galint, kuo) daugiau padaryti. Inspektorius galimai (=kaip galima, kaip galėdamas, kuo) greičiau 43 informuoja ministrą.

44 didele dalimi, didžia dalimi didele, didžia dalimi – nevartoti prieveiksmio reikšme; turi būti daugiausia, dažniausiai, labai, apskritai: • Didele dalimi (=Daugiausia) darbas vyksta gerai. Apie tuos kolektyvus didžia dalimi (=dažniausiai) nieko nežinome. 44

45 duotu atveju, momentu duotas atvejis – turi būti šis atvejis: • Duotu (= Šiuo) atveju reikėjo atsakyti raštu; duotasis momentas – turi būti dabartinis, šis momentas: • Duotuoju momentu (= Dabartiniu momentu; Šiuo metu; Dabar) viršininko nėra. 45

46 duoti eigą – verstinis netikęs pasakymas, lietuviškai sakytina pradėti, pradėti vykdyti, pradėti spręsti: • Davė bylai eigą (= Pradėjo nagrinėti; Pradėjo spręsti bylą). 46

47 esant reikalui ẽsant – pasakymai sudaromi su abstrakčios reikšmės daiktavardžio naudininku; jie galimi, bet turime ir geresnių atitikmenų: ẽsant reikalui – galimas kanceliarizmas, bet paprasčiau ir geriau prireikus, jei reikia: • Esant reikalui (geriau Prireikus) pateiktus duomenis galima patikrinti. • Dokumentai registruojami ir esant reikalui (geriau jei reikia) dauginami. 47

48 esant tokioms sąlygoms ẽsant tokióms sąlygoms – geriau tokiomis sąlygomis: • Esant tokioms sąlygoms (geriau Tokiomis sąlygomis) sunku dirbti; tik ne Tokiose sąlygose. . . 48

49 Pagal savo kompetenciją Daiktavardžio vietininkas ribose veiksmo pagrindui ar būdui reikšti yra vengtinas, vartotinas pusdalyvis; padalyvis, prielinksninė konstrukcija pagal ką ir pan. , pvz. : • Klausimą spręskite savo kompetencijos ribose (= pagal savo kompetenciją; neperžengdami savo kompetencijos). 49

50 iš kieno pusės – nevartoti veiksmo atlikėjui reikšti: Nuobaudų iš administracijos pusės (=Administracijos nuobaudų) neturi. Iš jų pusės tokio pageidavimo nebuvo (=Jie to nepageidavo); iš vienõs pùsės. . . , iš kitõs (antrõs) pùsės – gali reikšti priešinamąjį gretinimą, bet lietuviškiau viena (pirma). . . , antra: Iš vienos pusės (Viena; Pirma) didėja mokslo vaidmuo gyvenime, iš antros (antra) – didinami reikalavimai pačiam mokslui. Štampas iš vienos pusės. . . , iš kitos pusės netinka sutarties sudarytojams nusakyti: Sutartį iš vienos pusės (=atstovaudama vienai šaliai) pasirašo administracija, iš kitos (=atstovaudama kitai šaliai, kitos šalies vardu) – profesinė sąjunga. 50

51 Nepaisant ko Pasakymas vartojamas priešinamosios nuolaidos sakiniams jungti, nors geriau tinka jungtukai nors ir, kad ir: • Nepaisant pastangų (geriau Nors ir stengėmės), darbo nebaigėme 51

52 Palyginus, lyginant Kaip lyginamieji žodžiai vartojami ir padalyviai palýginus, lýginant, bet teiktinesnė vis dėlto bendratis: • Palyginus (geriau Palyginti) su projektu, taisyklės pagerėjo. Lyginimo santykiui nevartotinas prieveiksmis palyginamai. 52

53 Reikalinga reikalinga reikia, būtina (nevartoti, kai sakinyje nėra atitinkamo moteriškosios giminės daiktavardžio): • Reikalinga ( Reikia; Būtina) sušaukti susirinkimą. 53

54 Ryšium su ryšium su nevartoti pagrindui reikšti Ryšium su ( Remdamasis) išdėstytais faktais, įsakau… Bet galima vartoti „ryšium su“ priežasčiai nusakyti (o kur galima keisti prielinksnio dėl konstrukcija, pvz. , ryšium su liga dėl ligos): Atleistas iš pareigų ryšium su perėjimu į kitą darbą 54

55 Prašau prašau – nevart. įterptiniu žodžiu: Paskolinkit, prašau, (= Prašyčiau, prašom paskolinti) pinigų. Įeikite, prašau! (= Prašom!). Paimkite, prašau! (= Prašom!). Sėskite, prašau (= Prašom sėstis). 55

56 Ko tikslu ko tikslu – gremėzdiški ir ne visai lietuviški kanceliarizmai; keistini pasakymais su siekimo reikšmės pusdalyviais ar padalyviais: • Informavimo tikslu (= Norėdami informuoti) siunčiame Jums darbo planą. • Tai padaryta gyventojų poreikių patenkinimo tikslu (=siekiant patenkinti gyventojų poreikius, kad būtų patenkinti gyventojų poreikiai). 56

57 Vardan ko vardan kõ – tinka tik iškilmingo stiliaus pasakymuose: Vardan tos Lietuvos. . . Paprastojoje ir kanceliarinėje kalboje vartotini prielinksnio dėl ar kitokie pasakymai: • • Viską darė vardan (=dėl) savo interesų. Vardan ko (=Kam) sugalvotas toks eksperimentas? Iš viso nevartotina atvirkštinės žodžių tvarkos konstrukcija ko vardan: Viskas daroma žmonių vardan (=žmonių vardu arba žmonių labui). 57

58 vesti seminarą Junginiai su veiksmažodžiu vesti reikšmėmis „atlikti, tvarkyti, vadovauti“ lietuvių kalboje gali būti vartojami, tik daugeliu atvejų juos galima keisti sklandesniais pasakymais, neretai – vienu žodžiu (veiksmažodžiu), plg. : vesti posėdį (– pirmininkauti). Kai kada be žodžio vesti sunku išsiversti. Pavyzdžiui, vesti seminarą pakeitus rengti seminarą pasikeičia pasakymo reikšmė. 58

59 viso ntk. viso iš viso Bendrajam kiekiui reikšti ar sumuojamai lentelės eilutei pavadinti vartojamas ne viso (plg. rus. всего), o iš viso: • • Viso (= Iš viso) jų tik ketvertas. Gauta viso (= iš viso) 45 Lt. 59