VIEOSIOS KALBOS RENGIMAS dr Ilona iuauskait Rengimasis kalbai

  • Slides: 39
Download presentation
VIEŠOSIOS KALBOS RENGIMAS dr. Ilona Čiužauskaitė

VIEŠOSIOS KALBOS RENGIMAS dr. Ilona Čiužauskaitė

Rengimasis kalbai Visos oratoriaus jėgos ir gebėjimai yra suskirstyti į penkis etapus: pirma, jis

Rengimasis kalbai Visos oratoriaus jėgos ir gebėjimai yra suskirstyti į penkis etapus: pirma, jis turi rasti temą savo kalbai; antra, temą turi išdėstyti tam tikra tvarka, atsižvelgdamas į aplinkybes ir argumentus; trečia, visa tai tarsi aprengti kalbinės raiškos priemonėmis; paskui įtvirtinti atmintyje; pagaliau oriai ir gražiai kalbą pasakyti. Ciceronas

Rengimasis kalbai (1) Temos formuluotė: • tiesioginis dalyko pavadinimas; • retorinis klausimas; • intriguojantis,

Rengimasis kalbai (1) Temos formuluotė: • tiesioginis dalyko pavadinimas; • retorinis klausimas; • intriguojantis, “temą slepiantis” pavadinimas

Rengimasis kalbai (2) Kalbos intencija ir tikslas (1): • informuoti / informacinės kalbos; •

Rengimasis kalbai (2) Kalbos intencija ir tikslas (1): • informuoti / informacinės kalbos; • įtikinti / įtikinimo kalbos; • paskatinti veikti / skatinimo kalbos; • sužadinti jausmus / šventinės ar proginės kalbos

Rengimasis kalbai (3) Kalbos intencija ir tikslas (2) Suprasti kalbos intenciją yra būtina: jeigu

Rengimasis kalbai (3) Kalbos intencija ir tikslas (2) Suprasti kalbos intenciją yra būtina: jeigu ji neaiški, gali būti neaiškus ir pats tikslas. Tikslas seka paskui intenciją. Tikslas yra išplėtota konkreti intencija. Tarkime, pamokslininko intencija yra įtikinti ir įteigti, o tikslas įtikinti ir įteigti klausytojams, kad Dievo valia yra teisinga.

Rengimasis kalbai (4) Kalbos intencija ir tikslas (3) Kaip nustatyti kalbos intenciją ir tikslą?

Rengimasis kalbai (4) Kalbos intencija ir tikslas (3) Kaip nustatyti kalbos intenciją ir tikslą? Pirmiausia pasirenkame temą. Pavyzdžiui, kalbame apie valią. Ši tema labai plati. Ką kalbėti? Taigi reikia nustatyti kalbos tikslą, atsižvelgiant į pasirinktą intenciją.

Rengimasis kalbai (5) Kalbos intencija ir tikslas (4) Tikslo ir intencijos sąsaja Tema. Valia.

Rengimasis kalbai (5) Kalbos intencija ir tikslas (4) Tikslo ir intencijos sąsaja Tema. Valia. Intencija. Įtikinti. Tikslas. Įtikinti klausytojus, kad valią reikia ugdyti.

Rengimasis kalbai (6) Kalbos intencija ir tikslas (5) Tema. Valia. Intencija. Informuoti. Tikslas. Supažindinti

Rengimasis kalbai (6) Kalbos intencija ir tikslas (5) Tema. Valia. Intencija. Informuoti. Tikslas. Supažindinti su pagrindinėmis valios savybėmis. Tema. Valia. Intencija. Paskatinti veikti. Tikslas. Paraginti, kad klausytojai laikytųsi dienotvarkės.

Rengimasis kalbai (7) Kalbos intencija ir tikslas (6) Tema. Intencija. Tikslas. jėgą. Valia. Sužadinti

Rengimasis kalbai (7) Kalbos intencija ir tikslas (6) Tema. Intencija. Tikslas. jėgą. Valia. Sužadinti jausmus. Papasakoti apie žymių žmonių valios

Rengimasis kalbai (8) Kiti ikikomunikacinės fazės elementai: • adresatas; • vieta; • kalbos trukmė

Rengimasis kalbai (8) Kiti ikikomunikacinės fazės elementai: • adresatas; • vieta; • kalbos trukmė

Rengimasis kalbai (9) Medžiagos rinkimas (1): • “sąmonės srauto metodas”; • planavimas: √ apibrėžimas;

