Vieieji ryiai kaip socialin ininerija Lidija Lauriniukien 1

Viešieji ryšiai kaip socialinė inžinerija Lidija Laurinčiukienė 1

Nuo. . . iki Nuo BŪTI iki SPINDULIUOTI. iki 2

Nuo. . . iki Nuo būti iki spinduliuoti. Gal UŽTENKA BŪTI? Kam dar mokytis SPINDULIUOTI? Ar tik patys žinote, kad esate ŠAUNŪS ir ŠAUNIOS? Ar nesate it masonų ložė – sau, savyje, su savimi? Tegul geri darbai kalba už mane. . . 3

Nuo. . . iki Kiekvienai idėjai, struktūrai, organizacijai verta SIEKTI BŪTI GRAŽIAI NE VIEN SAU. Mes norim JAUSTI KITŲ PRITARIMĄ. Mes norim BŪTI PRIPAŽINTI ir VERTINAMI. Mes norim turėti GERĄ REPUTACIJĄ. 4

Apsimoka SPINDULIUOTI, nes. . . (1) Sukurtas produktas (paslauga) po(st)industriniame informacijos arba žinojimo amžiuje neturi tokios svarbos kaip anksčiau.

Apsimoka SPINDULIUOTI, nes. . . (2) Anksčiau ŽMONĖMS REIKĖJO PREKIŲ ir PASLAUGŲ, kad išgyventų žmonės. Dabar PREKĖMS ir PASLAUGOMS REIKIA ŽMONIŲ, kad išgyventų prekės ir paslaugos. Matomumas. Žinomumas. Pageidaujamumas. Geidžiamumas.

Apsimoka SPINDULIUOTI, nes. . . (3) Siekdami išlikti visi kaunasi su visais – net ir patys su savimi. Tai kova: § su konkurentais; § už vartotoją, pabėgantį pas konkurentus; § su vartotojais (kurie yra gerai informuoti ir nusiteikę ne itin draugiškai); § su savimi (su savo senais įpročiais, stereotipais, klišėmis, štampais, sustabarėjimu, noru ramiai gyventi, noru su minimaliomis sąnaudomis gauti maksimalų rezultatą).

Apsimoka SPINDULIUOTI, nes. . . (4) Tampa būtina nustebinti išprususį, reiklų ir vis naujų įspūdžių pageidaujantį vartotoją. Šiandien vartotojas prabyla apie vertingų įspūdžių (angl. kick – spyris, gyvybingumas, jėga, stiprybė, pasitenkinimas, malonumas, susijaudinimas, susižavėjimas, akibrokštas. . . ) poreikį.

Apsimoka SPINDULIUOTI, nes. . . (5) Infoaistrų laikmetis diktuoja naują dėsnį – viską lems tai, kokią informacinę erdvę sukursime aplink prekę (produktą ar paslaugą). Anksčiau – 90 : 10 Dabar – 15 : 85

Apsimoka SPINDULIUOTI, nes. . . (6)

Kas yra kas? 12

Viešųjų ryšių pradžia (1) Piešiniai ant uolų (pirmykščio žmogaus) – iki šių dienų išlikę pirmieji vaizdiniai viešieji ryšiai ir pasirodymai visuomenei, ką tie žmonės konkrečiai veikė. Aristotelio “Retorika” – pirmasis rašytinis tekstas apie VR. 13

Viešųjų ryšių pradžia (2) Gedimino laiškai – ryšių su visuomene pradžia Lietuvoje (1322 m. ). Gedimino laiškas popiežiui Jonui XXII – viešas veiksmas. Gudrauja, kad mielai taptų krikščioniu, bet ordinai ramybės neduoda ir kariauti verčia. Sako, kad su krikščionimis kariauja ne todėl, kad sunaikintų katalikų tikėjimą, bet todėl, kad pasipriešintų daromoms skriaudoms. Informuoja, kad pas save turi brolių iš Pranciškonų ir Domininkonų ordinų – visi norintys gali pas juos apsikrikštyti. 14

Viešųjų ryšių pradžia (3) 1622 m. popiežius Grigalius XV įsteigė Tikėjimo propagandos kongregaciją, kurios paskirtis – padėti išlaikyti tikėjimą ir išsaugoti bažnyčią. Veiklos kryptis – informuoti žmones apie katalikybės pranašumus. 15

