VIEVERSYS PAVASARIO PRANAAS Pareng Alytaus Vidzgirio pagrindins mokyklos

VIEVERSYS – PAVASARIO PRANAŠAS Parengė Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė Zita Belevičienė

Mįslės Čyrukas vyrukas ore pasikabinęs verkia. Pirmas grįžta iš pietų Ir saulėtekio metu Virš dirvonų nebylių Skamba, aidi varpeliu.

Vieversys Kartą artojas arė lauką. Jam liūdna vienam. Atėjo Dievas ir klausia: - Ko toks nuliūdęs? - Vienas esu, niekas manęs nepalinksmina. Dievas paėmė nuo žemės grumstelį ir išmetė aukštyn sakydamas: - Bus tau draugas. Tas grumstelis pavirto vieversėliu ir ėmė linksmai giedoti.

Iškyla į padangę ir gieda Čiru viru, pavasaris, Palikau vaikelius nelesintus. Parlėksiu – palesinsiu, Prakirsiu ledelį – pagirdysiu. Čiru viru, pavasaris, Visi vaikai į pašalius. Su duonos kampais, Su nuogais pilvais.

Vasario 24 – vieversio diena Senoliai manė, kad jei jis parskrenda anksčiau nei vasario 24 d. , dar ilgokai bus šalta, o jei vėliau nei vasario 24 d. , pavasaris bus ankstyvas. Atėjus krikščionybei su šia švente sutapatinta Šv. Motiejaus diena.

Dirvinis vieversys Dažniausiai sutinkamas Lietuvos laukuose.

Raguotasis vieversys Retas svečias Lietuvoje

Kuoduotasis vieversys Retas svečias Lietuvoje

Vieversio lizdelis Vieversiai yra smulkūs paukščiai. Užpakalinis pirštas su ilgu, beveik tiesiu nagu. Gyvena jie atvirame kraštovaizdyje, lizdus suka ant žemės. Maitinasi vasarą daugiausia bestuburiais ir augaliniu maistu.

Prietarai § Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva vištos vasarą iškapstys daržus ir nepatariama sijoti miltų – bijota, kad pasėlių amaras neužpultų. § Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš vilnų sau lizdelį“. § Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi greitas kaip vieversys.

Orų spėjimai § Jei vyturys pirma savo dienos giedot pradeda, tai šaltis jam nasrelius uždaro. § Kai parskrenda vyturėlis ir tuoj suka lizdą, tai bus gražus pavasaris ir ruduo.

Patarlės § Gieda kaip vieversys. § Blogas ūkininkas, kurio dirvas tik vyturiukas tręšia.

Vieversio dainelė Čyru vyru, aš grumstelis žemės jūs šventos, te palaukės, te upelis dainą tą kartos. Čyru vyru aš grumstelis žemės jūs šventos. . . Kelkis, kelkis, artojėli, po žiemos nakties, jau saulutė pasikėlė – tiesią vagą tiesk. Čyru vyru, aš artojo rytmečio malda. . . Ir giesmelę tą kartoja siela ir gamta: Čyru vyru, aš artojo rytmečio malda Bernardas Brazdžionis