Vidurinio ugdymo bendrj program atnaujinimas vietimo paskirtis Asmens

  • Slides: 43
Download presentation
Vidurinio ugdymo bendrųjų programų atnaujinimas

Vidurinio ugdymo bendrųjų programų atnaujinimas

Švietimo paskirtis Asmens augimas ir branda Kultūros perėmimas Pasirengimas gyvenimui visuomenėje, tolesniam mokymuisi ir

Švietimo paskirtis Asmens augimas ir branda Kultūros perėmimas Pasirengimas gyvenimui visuomenėje, tolesniam mokymuisi ir profesijai

Kaip mes turėtume parengti mokinius gyvenimui šiandienos ir ateities pasaulyje?

Kaip mes turėtume parengti mokinius gyvenimui šiandienos ir ateities pasaulyje?

What skills are necessary for the career management? Sun Tzu If you know the

What skills are necessary for the career management? Sun Tzu If you know the enemy and know yourself, you need not fear the result of a hundred battles. If you know yourself but not the enemy, for every victory gained you will also suffer a defeat. If you know neither the enemy nor yourself, you will succumb in every battle.

Is nonlinear career a modern phenomenon?

Is nonlinear career a modern phenomenon?

XXI amžiuje būtini gebėjimai Veikti prasmingai ir savarankiškai (turėti viziją, kelti tikslus, taikyti strategijas,

XXI amžiuje būtini gebėjimai Veikti prasmingai ir savarankiškai (turėti viziją, kelti tikslus, taikyti strategijas, racionaliai tvarkyti išteklius) Imtis iniciatyvos ir atsakomybės už savo veiksmus Nuolat mokytis, tobulinti įgytus gebėjimus Kritiškai mąstyti ir spręsti problemas Bendravimą ir bendradarbiavimą grįsti savitarpio supratimo, tarimosi ir sutarimo dvasia Lyderiauti, keistis idėjomis, kūrybiškai jas įgyvendinti Bendrasis raštingumas (kalbinis, matematinis, gamtamokslinis, kultūrinis) Komunikaciniai ir informaciniai gebėjimai

Kodėl reikia kažką keisti? Mathilda Joubert, Robin Widdowson, Gareth Mills, 2009 Švietimas klesti tik

Kodėl reikia kažką keisti? Mathilda Joubert, Robin Widdowson, Gareth Mills, 2009 Švietimas klesti tik tuomet, jeigu jam pavyksta prisitaikyti prie laiko reikalavimų ir poreikių. Ugdymo turinys negali nesikeisti. Jis privalo reaguoti į pokyčius visuomenėje ir ekonomikoje bei į paties ugdymo mokykloje pasikeitimus.

Mokymosi iššūkiai 21 amžiuje Dr. Rosemary Hipkins, 2007 Įvairialypiai virtualūs komunikavimo būdai • apjungia

Mokymosi iššūkiai 21 amžiuje Dr. Rosemary Hipkins, 2007 Įvairialypiai virtualūs komunikavimo būdai • apjungia rašytinius tekstus, paveikslus, judančius vaizdus, muziką ir kt. • jiems neturi reikšmės laikas ir vieta, nebūtinas fizinis komunikuojančiųjų dalyvavimas; Žinios prasmingos tik tuomet, kai naudojamos prasmingoms užduotims atlikti • mokomasi pritaikant anksčiau įgytas žinias; • mokiniams tenka plėtoti įvairialypius raštingumus, platesniais ir gilesniais ryšiais susieti įvairias disciplinas, gilintis į daiktų prigimtį; Gebėjimai taikomi veikiant vis naujose situacijose • nes jos iškyla keičiantis veiklos/darbo pobūdžiui; • mokymasis visą gyvenimą tampa vertybe; Būtinas sugebėjimas tinkamai reaguoti į daugialypes kultūrines aplinkas • tenka dirbti su įvairiomis grupėmis greit besikeičiančiose socialinėse sąlygose; • darbas su kitais yra mokymosi visą gyvenimą centrinė ašis; • akivaizdu, kad mokytis svarbu įvairiomis aplinkybėmis ne tik mokykloje.

Bendrųjų programų koregavimo/atnaujinimo tikslai Aprašyti šiuolaikinei Lietuvos visuomenei reikalingą vidurinio ugdymo rezultatų kokybę (rezultatų

Bendrųjų programų koregavimo/atnaujinimo tikslai Aprašyti šiuolaikinei Lietuvos visuomenei reikalingą vidurinio ugdymo rezultatų kokybę (rezultatų gairės). Paskatinti ugdymo metodikos tobulinimą ir individualizavimą (metodinės gairės). Pašalinti kliūtis evoliucinei ugdymo organizavimo pažangai (lankstesnė struktūra).

Svarbiausios vidurinio ugdymo turinio koregavimo ir atnaujinimo kryptys Dėmesys kompetencijų ugdymui. Dėmesys mokymosi motyvacijai.

Svarbiausios vidurinio ugdymo turinio koregavimo ir atnaujinimo kryptys Dėmesys kompetencijų ugdymui. Dėmesys mokymosi motyvacijai. Naujos mokslo ir technologijų žinios. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų turinio suderinimas. Ugdymo organizavimo tobulinimas. Vertinimo tobulinimas.