Rengimasis kalbai (9) Medžiagos rinkimas (1): • “sąmonės srauto metodas”; • planavimas: √ apibrėžimas; √ lyginimas; √ priežastis ir padarinys √ įrodymas √ posakiai

Rengimasis kalbai (10) Medžiagos rinkimas (2): • išrašai; • interviu

Rengimasis kalbai (10) Medžiagos rinkimas (2): • išrašai; • interviu

Kalbos struktūra arba kompozicija (1) Būtinos trys kompozicinės dalys yra šios: • įžanga; •

Kalbos struktūra arba kompozicija (1) Būtinos trys kompozicinės dalys yra šios: • įžanga; • pasakojimas; • pabaiga

Kalbos struktūra arba kompozicija (2) § Exordium, arba įžanga; ja siekiama prikaustyti klausytojų dėmesį,

Kalbos struktūra arba kompozicija (2) § Exordium, arba įžanga; ja siekiama prikaustyti klausytojų dėmesį, sulaukti jų palankumo, kad jie pasirengtų priimti, o gal net pritarti tam sprendimui, kokį yra numatęs, pagalvojęs ir nori pasiekti kalbėtojas. § Partitio, arba padalijimas; pagrindinė mintis suskirstoma smulkiau, t. y. iškeliama tezė ir ji padalijama į kelias dalis; arba iškeliamos kelios tezės.

Kalbos struktūra arba kompozicija (3) § Narratio, arba pasakojimas, kaip viskas vyko. § Probatio,

Kalbos struktūra arba kompozicija (3) § Narratio, arba pasakojimas, kaip viskas vyko. § Probatio, arba argumentacija, tai įrodinėjimas, pagrindžiamos aplinkybės, pasitelkiami loginiai ir retoriniai argumentai, tais argumentais siekiama atmesti priešingą nuomonę arba oponento argumentus.

Kalbos struktūra arba kompozicija (4) § Repetitio, arba pakartojimas; išvardijami svarbiausi dalykai; § Peroratio,

Kalbos struktūra arba kompozicija (4) § Repetitio, arba pakartojimas; išvardijami svarbiausi dalykai; § Peroratio, arba pabaiga.

Kalbos struktūra arba kompozicija (5) Įžanga (1) Retorikos teorija mini tris pagrindinius įžangos tikslus:

Kalbos struktūra arba kompozicija (5) Įžanga (1) Retorikos teorija mini tris pagrindinius įžangos tikslus: 1) intelektualiai parengti klausytojus, kad jie suprastų dalyko esmę; 2) patraukti klausytojų dėmesį; 3) įgyti klausytojų palankumą.

Kalbos struktūra arba kompozicija (6) Įžanga (2) Oratorius, norėdamas intelektualiai parengti klausytojus, t. y.

Kalbos struktūra arba kompozicija (6) Įžanga (2) Oratorius, norėdamas intelektualiai parengti klausytojus, t. y. turėdamas pirmą tikslą, renkasi įprastąją įžangą. Šia įžanga kalbėtojas iškart pristato klausytojams temą. Įprastoji įžanga – tiesi, atvira. Ja nusakomas visas kalbos pobūdis, nurodomos priežastys, paskatinusios kalbėti.

Kalbos struktūra arba kompozicija (7) Įžanga (3) Štai tokios įžangos pavyzdys. Tema: Kalbos kultūros

Kalbos struktūra arba kompozicija (7) Įžanga (3) Štai tokios įžangos pavyzdys. Tema: Kalbos kultūros dalykai dabartinėje publicistikoje. Įžanga: Pagrindinis visų kalbininkų rūpestis – siekti, kad mūsų visuomenė kalbėtų kuo taisyklingiau. Todėl ypatingas dėmesys skirtinas kalbai, kuria bendraujame per viešosios informacijos priemones – televiziją, spaudą, radiją. Tik kasdien girdėdama taisyklingą kalbą, visuomenė pajėgs atsispirti iš pašalių plūstančioms svetimybėms. Deja, šiandien mūsų žurnalistų kalbėjimu dar negalime džiaugtis. Į vieną kitą itin krintantį į akis dalyką ir norėtųsi atkreipti dėmesį.

