Vieasis administravimas Didiojoje Britanijoje Diana Steckait VA bd

Viešasis administravimas Didžiojoje Britanijoje Diana Steckaitė VA bd 07 - 02

¡ ¡ ¡ Tradiciškai viešasis administravimas apibūdinamas kaip plati, įvairiapusė valdžios ir valdymo institucijų veikla, apimanti politiką, viešąsias programas bei projektus. Viešasis administravimas suprantamas ir plačiau – kaip valstybės tarnyba, profesija, akademinės studijos, dar kaip tam tikra atsakomybės rūšis, priskirta įvairių lygių viešosioms institucijoms, vykdančioms įvairias funkcijas – politikos, sprendimų įgyvendinimo ir kt. Kitaip tariant, viešasis administravimas gali būti suprantamas kaip veikla, daugiau koncentruojama į planavimą, vadovavimą, koordinavimą, išteklių telkimą ir naudojimą, valdžios veiklos kontrolę.

D. Britanijos viešasis sektorius ¡ ¡ ¡ D. Britanijos valdymo sistema susiformavo per šimtmečius. Biurokratija ir administracija nesuvaidino didesnio vaidmens formuojantis britiškajai valdymo sampratai. Britanijos valdymo sistema formavosi vis didėdama be palyginti platesnio planavimo ir, be abejo, neturėdama pagrindinės organizacinės formos, kuri padarytų sistemą suprantamesnę.

¡ ¡ ¡ D. Britanijoje įstatymų leidžiamoji valdžia pagal Konstituciją priklauso monarchui, Lordų rūmams ir Bendruomenių rūmams. Parlamentas ir Bendruomenių rūmai prarado buvusią valstybės valdymo nepriklausomybę: šiandien daugelį savo įgaliojimų parlamentas realizuoja Kabineto atstovaujamas (partinės kontrolės mechanizmas). 1979 m. Bendruomenių rūmuose buvo atlikta plati joje esančių komitetų reforma. Daugelis jų buvo panaikinti ir vietoje jų sukurta 12 naujų komitetų, atitinkančių ministerijų veiklą.

¡ ¡ Didžiosios Britanijos karalienė turi teisę sušaukti ir palesti parlamentą, sustabdyti parlamento priimtus įstatymus, paskirti ministrą pirmininką, skelbti karą ir sudaryti taiką su kitomis valstybėmis ir t. t. Be ministro pirmininko ar atitinkamo ministro parašo karalienė negali išleisti jokio teisiškai galiojančio akto. Visi valstybės vadovo aktai parlamentinio valdymo sąlygomis privalo būti pasirašomi vyriausybės vadovo ar nario, kuriam ir tenka visa atsakomybė.

Vyriausybė ¡ Didžiosios Britanijos vyriausybę sudaro du valdžios organai: Vyriausybė, susidedanti iš visų ministrų, ir Kabinetas, į kurį įeina apie 20 Vyriausybės ministrų. Vyriausybei vadovauja Ministras pirmininkas – partijos, laimėjusios rinkimus į Bendruomenių rūmus, lyderis. Jo įgaliojimai dideli: jis turi teisę skirti aukščiausius valstybinės valdžios pareigūnus: kabineto narius ir ministrus; anglikonų bažnyčios vadovybę; aukščiausius teismo ir administracijos atstovus.

¡ ¡ Po visuotinių rinkimų (jie paprastai vyksta kas penkeri metai) valdžią perima ta partija, kurios atstovai bendruomenių rūmuose sudaro daugumą. Karalienė paveda sudaryti vyriausybę daugumos lyderiui, kuris tampa ministru pirmininku. Į vyriausybę įeina apie 100 politikų. Visi ministrai yra Bendruomenių rūmų nariai. Svarbesnių ministerijų vadovai sudaro ministrų kabinetą, kuris vadinamas tiesiog kabinetu. Į jį įeina nuo 16 iki 24 žmonių.

¡ Greta valdančiojo ministrų kabineto yra ir šešėlinis. Jį sudaro opozicinė partija. Šio kabineto nariai renkami iš bendruomenių rūmų narių slaptu balsavimu.

¡ Tiek ministrų kabineto, tiek apskritai vyriausybės nariai kolektyviai atsako už vyriausybės vykdomą politiką. Jie negali viešai kritikuoti vyriausybės. Jei ministras nesutinka kuriuo nors vyriausybės politikos aspektu, viešumoje jis turi būti lojalus. Visi vyriausybės posėdžiai slapti. Ministrui, nesutinkančiam su vyriausybės politika, lieka viena išeitis – atsistatydinti.