Viešųjų ryšių pradžia (4) 1882 m. VR sąvoką panaudojo teisininkas Dormanas Eatonas. 1900 m. pirma VR agentūra atidaryta Bostone. Pirmasis verslininkas, kuriam prireikė VR specialisto buvo Rockfeleris – jo VR atstovu buvo I. Lee. 16

Viešųjų ryšių pradžia (5) 1922 m. pirmoji VR knyga – E. Bernays “Crystallizing Public Opinion”. Jis išleido pirmąjį VR vadovėlį, iš kurio mokėsi Niujorko studentai. 17

Viešųjų ryšių pradžia (6) 1918 m. E. Bernays konsultavo Lietuvos vyriausybę, kaip Lietuvai tapti matomai pasaulyje, idant pasaulis pripažintų nepriklausomą Respubliką. Orientacija į JAV. Sportas, verslas, transportas, maistas, drabužiai, šeimos vertybės, papročiai – viskam reikėjo rasti gerų pavyzdžių. Ciklas straipsnių apie lietuvaičių siuvinėjimą “Lietuvos verslas laukia Amerikos eksportuotojų”. Krupniko gamintojų ir aludarių šalis. Kovos su bolševizmu tvirtovė. Lietuvių kalba ir jos draudimo istorija. 18

Viešųjų ryšių pradžia (7) Profesijos statusas tik XX amžiaus 9–ajame dešimtmetyje. Įkurta Tarptautinė ryšių su visuomene asociacija IPRA. Londone veikia Tarptautinis ryšių su visuomene institutas. 1998 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete įsteigta Ryšių su visuomene magistrantūra. 19

Sampratos (1) Public relations: viešas, visuomeninis, auditorija, visuomenė Ryšiai su visuomene Viešieji ryšiai Atstovavimas. . . 20

Sampratos (2) 21

Sampratos (3) u Rašiklis Reportažai Akcijos Šventės (įvairūs renginiai) Investicijos (ryšiai su finansinėmis auditorijomis) Kaimynystė (ryšiai su vietos bendruomene) Lobistinė veikla (tapatybės formavimas) Informacinių erdvių užkariavimas Skelbimai (apie įvykius) 22

Sampratos (4) Viešųjų ryšių paskirtis – PRIVERSTI (maloniai) ŽMONES NORĖTI. Viešieji ryšiai paaiškina žmonėms, KO TIE ŽMONĖS NORI arba GALI ATEITYJE NORĖTI. 23

Viešieji ryšiai – tai. . . (1) Apie 500 apibrėžimų. Bendras vardiklis: § Tinkamas individo, organizacijos, paslaugos, produkto pristatymas ir viešas pripažinimas. § Pirma veiksmas, po to – jo visuotinis atpažinimas. § Gera intencija, kuri atietyje gali būti efektyvi ir naudinga. § Veiksmai geriems santykiams su visuomene skatinti. 24

Viešieji ryšiai – tai. . . (2) Viešieji ryšiai arba ryšiai su visuomene – tai organizacijos komunikacijos su jai svarbiais adresatais (publikomis, tikslinėmis auditorijomis) vadyba ar kaip organizacijos reputacijos, patikimumo ir įvaizdžio kūrimo bei palaikymo funkcija. Siekianti efektyvumo organizacija turi ne vien skleisti informaciją apie save, bet ir paisyti kitų nuomonės, t. y. turėti grįžtamąjį ryšį. 25

Viešieji ryšiai – tai. . . (3). . . planinga, kryptinga, valinga ir valdoma veikla, kuria siekiama daryti įtaką visuomenės nuomonei, reprezentuoti organizaciją visuomenei, o visuomenę organizacijai. . . pastangos įtikinti vadovus elgtis taip, kad organizacija būtų teigiamai vertinama visuomenėje, o visuomenę - kad organizacija yra verta palaikymo. . . 26

Viešieji ryšiai – tai. . . (4). . . menas ir mokslas analizuoti tendencijas, numatyti jų pasekmes ir tokiu būdu suderinti organizacijos siekius bei visuomenės lūkesčius. . . organizacijos ir jos publikų (adresatų, tikslinių grupių) komunikacijos vadyba. . . santykių vadyba. . . 27

Viešieji ryšiai – tai. . . (5). . . dovanų (gerų žinių) supakavimas. . . gebėjimas duoti atsakymus dar iki tol, kol visuomenė sužinos pakankamai, kad galėtų pateikti klausimus. . improvizacija. . . 28