Kalbos struktūra arba kompozicija (8) Įžanga (4) Norint patraukti klausytojus, t. y. siekiant antrojo

Kalbos struktūra arba kompozicija (8) Įžanga (4) Norint patraukti klausytojus, t. y. siekiant antrojo tikslo, pasirenkama paveikioji, arba patraukiančioji, įžanga. Šioje įžangoje reikėtų trumpai išdėstyti, kas bus šnekama, ypač jei tai nauji dalykai. Paprastai paveikioji įžanga yra ilgesnė nei įprastoji, joje nevengiama vartoti pirmojo asmens kreipiantis į susirinkusiuosius.

Kalbos struktūra arba kompozicija (9) Įžanga (5) Štai paveikiosios įžangos pavyzdys: Gerbiamasis Teisme, ponia

Kalbos struktūra arba kompozicija (9) Įžanga (5) Štai paveikiosios įžangos pavyzdys: Gerbiamasis Teisme, ponia advokate, gerbiamieji proceso dalyviai. Esu prokuroras. Ginu asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Esu čia, kad pateikčiau Jums duomenis apie padarytus nusikaltimus. Kartu su manimi įvertinsite šiuos duomenis. Jūs, gerbiamoji teisėja, turėsite nuspręsti, ar šių duomenų pakanka įrodant kaltinamojo kaltę.

Kalbos struktūra arba kompozicija (10) Įžanga (6) Iškilmingąja įžanga kalbėtojas siekia emocionaliai nuteikti klausytojus.

Kalbos struktūra arba kompozicija (10) Įžanga (6) Iškilmingąja įžanga kalbėtojas siekia emocionaliai nuteikti klausytojus. Paprastai tokia įžanga diktuojama kokių nors progų – jubiliejų, minėjimų, neeilinių įvykių – ir pasižymi akimirkos išskirtinumu, įspūdingumu. Iškilmingajai įžangai tinka pakilesnis tonas, į akis krintančios ir pro ausis nepraslystančios stiliaus priemonės (digresija, nustebimas, intriga) – visa tai, kas iš tiesų veikia jausmus, rodo kalbėtojo išmonę. Ji ypač tinka proginei kalbai, kurios tikslas – teikti estetinį pasigėrėjimą ir žadinti taurius jausmus. Tačiau nereikėtų visos išmonės sutelkti į įžangą, nes kai aukščiau pakilti nelieka jėgų, kalbėtojo visada laukia kritimas.

Kalbos struktūra arba kompozicija (11) Įžanga (7) Štai iškilmingosios įžangos pavyzdys: Kovo 11 -oji

Kalbos struktūra arba kompozicija (11) Įžanga (7) Štai iškilmingosios įžangos pavyzdys: Kovo 11 -oji – tai kalno viršūnė su dviem šlaitais. Vienu šlaitu mes įkopėme, kad iškeltume Nepriklausomybės vėliavą, skaistų ženklą savo žmonėms ir pasauliui: matykite ir supraskite, vėl yra Lietuvos valstybė! Kitu šlaitu, apsidairę nuo Kovo 11 -osios viršūnės, tebeeiname į neištirtus XXI amžiaus horizontus.

Kalbos struktūra arba kompozicija (12) Kaip atrodo, kurie įžangų tipai geriausiai tiktų šioms kalbų

Kalbos struktūra arba kompozicija (12) Kaip atrodo, kurie įžangų tipai geriausiai tiktų šioms kalbų situacijoms: • kalba, skirta apdovanojimo už viso gyvenimo nuopelnus laimėtojui pristatyti; • informacinė kalba draugams apie tai, kaip pagerinti studijavimo įgūdžius; • kalba, perspėjanti apie pavojus vairuojant išgrus; • kalba, kuria bus stiprinamas savanorių ryžtas padėti benamiams; • kalba, skirta įsitikinimams dėl pasipriešinimo mirties bausmei pakeisti.

Kalbos struktūra arba kompozicija (13) Įžanga (8) Kalbant apie įžangą, dar būtina pasakyti, kas

Kalbos struktūra arba kompozicija (13) Įžanga (8) Kalbant apie įžangą, dar būtina pasakyti, kas lemia gerą įžangą, tiksliau, kokios yra įžangos taisyklės. Čia svarbiausi paminėti dvi: nereikia nutolti nuo temos, nepradėti nuo Adomos ir Ievos, taip pat nerekomenduotina sakyti: „Nesu pasirengęs“, Aš čia gal ne visai išmanau“. Tas, kuris stovi prieš auditoriją, yra vadas ir turi imponuoti auditoriją. Įžangą patariama rašyti paskiausiai.