¡ ¡ Ministerijose dauguma darbų tenka jų tarnautojams. Anglijoje jie vadinami „civil servants“. Praktika parodė, kad valdžioje pasikeitus partijoms, vykstant ekonominiams ir socialiniams pertvarkymams, „civil servants“ grandis puikiai funkcionuoja. Darbuotojų skaičius nesikeičia atėjus naujam ministrui. Ministerijų ir valstybinių įstaigų tarnautojai negali priklausyti jokiai politinei partijai arba ją remti. Ši tarnyba visiškai depolitizuota. Savo politines pažiūras jos darbuotojai gali reikšti tik rinkimų metu.

Pagrindines Britanijos vyriausybės organizacijos yra šešių tipų ¡ ¡ ¡ Vykdomosios institucijos (ministerijos), vykdomosios agentūros, vietos valdžia, sveikatos apsaugos darbuotojai, tikrosios quangos (privačios ar pusiau privačios organizacijos), valstybės ministerijoms priklausančios konsultacinės įstaigos.

¡ Pagal galiojančius įstatymus lordas negali būti bendruomenių rūmų narys, nors kaip tik ten yra sprendžiami svarbiausi valstybės klausimai. Tačiau 1962 metais priimtas įstatymas leidžia atsisakyti titulo, ir tai padaręs asmuo gali dalyvauti Bendruomenių rūmų narių rinkimuose.

Rinkimų sistema ¡ Bendruomenių rūmus, kaip, beje, ir tapti kandidatu rinkimuose, gali sulaukusieji 18 metų ir įtraukti į metinį apygardos rinkėjų registrą (norint tapti kandidatu, reikia būti iškeltam partijos — kandidatūrai turi pritarti Nuolatinis patariamasis komitetas konservatorių ar Nacionalinis vykdomasis komitetas leiboristų partijose — arba surinkti 10 apygardos rinkėjų parašų bei palikti 150 svarų užstatą, kuris bus grąžintas, jei kandidatas surinks bent aštuntadalį balsų). Balsuoti negali Lordų rūmų nariai, psichiniai ligoniai, esantys ligoninėse bei kalėjimuose, ir asmenys, kuriems rinkimų teisė atimta, įrodžius jų neteisėtą veiklą, susijusią su rinkimų rezultatų klastojimu. Yra nustatyta tam tikra procedūra, pagal kurią neįgalūs žmonės gali balsuoti paštu arba įgalioti balsuoti kitą asmenį. Balsuoti gali ir užsienyje gyvenantys britai.

Rinkimų sistema ¡ Bendruomenių rūmai renkami pagal vieno turo paprastosios daugumos sistemą, dar vadinamą „pirmasis patenka į postą“. Tai reiškia, kad kandidatas, surinkęs daugiausia balsų rinkimų apygardoje, nepriklausomai nuo to, kiek kandidatų joje balotiravosi, kiek rinkėjų balsavo, ir kokią balsų dalį gavo, tampa jos atstovu parlamente.

D. Britanijos viešojo administravimo sistemos modernizavimo kryptys ¡ ¡ ¡ Sprendžiant viešojo administravimo sistemos formavimo, funkcionavimo bei efektyvumo didinimo problemas, būtina vodovautis tokiais principais: Humaniškumo ir demokratiškumo prioritetų principas; Inovatyvumo ir adaptatyvumo principas; Sugebėjimo subalansuoti normalios būsenos palaikymą bei problemų išsprendimą principas; Tiesioginio ir grįžtamojo ryšio harmonijos principas; Įgaliojimų ir atsakomybės delegavimo bei rizikų sąnaudų ir rezultatų racionalaus padalijimo principas; Orientacijų į galutinį rezultatą principas.

Valdymo efektyvumas ¡ valdymo efektyvumą viešajame sektoriuje lemiantys veiksniai bei įvairioms viešojo sektoriaus grandims būdingi ypatumai reprezentuoja visuomenės ir valstybės raidos prioritetus bei atspindi nuostatas įgyvendinti esminius visuomenės siekius bei idealus.