Viešieji ryšiai – tai. . . (6). . . nedaro įtakos žmonėms, o tiesiog parodo priežastis žmonėms patiems daryti įtaką sau… …vienas iš būdų, kuriais visuomenė prisitaiko prie pokyčių ir juos priima, suderina skirtingus ir konfliktuojančius požiūrius, vertybes, idėjas, institucijas ir individus… 29

Viešieji ryšiai – tai. . . (7). . . susitikimų inžinerija. . . gyvas verslas, kuriame nuojauta yra tokia pat svarbi, kaip ir susitikimas. . . 30

Viešieji ryšiai – tai. . . (8). . . supratimas; paskirtis – konstruoti tą supratimą… … vadybos disciplina, organizacijos valdymo dalis. . . 31

Viešieji ryšiai – tai. . . (9). . . kompanijos ar organizacijos individualumo projekcija… …organizacijos funkcija analizuoti, pritaikyti ir plėtoti organizacijos ryšius viduje bei su išore per tikslingą komunikaciją… 32

Viešieji ryšiai – tai. . . (10) …valdymo funkcija sukurti ir palaikyti organizacijos priėmimo bei bendradarbiavimo kanalus… …menas ir mokslas nustatyti ir apibrėžti organizacijos įsipareigojimus visuomenei, palaikyti grįžtamąjį ryšį, suvokti, įvertinti ir valdyti permainas… 33

Viešieji ryšiai – tai. . . (11) Viešieji ryšiai grindžiami filosofija: turint visuomenės pritarimą ir palaikymą daug lengviau sėkmingai siekti savo organizacijos tikslų, negu tuomet, kai visuomenė priešinasi organizacijos tikslams ar yra jiems abejinga. 34

Viešieji ryšiai – tai. . . (12) Viešieji ryšiai – tai vertybių komunikacija. Viešieji ryšiai įvardinti organizacijos vizijoje, misijoje, siekiuose ir rodo organizacijos vietą ir svarbą visuomenėje. 35

Viešieji ryšiai – tai. . . (13) Daugeliui žmonių ryšiai su visuomene asocijuojasi su manipuliavimu visuomenės nuomone, įtikinėjimu, siekimu „parduoti“ arba įteigti pagražintą, nerealų organizacijos vaizdą. Etiški, profesionalūs ir socialiai atsakingi ryšiai su visuomene neturi tokių tikslų ir nenaudoja „nešvarių“ manipuliavimo, melo ar apgavystės metodų; jais siekiama abipusio supratimo ir pasitikėjimo. 36

Viešieji ryšiai – tai. . . (14) Raktiniai žodžiai Matomumas Patikimumas Komunikacija Spinduliavimas Išsikišimas Pranašumas Išskirtinumas Atrodymas Abipusio supratimo siekimas Įtaka Nuomonės formavimas Įvaizdis Reputacija Įpakavimas Susitikimų inžinerija Poveikis Manipuliavimas 37

VR kaip spinduliavimas (1) Negana vieną sykį suspindėti. Svarbu… § Žinoti, ko nori. § Žinoti, kad nieko nebūna savaime. § Nusiteikti procesui, o ne vienkartinei § akcijai. § Nusiteikti, kad tai kainuoja. § Išmokti tai valdyti.

VR kaip spinduliavimas (2) Dvi siekiamybės: minimalioji – „tapti atpažįstamai organizacijai ir sukurti teigiamą informacijos apie save lauką“; maksimalioji – „tapti mylimai, pageidaujamai, geidžiamai organizacijai ir aplink save turėti stiprų traukos lauką“.

VR kaip spinduliavimas (3) Tripirštė seka: • Mažumos taisyklė (patys sau gražūs) • Užkibimo veiksnys (mumis pradeda domėtis kiti) • Situacijos įtaka (aplinkybės tarnauja mums)

VR kaip spinduliavimas (4) Pasergėjimas: apsimetimas, imitavimas, pateikimas savęs kaip įsivaizduojamo, o ne kaip esamo – ydingi ketinimai.

VR kaip spinduliavimas (5) PAPRASTA GRAŽU REGULIARU ĮDOMU SĄŽININGA Kitiems!!!!!!