Kalbos struktūra arba kompozicija (14) Pabaiga (1) Pabaiga – kalbų pabaiga turi būti grindžiama

Kalbos struktūra arba kompozicija (14) Pabaiga (1) Pabaiga – kalbų pabaiga turi būti grindžiama išvada, kuri natūraliai plaukia iš viso oratoriaus kalbėjimo. Pabaiga turi būti glausta, aiški, tarsi paskutinis svarbus akcentas, kurį turi įsidėmėti klausytojas. Atsižvelgdamas į tai, kokio tikslo siekia labiausiai, oratorius rinksis tam tikrą pabaigos tipą, priderintą prie įžangos, apmąstys ir pritaikys tinkamas retorines priemones.

Kalbos struktūra arba kompozicija (15) Pabaiga (2) Pabaigos tipą lems viešosios kalbos rūšis, vieta,

Kalbos struktūra arba kompozicija (15) Pabaiga (2) Pabaigos tipą lems viešosios kalbos rūšis, vieta, laikas ir aplinkybės. Todėl pabaiga, kaip ir kiekviena viešosios kalbos dalis, turi bendruosius reikalavimus. Ji turi būti:

Kalbos struktūra arba kompozicija (16) Pabaiga (3) 1) trumpa (kiek trumpesnė nei įžanga); 2)

Kalbos struktūra arba kompozicija (16) Pabaiga (3) 1) trumpa (kiek trumpesnė nei įžanga); 2) natūrali (apibendrinama, išplaukianti iš visos kalbos minčių ir žodžių, bendros oratoriais ir auditorijos nuotaikos); tai tarsi reziumuotos svarbiausios kalbos mintys.

Kalbos struktūra arba kompozicija (17) Pabaiga (4) 3) įspūdinga (ir intelekto, ir emocijų prasme

Kalbos struktūra arba kompozicija (17) Pabaiga (4) 3) įspūdinga (ir intelekto, ir emocijų prasme – stipriausia, originaliausia kompozicijos dalis nes pabaiga ilgiausiai lieka klausytojų atmintyje). Jei įžanga gali prasidėti citata, tai ir pabaiga gali baigtis citata. Tik būtina, kiek įmanoma, susieti citatą su kalba.

Kalbos struktūra arba kompozicija (18) Pabaiga (5) Kelios svarbios pabaigos taisyklės: negalima dėti į

Kalbos struktūra arba kompozicija (18) Pabaiga (5) Kelios svarbios pabaigos taisyklės: negalima dėti į pabaigą tai, ką užmiršote pasakyti. Nerekomenduotina sakyti: „Tuo ir baigiu“, „Tai maždaug ir viskas“, Na, tai tiek“ ir pan.

Retorinė argumentacija (1) Tezė yra kalbėtojo teiginys, kuris turi būti įrodytas. Žinomi plačiai vartojami

Retorinė argumentacija (1) Tezė yra kalbėtojo teiginys, kuris turi būti įrodytas. Žinomi plačiai vartojami dedukcijos ir indukcijos metodai. Štai prokuroras, vadovaudamasis principu „Koks nusikaltimas, tokia ir bausmė“, paprašė teismo skirti maksimalią bausmę už padarytą nusikaltimą. Ir kaip advokatas gali paneigti prokuroro teiginį? Advokatas gali kontrargumentuoti sakydamas, kad nusikaltimas padarytas lengvinančiomis aplinkybėmis ir įrodinėti tas aplinkybes. Taigi šiuo atveju pasitelkiamas dedukcinis metodas, kai nuo išvados einama prie atskirų įrodymų.

Retorinė argumentacija (2) O štai indukcinis tezės formulavimas prokuroro kalboje. Kalbėtojas, išvardijęs nusikaltimo aplinkybes,

Retorinė argumentacija (2) O štai indukcinis tezės formulavimas prokuroro kalboje. Kalbėtojas, išvardijęs nusikaltimo aplinkybes, liudytojų parodymus, pagrindinę išvadą suformuluoja argumentavimo pabaigoje: nusikaltimas nėra atsitiktinis, asmenys veikė kaip bendrininkų grupė.