Svarbiausi valdymo efektyvumą viešajame sektoriuje lemiantys veiksniai: ¡ ¡ ¡ Valdymo subjektų tikslų ir veiksmų adekvatumas realiai situacijai ir veikiamų visuomenės sektorių problemoms; Poveikio būdų ir metodų, kuriuos taiko valdymo subjektai, tinkamumas, užtikrinant realų priimtų valdymo sprendimų įgyvendinimą; Prioritetinė orientacija į tokius rezultatus, kurie išreiškia demokratijos, humanizmo vertybes, socialinės ir ekonominės gerovės kilimo siekius, taip pat politinės, socialinės, ekonominės, technologinės, ekologinės, informacinės raidos harmoniją; Sugebėjimas priimti racionalius valdymo sprendimus, kurių įgyvendinimas įvairių ekonominių, technologinių ir kitokio pobūdžio ribojimų ir galimybių sąlygomis leistų pasiekti rezultatą, pasižymintį orientacijomis į didžiausią veiklos efektyvumą. Vertinant svarbiausius valdymo efektyvumą viešajame sektoriuje lemiančius veiksnius, tikslinga kaip prioritetinį išryškinti „tarnavimą visuomenei“.

Svarbiausi viešojo sektoriaus valdymo tobulinimo prioritetai ¡ ¡ ¡ Demokratinės, humanistinės ir ekologiškos raidos nuostatų paskleidimas ir įtvirtinimas, plėtojant viešąjį sektorių ir tobulinant jo valdymą, kartu išgyvendinant nedemokratiškosios, nehumaniškos bei neekologiškos raidos reliktus; Siekimas racionalizuoti ribotų išteklių naudojimą, užtikrinant kuo intensyvesnę viešojo sektoriaus plėtotę bei stengiantis visiškai patenkinti vis didėjančius viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų poreikius; Intensyvus viešajame sektoriuje teikiamų paslaugų ir kuriamų produktų kokybės gerinimas, siekiant paskleisti ir įgyvendinti moderniose Vakarų šalyse realizuotas kokybės normas bei viešojo sektoriaus efektyvumo standartus; Aktyvus informacinei visuomenei būdingų normų ir standartų skleidimas plėtojant viešąjį sektorių, numatant įvairiapusiškai skatinti informacinių technologijų taikymą visose viešojo sektoriaus produktų formavimo stadijose; Intensyvi viešojo sektoriaus raidos internacionalizacija, išreiškianti nuostatas, kad būtent viešajame sektoriuje vykstantys ir ateityje vis intensyviau vyksiantys internacionalizacijos procesai yra ypač reikšmingas visuotinės raidos ir pažangos Rytų ir Vidurio Europos šalyse katalizatorius.

D. Britanijos viešojo sektoriaus reformos Viešojo sektoriaus struktūra Tarptautinė tendencija NVV požiūriu Reformų plėtra Reformų esmė Reformų tendencijos D. Britanija Stipriai centralizuota, komunos neturi savivaldos teisės „Thatcherizmas“ (1979 -1985) „Tolimesnių žingsnių modelis“ nuo 1988 -ųjų – palčiąja prasme neotaylorinė vadyba Radikali. Inicijuota neleidžiant iš viršaus žemyn nuo vyriausybės iki komunų lygio. Privatizavimas. Agentūrų steigimas. Rinkos struktūros. Finansų reformos. Vidinis modernizmas. Privataus ir viešojo sektorių rezultatyvum o optimizavim as. Orientavimas į efektyvumą. Kokybės vadyba.

Analizuojant D. Britanijos viešojo sektoriaus reformas galima iškirti tai, kad: ¡ ¡ ¡ ¡ ¡ NVV yra įdiegiama radikaliau; Pasireiškia privatizavimas, agentūrų steigimas, finansų reformos, modernizavimas it kt. D. Britanijos reformas nagrinėjant personalo vadybos aspektu, būtina atkreipti dėmesį tai, kad: Atliekant personalo atranką, dažniau įdarbinami žmonės „iš šalies“ ir apribojama sudaromų samdos sutarčių trukmė. Taip įleidžiama daugiau naujų pretendentų; Mobilumo plėtojimas laikomas svarbiu; Diegiant materialines ir į rezultatyvumą orientuotas paskatas vis aparčiau naikinamos darbo vietų garantijos, iki šiol praktikuotas darbuotojų atsidavimas viešajam sektoriui; Svarbiausiu personalo ugdymo uždaviniu tampa vadovaujančio personalo lavinimas; Personalo srityje plintantis laisvumas ir lankstumas aktyviai pasireiškia lankstesnėmis atleidimo iš tarnybos galimybėmis ir platesniu įstatų keitimo ir jų naikinimo priemonių arsenalu; Personalo funkcijų decentralizavimas. D. Britanijoje institucijų viduje yra sandaros restruktūrizavimas. O institucijų išorėje yra plačiai paplitęs agentūrų kūrimas, viešojo ir privataus sektorių partnerystė, privatizavimas ir komunų redukavimas.