VR kaip spinduliavimas (6) Vartotojas nori BŪTI ĮSITIKINĘS mūsų PASLAUGOS PATIKIMUMU; žinoti jos TEIKĖJO VERTYBES, MOTYVUS, SIEKIUS; nori PASITIKĖTI teikėju. Spinduliavimas (VR) padeda įtikinti vartotoją, jog verta pasitikėti paslaugos teikėju.

VR kaip spinduliavimas (7)

Viešųjų ryšių ypatumai (1) Sąmoningumas Planingumas ir sistemingumas Visuomenės interesas Dvikryptė (dvipusė) komunikacija Vadybos funkcija Socialinė atsakomybė Pozityvumas 45

Viešųjų ryšių ypatumai (2) Sąmoningumas Visos organizacijos egzistuoja ir veikia visuomenėje. Viešaisiais ryšiais iš esmės galima laikyti viską, ką daro organizacija, nes koks jos veiksmas turi didesnį ar mažesnį poveikį visuomenei. Viešaisiais ryšiais vadiname ir sąmoningą, tikslingą veiklą, kuria siekiama pateikti informaciją, daryti įtaką, pasiekti supratimą ar kitaip ją plėtoti. 46

Viešųjų ryšių ypatumai (3) Planingumas ir sistemingumas Viešieji ryšiai yra organizuojami ir planuojami, t. y. nustatomos problemos, ieškoma jų sprendimo būdų ir per apibrėžtą laiko tarpą vykdoma suplanuota viešųjų ryšių programa. Viešieji ryšiai vykdomi sistemingai, naudojant tyrimus ir analizę. 47

Viešųjų ryšių ypatumai (4) Visuomeninis interesas Idealiu atveju viešieji ryšiai yra organizacijos ir visuomenės interesų derinys. Konkrečioje situacijoje tai pasireiškia kaip organizacijos pasiryžimas koreguoti savo veiklą, jeigu to reikalauja aplinkos veiksniai, o ne žūtbūt laikytis savo veiklos linijos ir primesti savo tikslus visuomenei. 48

Viešųjų ryšių ypatumai (5) Dvipusė komunikacija Viešieji ryšiai apima ne tik komunikaciją iš organizacijos į visuomenę, bet ir iš visuomenės į organizaciją. Viešųjų ryšių tikslas yra tarpusavio supratimas – organizacija siekia ne tik įtikinti visuomenę savo veiksmų teisingumu, bet ir pasiekti, kad visuomenė suprastų organizacijos poziciją. 49

Viešųjų ryšių ypatumai (6) Vadybos funkcija Viešieji ryšiai yra efektyviausi tada, kai jie suprantami kaip vadybos funkcijos išraiška. Viešaisiais ryšiais ne tik pranešama visuomenei apie padarytus sprendimus, bet ir siekiama įtikinti vadovus elgtis taip, kad tai būtų naudinga organizacijai ir priimtina visuomenei. Tai yra, viešieji ryšiai praneša organizacijos vadovams apie visuomenės požiūrį bei elgesį organizacijos atžvilgiu ir dalyvauja priimant sprendimus apie organizacijos veiklos strategiją bei taktiką. 50

Viešųjų ryšių ypatumai (7) Socialinė atsakomybė Viešieji ryšiai turi atspindėti visuomenės reikmes, o ne tik siekti naudos organizacijai. Abiejų pusių interesų suderinimas. Sinergijos efektas 51

Viešųjų ryšių pamatas – komunikacijos modeliai (1) Šaltinis – siųstuvas (signalas) – kanalas – triukšmas – imtuvas (signalas) – gavėjas (Shannono ir Weaverio modelis, 1949 m. ) Techninės problemos. Semantinės problemos. Efektyvumo problemos. Perteklius arba trūkumas (entropija). 52

100 g dėsnis 100 – 20 = 80 80 – 20 = 60 60 – 20 = 40 40 – 20 = 20

Viešųjų ryšių pamatas – komunikacijos modeliai (2) Įvykis (atranka, kontekstas) – suvokinys – forma/turinys (atranka, kontekstas) – teiginys apie įvykį (suvokimas) (Gerbnerio modelis, 1956 m. ) Suvokiame ne įvykį, o teiginį apie įvykį. 54