Retorinė argumentacija (3) Gali būti ir kelios tezės, kurias reikia įrodyti. Tokiu atveju kiekvienai

Retorinė argumentacija (3) Gali būti ir kelios tezės, kurias reikia įrodyti. Tokiu atveju kiekvienai atskirai tezei turi būti grupuojami atskiri įrodymai. Tezė (pats teiginys) turi būti suformuluojama konstatuojamuoju sakiniu, kuriuo kas nors tvirtinama – teigiama arba neigiama. Visas įrodinėjimas būna klaidingas tuo atveju, kai argumentuojama net ta pati tezė. Tarkime, buvo iškelta tezė „teisiamojo kaltė turėtų būti sušvelninama“, o argumentuojama, kad asmuo apskritai turi būti išteisintas.

Retorinė argumentacija (4) Tezė verta kritikos, kai ji įrodinėjant per daug išplečiama arba susiaurinama.

Retorinė argumentacija (4) Tezė verta kritikos, kai ji įrodinėjant per daug išplečiama arba susiaurinama. Netinkama tezė, kai esminis požymis pakeičiamas kokiu nors atsitiktiniu. Netinkamas argumentavimas yra toks, kai vietoj pamatuotų duomenų, susijusių su dėstomu dalyku, viskas nukreipiama į kokio nors žmogaus asmenines savybes. Tai vadinamasis argumentum ad hominem (argumentas, taikomos žmogui).

Retorinė argumentacija (5) Panašus į argumentum ad hominem yra argumentum ad personam – būdas,

Retorinė argumentacija (5) Panašus į argumentum ad hominem yra argumentum ad personam – būdas, kai apeliuojama ne į pačios tezės teisingumą, o į tezę pateikusio asmens ypatybes: jo išvaizdą, amžių, specialybę. Kartais argumentai, kuriais grindžiama tezė, taip pat įrodomi teze, tik kiek kita forma. Tai vadinasis ydingasis ratas (circulus vitiosus). Pavyzdys – fragmentas iš „Mažojo princo“.

Retorinė argumentacija (6) Prisimintina logikos argumentų taisyklė, kad argumentų teisingumas turi būti įrodytas neatsižvelgiant

Retorinė argumentacija (6) Prisimintina logikos argumentų taisyklė, kad argumentų teisingumas turi būti įrodytas neatsižvelgiant į tezę. O šiame pavyzdyje girtuoklis aiškina, kad jis geria todėl, kad jam gėda, o gėda todėl, kad geria. Žinoma, šio grožinio kūrinio autoriaus circulus vitiosus pavartotas sąmoningai: parodoma, kaip papuolusio į užburtą ratą amžinai girto veikėjo mintis taip pat sukasi ratu, iš kurio neįmanoma ištrūkti.

Retorinė argumentacija (7) § Įsivaizduokite, kad kalbėtojas iškėlė tezę: „Tėvynė ten, kur gera“. Toliau

Retorinė argumentacija (7) § Įsivaizduokite, kad kalbėtojas iškėlė tezę: „Tėvynė ten, kur gera“. Toliau kalbėdamas tas pats asmuo argumentuoja, kad gera ten, kur tėvynė. Ar tai ta pati tezė? § Sukritikuokite arba patvirtinkite šį argumentavimo būdą: Vienas žmogus prisipažino: „Tada aš melavau“. Jeigu tai tiesa, tai tas žmogus melagis. Bet jeigu jis prisipažino melavęs, tai jis pasakė tiesą ir jo negalima vadinti melagiu. Taigi žmogus, kuris melavo, nėra melagis.

Kalbos komponavimas (1) Suskirstykime temą į teiginius. Pirmiau nusakykime pagrindinę mintį – pagrindinė mintis

Kalbos komponavimas (1) Suskirstykime temą į teiginius. Pirmiau nusakykime pagrindinę mintį – pagrindinė mintis yra kondensuotas teiginys. Tema „Valia“, intencija – supažindinti, informuoti, pagrindinė mintis – pasitikėjimas savimi, drąsa, ištvermingumas – pagrindinės valios savybės. Mintyje slypi pagrindiniai teiginiai – a) pirmoji valios savybė yra pasitikėjimas savimi; b) antroji valios savybė yra - drąsa; c) trečioji valios savybė yra ištvermė.

Kalbos komponavimas (2) Teiginius galime išdėstyti pagal kurį nors medžiagos komponavimo būdą: • laiko

Kalbos komponavimas (2) Teiginius galime išdėstyti pagal kurį nors medžiagos komponavimo būdą: • laiko sekos; • erdvės; • priežasties ir padarinio; • teminės tvarkos.