Teiginio galia Ekspertai perspėja: vaikai vengia skaityti sudėtingas knygas Nuvylė Šiaulių studentų darbai apie gimtąjį miestą Moksleivių mokymosi programos juda nuo kalimo prie mąstymo ugdymo 55

Viešųjų ryšių pamatas – komunikacijos modeliai (3) 5 K modelis (Laswello modelis, 1948 m. ) Kas Ką sako Kokiu kanalu Kam Kaip efektyviai 56

Be adresato? 57

Viešųjų ryšių pamatas – komunikacijos modeliai (4) A – siuntėjas B – gavėjas X – jų socialinė aplinka (Newcombo modelis, 1953 m. ) 58

Tikslingumas Maltiečių sriuba Gyvybės žiedas Aplinkos gražinimo akcija 59

Viešųjų ryšių pamatas – komunikacijos efektai (1) Stereotipų 60

Stereotipų žaidimas • Kur pradėti gaminti spagečiai? 61

Stereotipų žaidimas • Ką daro strutis, pajutęs pavojų? 62

Stereotipų žaidimas Kuriame Europos mieste yra daugiausia tiltų? 63

Stereotipų žaidimas • Kada čiulba lakštingalos? 64

Stereotipų žaidimas • Kaip mokykloje mokėsi Einšteinas? 65

Stereotipų žaidimas • Ką reikia daryti pamačius gyvatę? 66

Stereotipų žaidimas • Ar Kleopatra buvo graži? 67

Stereotipų žaidimas • Kodėl krokodilas, rydamas grobį, verkia? 68

Stereotipų žaidimas • Kurioje Europos valstybėje iškrinta daugiausia kritulių? 69

Stereotipų žaidimas • Kodėl chameleonas keičia spalvą? 70

Stereotipų žaidimas • Kodėl beždžionės viena kitą kaso? 71

Viešųjų ryšių pamatas – komunikacijos efektai (2) Stereotipų • Individualieji asmenybiniai (lemtinga moteris, silpnoji lytis. . . ) • Šeimos (rūpestinga močiutė, gera žmona, namelis kaime, moteris virtuvėje, vyras – ant sofos, vyras virtuvėje sėdi ir valgo, moteris zuja. • Gamybiniai (Tikras darbininkas, tipiškas bankininkas, auksarankė) 72

Viešųjų ryšių pamatas – komunikacijos efektai (3) Stereotipų • Socialiniai (turčius, vargšas, draugė sugyventinė, studentas, kaimietis) • Valstybiniai (Japonija – elektronikos Meka, Prancūzija – mados šalis) • Nacionaliniai (anglas – džentelmenas, rusas – Ivanas, vokietis – tvarkingas) • Globaliniai (informacijos amžius, skaitmeninė revoliucija) 73

Viešųjų ryšių pamatas – komunikacijos efektai (4) Halo efektas (vienas bruožas imamas taikyti vienam reiškiniui – “visi Jūs tokie. . ”). Atrankinis suvokimas (pamatome kažką ir daugiau nesivarginame žiūrėti). Projekcija (savo neigiamus ar teigiamus jausmus priskiriu kitam). 74

Viešųjų ryšių pamatas – komunikacijos efektai (5) Ekspektacija (tikimės, kad kitas atliks mūsų jam priskirtą vaidmenį). Atribucija (jei man pasisekė – aš protingas, jei nepasisekė – man sutrukdė aplinkybės; jei jam pasisekė – jam padėjo aplinkybės, jei jam nepasisekė – jis kvailas). 75

Viešųjų ryšių pamatas – komunikacijos efektai (6) Ar matau tai, kas yra? Matau tik tai, ką noriu matyti. Matau tik tai, ką privalau matyti. Matau tik tai, ką atpažįstu. 76

Viešųjų ryšių pamatas – komunikacijos efektai (7) Collinso efektas (išoriniai požymiai) Kelly efektas (dvi grupės: dirbantys ir stebintys) Bodaliovo efektas (ta pati nuotrauka vis kitame kontekste) Cilicho efektas (grožio įtaka) Klaparedo efektas (kalbėji tempas ir amžiaus tarpsnis) Naujumo efektas (šviežia) Pirmumo efektas (pirmas kartas) Aureolės efektas 77

7 K u. Kas u. Kur u. Kada u. Kaip u. Kam u. Kiek (už kiek) u. Kodėl 78

Viešųjų ryšių tikslai (1) u. Visuomenės informavimas, organizacijos matomumo didinimas. u. Visuomenės įtikinimas ir palaikymo siekimas. u. Organizacijos realaus įvaizdžio kūrimas. u. Organizacijos reputacijos kūrimas, palaikymas ir/ar gynimas. u. Finansavimo siekimas ir didinimas. u. Grįžtamojo ryšio palaikymas. u. Organizacijos strategijos ir taktikos koregavimas. 79

Viešųjų ryšių tikslai (2) 80

Viešųjų ryšių tikslai (3) u. Pažinimo etapas – SUŽINOTI. u. Emocinis etapas – JAUSTI. u. Elgesio etapas – VEIKTI. 81

Viešųjų ryšių tikslai (4) Sukurti pozityvius santykius arba negatyvius padaryti pozityviais. Priešiškumas - Palankumas, simpatija Nepalankus nusistatymas - Apatija, Abejingumas - Susidomėjimas Nežinojimas, Ignoravimas - Žinojimas Pritarimas 82

Viešųjų ryšių tikslai (5) Informaciniai (teikti informaciją apie problemą, renginį, produktą, paslaugą; priminti). Motyvaciniai (keisti požiūrį, paveikti elgesį, įtikinti). 83

Viešųjų ryšių funkcijos (1) • • Organizacijos įvaizdžio formavimas Organizacijos reprezentavimas Vidiniai ryšiai arba vidinė komunikacija Ryšiai su bendruomene Krizių ir konfliktų valdymas Fondoieška Lobizmas 84

Viešųjų ryšių funkcijos (2) • • • Konsultavimas. Tyrimai. Ryšiai su žiniasklaida. Ryšiai su valdžia. Renginių komunikacija. Rinkodaros komunikacija. 85

Viešųjų ryšių modeliai (1) u. Viešasis (propaganda) u. Informacinis (visuomenės informavimo modelis) u. Dvikryptis asimetrinis modelis u. Dvikryptis simetrinis modelis 86

Viešųjų ryšių modeliai (2) u Viešasis modelis – propaganda (bangavimas, šiluma per stiklą) skleidžiama per vienakryptę komunikaciją. Nesiekiama visuomenei pateikti tikslios informacijos apie organizaciją ar jos vykdomą veiklą, ateities planus, padėtį sistemoje ir t. t. Nesiekia informuoti tiksliai, išsamiai, tiksliai. Pateikiama informacija, kuri naudinga tik organizacijai. Nesvarbu, ką apie tai mano visuomenė. Nesiekiama grįžtamojo ryšio. Jokių tyrimų. Pavyzdžiui, politiniai lozungai, informavimas apie kino filmų repertuarą, šūkiai apie gerėjantį gyvenimą. 87

Viešųjų ryšių modeliai (3) u. Informacinis - visuomenės informavimo modelis. Informacija skleidžiama viena kryptimi. Nesiekiama ką nors kuo nors įtikinti – tiesiog informuojama. Atliekami nedideli tyrimai, kuriais aiškinamasi, kokią informaciją turi visuomene, kokios jai trūksta, kaip informacija geriau pasiektų interesantą. Šį modelį naudoja valstybės institucijos (pagal Visuomenės informavimo įstatymą). 88

Viešųjų ryšių modeliai (4) u Dvipusis asimetrinis modelis. Jį taikant siekiama įtikinti tam tikros informacijos teisingumu, paslaugos kokybiškumu ir t. t. Mokslinis įtikinimas taikant mokslinius (rinkodaros, socialinių mokslų, statistikos) metodus. Veikiama dviem kryptimis, norima ne tik pateikti informaciją, bet ir siekiama žinoti, ką apie tai mano visuomenė. Ieškoma tikslinių grupių. Siekiama įtikinti. Taiko verslo organizacijos, kurioms yra svarbiausia – savo interesus patenkinti, tačiau remiasi ir vartotojo interesais. 89

Viešųjų ryšių modeliai (5) u. Dvipusis simetrinis – profesionalusis ryšių su visuomene modelis. Siekiama lygiaverčio dialogo su visuomene. Siekiam ne tik įtikinti visuomene, bet sulaukti jos pritarimo, palaikymo. Tarpusavio supratimas, grįžtamasis ryšys. Atliekami vertinamieji tyrimai. Taiko komunikacinių paslaugų teikėjai, taiko verslininkai. 90

Viešųjų ryšių tikslinės auditorijos (1) Tikslinė auditorija – tai žmonių grupė, kurią norime sudominti savo vertybėmis, konkurenciniais pranašumais. Tikslinė auditorija vadinama įvairiai: u. Organizacijos publika (publics). u. Adresatu. u. Tiksline komunikacijos grupe. 91

Viešųjų ryšių tikslinės auditorijos (2) Auditorijos, publikos: upagrindinės, šalutinės, nesvarbios; utradicinės, naujos (būsimos); uvidinės, išorinės. 92

Viešųjų ryšių tikslinės auditorijos (3) b 2 b b 2 c 93

Viešųjų ryšių tikslinės auditorijos (4) b 2 b (business to business – verslas verslui) b 2 c (business to customer – verslas vartotojui) 94

Viešųjų ryšių tikslinės auditorijos (5) ed 2 ed (education to education – švietimas švietimui) ed 2 c (education to customer – švietimas vartotojui) 95

Viešųjų ryšių tikslinės auditorijos (6) Klasifikacija (A) u. Bendruomenė u. Darbuotojai. u. Finansinės publikos u. Vartotojai. u. Nuomonių lyderiai. uŽiniasklaida. 96

Viešųjų ryšių auditorijos, publikos (7) Klasifikacija (B) u. Visa visuomenė (svarbu turėti visuomenės pasitikėjimą). u. Finansinės grupės (akcininkai, investuotojai, bankininkai; be jų neįmanoma išgyventi). u. Komercinės grupės (klientai, tiekėjai, konsultantai, rangovai ir konkurentai). u. Valdžios grupės 97

Viešųjų ryšių auditorijos, publikos (8) Klasifikacija (B) u. Valdžios grupės (valdžios ir valdymo institucijos – vietinės, regiono, šalies). u. Nevyriausybinės organizacijos. uŽiniasklaidos grupės. u. Vidinės organizacijos grupės (darbuotojai ir jų susivienijimai, pavyzdžiui, profesinės sąjungos). 98

Viešųjų ryšių tikslinės auditorijos (9) Ryšių su visuomene arba VR esmė: u. Visų auditorijų (publikų) įvardijimas. u. Auditorijų (publikų) skirstymas (grupavimas) pagal pasirinktus prioritetus. u. Pagrindinių auditorijų (publikų) išskyrimas. Eizenhauerio matrica 99

Viešųjų ryšių tikslinės auditorijos (10) Ryšiai su publikomis: u. Geografiniai u. Demografiniai u. Psichografiniai u. Pareigybiniai u. Statusiniai 100

Viešųjų ryšių tikslinės auditorijos (11) + + informuoti ir suinteresuoti + - informuoti, bet nesuinteresuoti - + neinformuoti, bet suinteresuoti - - nei informuoti, nei suinteresuoti 101

Kartų teorija (1) Kiekviena karta turi savo vertybes. Kiek kartų gyveno nuo XX a. pradžios? Šešių kartų teorija

Kartų teorija(2) Laimėtojų karta – 1900 -1923 m. – “mes išsikovojome” Tylioji karta – 1924 -1943 m. – “aš tai užsidirbau” Kūdikių bumo karta – 1944 -1963 m. – “aš to noriu” X karta – 1964 -1983 m. – “aš to nusipelnau” Y karta – 1984 -2003 m. – “aš to tikiuosi” XXI amžiaus pirmoji karta Z karta – 2003 -2023 m. – “mes jau greit ateisime”

Kartų teorija (3) Tylioji karta – orumas; pasišventimas; garbė; pagarba įstatymams; bendruomeniškumas; kantrumas; (gėda). MES Kūdikių bumo karta – aistra; praturtėjimas (galimybėmis); apdovanojimas; optimizmas; komandinė dvasia; (kaltė). AŠ X karta – prasminga karjera; informacija; laisvė rinktis; permainų noras; individualizmas; neformalumas; pragmatiškumas (aš visada teisus). TIK AŠ. Y karta – galimybės augti ir turtėti; asmeniniai tikslai; apdovanojimai. ĮVAIZDIS

Kartų teorija (4) Kartos apie darbą: Tylioji karta dirba iki nukritimo. Kūdikių bumo karta dirba viršvalandžius, bet apie tai Jums praneša. X kartai pirma – asmeninis gyvenimas, po to – darbas. Y kartai svarbiausia – gyvenimo būdas.

Kartų teorija (5) Kartos apie lojalumą: Tylioji karta – lojali darbdaviui. Kūdikių bumo karta – lojali iki tam tikros ribos. X karta – lojali profesijai. Y karta – lojali savo karjeros galimybėms ir sau.

Kartų teorija (6) Kartos apie pavaldumą: Tylioji karta – tvirta pavaldumo hierarchija. Kūdikių bumo karta – pripažįstamas pavaldumas, bet norima suprasti, kas už ką ir kodėl atsako. X karta – klausia, koks pavaldumo tikslas. Y karta – svarbiausia, kad būtų už ką gerbti viršininkus.

Kartų teorija (7) Kartos apie požiūrį į darbo vietą Tylioji karta – dirbo vienoje vietoje ir buvo lojali vadovams. Kūdikių bumo karta – jaučia prieraišumą vienai darbo vietai, sunkiai ją pakeičia, nes mano, kad tik čia ir tik tai gali dirbti. Reikia saugumo garantijos. X karta – periodiškai keičia darbo vietą (kas 5 -7 metus). Y karta – siekia išbandyti kiek galima daugiau galimybių.

Kartų teorija (8) Kartas motyvuoja dirbti. . . Kūdikių bumo karta – “kas kitas, jei ne tu”, “tok tu tai moki”, “ką mes be tavęs darytume” (moralinis skatinimas, o materialinis, jei bus galimybių). X karta – materialinės gėrybės (materialinis skatinimas Derinamas su moraliniais dalykais) Y karta – įdomumas darbe ir nauda ateičiai.

Kartų teorija (9) Kartos mokosi Kūdikių bumo karta – teorija X karta – teorija su praktika (50: 50) Y karta – pageidautų be teorijos.

Kartų teorija (10) Kartos apie pirkimą: Kūdikių bumo karta – parduotuvė jai yra pirkimo vieta. Tikslas – produktas. Interesas specializuotoms parduotuvėms. Jie - ekspertai. Rinkdamiesi produktą ieško atsakymo į klausimą: ar tas produktas padidins mano statusą.

Kartų teorija (8) Kartos apie pirkimą: X karta – mėgsta supermarketus. Parduotuvė turi būti kuo arčiau namų. Gali leisti daugiau pinigų, kad tik būtų patogu. Pabrėžia savo unikalumą – moka kurti, pasidaryti patys. Reikalauja, kad juos pardavėjai nustebintų – dėl to jie pasiruošę net daugiau mokėti.

Kartų teorija (9) Kartos apie pirkimą: Y karta – supermarketai jau ne vien pirkimo, bet ir įvairiapusio laisvalaikio praleidimo vieta. Ten vaikšto kompanijomis. Parduotuvė jiems kultūrinimosi vieta. Pirkti nori lengvai, žaismingai, smagiai.

Kartų teorija (10) Kartos apie maistą: Kūdikių bumo karta – nori daug ką išbandyti, bet neneigia ir firminių šeimos ar giminės patiekalų.

Kartų teorija (11) Kartos apie maistą: X karta – nori naujų ir skanių produktų, įdomių patiekalų. Kartu svarbu pavalgyti greitai ir ekonomiškai.

Kartų teorija (12) Kartos apie maistą: Y karta – nori ne tik skanaus, bet ir naudingo maisto. Vegetariški restoranai, nekaloringas maistas. Skaito, kas parašyta ant pakuotės.

Kartų teorija (13) Kartos apie vaistus: Kūdikių bumo kartai vaistai egzistuoja ligai gydyti. Gali kantriai gydytis, gerti vaistus ir užsiimti profilaktika. Lankytis pas gydytojus – būtina. Geriau remtis valstybės gydymo institucijomis.

Kartų teorija (14) Kartos apie vaistus: X kartai svarbu rasti tuos vaistus, kurie veikia į simptomus. Gali gerti vaistus tik “pakeliui” – jokių ritualų, ilgo gydymosi, nes nori žaibiško efekto. Lankytis pas gydytojus – tik kraštutiniu atveju. Mokama medicina.

Kartų teorija (15) Kartos apie vaistus: Y kartai svarbu rasti vaistus su geru prekės ženklu (Upsa, Bayer). Aspirinas – paprastas ar su prekės ženklu?