Dorinis ugdymas Atsisakyta psichologinio aspekto turinio, kadangi netikslinga dubliuoti psichologijos dalyko programą. Filosofinės etikos

Dorinis ugdymas Atsisakyta psichologinio aspekto turinio, kadangi netikslinga dubliuoti psichologijos dalyko programą. Filosofinės etikos bendrojo kurso programos apimtis gali būti siaurinama iki vieno modulio (35 val. ) arba gimnazijose sudaryti visą bendrąjį kursą iki 2 modulių (70 val. ). Išplėtotas taikomasis aspektas ir mokiniams sudarytos galimybės rinktis vieną iš trijų patrauklių ir aktualių profesinės etikos/šeimos etikos/kino ir etikos modulių taikomųjų programų.

 Lietuvių kalba Rengiama viena lietuvių kalbos programa lietuviškoms ir tautinių mažumų mokykloms. Peržiūrimas

Lietuvių kalba Rengiama viena lietuvių kalbos programa lietuviškoms ir tautinių mažumų mokykloms. Peržiūrimas ir atrenkamas ugdymo turinys, kad sudarytų galimybes: ◦ stiprinti mokinių identitetą ir savivertę, ◦ ugdytis kritinį ir kūrybinį mąstymą, ◦ ne tik perimti Lietuvos kultūros tradiciją, bet ir dalyvauti jos kūrime. Orientuojamasi į kultūrinės kompetencijos, kūrybinio, kritinio mąstymo ugdymą, mokymosi mokytis gebėjimų plėtojimą. Mokymo ir mokymosi medžiaga aktualizuojama ir kontekstualizuojama: kūrybinės užduotys, tiriamieji darbai, kūrybinio rašymo praktika. Atsisakoma Antikos ir Viduramžių literatūros kartojimo (mokomasi IX-X kl. ). Programa papildyta aktualiais kūriniais ir kitais kultūros tekstais. Ugdymo turinyje numatytas išlyginamasis kalbinių gebėjimų įtvirtinimo modulis. 12

Kitos gimtosios kalbos Orientuojamasi į kultūrinės kompetencijos, kūrybiškumo, kritinio ir interpretacinio mąstymo gebėjimų ugdymą,

Kitos gimtosios kalbos Orientuojamasi į kultūrinės kompetencijos, kūrybiškumo, kritinio ir interpretacinio mąstymo gebėjimų ugdymą, tautinio tapatumo formavimą. Keičiasi medžiagos pateikimo principas – atsiranda teminiai pjūviai ir mažinamos vidurinio ugdymo programos apimtys (sumažintas privalomų kūrinių sąrašas) tam, kad būtų suteiktos galimybės savarankiškam tiriamajam mokinio darbui arba tam tikrų temų gilesniam nagrinėjimui. Mokymo ir mokymosi medžiaga aktualizuojama, daugiau dėmesio skiriama įvairiems tekstams, su kuriais mokiniai susiduria kasdien, skirtingų tekstų tikslams, poveikiui, manipuliacijai kalba suprasti. 13

Užsienio kalbos Siūlomi trys kursai (orientuoti į A 2, B 1 ir B 2

Užsienio kalbos Siūlomi trys kursai (orientuoti į A 2, B 1 ir B 2 lygius pagal ET kalbos mokėjimo lygių skalę), kuriuos mokiniai rinktųsi pagal savo galimybes ir poreikius. Atsisakyta bendrojo ir išplėstinio kursų. Patikslinti pasiekimų lygiai ir gebėjimų aptartys, priartinant juos prie Europos Tarybos nustatytų kalbos mokėjimo lygių. Pirmą kartą pateikiamas kursas, pilnai orientuotas į ET kalbos mokėjimo lygį B 2 (buvusiame išplėstiniame kurse tik klausymas ir skaitymas buvo siejamas su lygiu B 2, o kalbėjimas ir rašymas - su lygiu B 1). Norintiems vidurinio ugdymo pakopoje pradėti mokytis naujos užsienio kalbos pateikiamas kursas, orientuotas į kalbos mokėjimo lygį A 2. Siūloma organizuoti modulius, skirtus dalinėms kompetencijoms ugdyti, pvz. , dalykinė užsienio kalba, IDKM (integruotas dalyko ir kalbos mokymasis), debatai, anglų/rusų grožinė literatūra, kultūra ir kalba ir kt.

Matematika Į vidurinio ugdymo programą perkelta tematika, kurios atsisakyta 2008 m. “Matematikos pagrindinio ugdymo

Matematika Į vidurinio ugdymo programą perkelta tematika, kurios atsisakyta 2008 m. “Matematikos pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje”. Sukonkretinti reikalavimai 11 -12 kl. nagrinėjamai tematikai. Programoje numatyta mažiau dėmesio skirti rutininių procedūrų atlikimui, tam tikslui pasitelkti IKT, grafinius skaičiuoklius ir kt. Parengtas pasirenkamasis logikos modulis, be kurio neįmanomas gilesnis matematikos problemų nagrinėjimas.

Informacinės technologijos Atsisakyta Pagrindinio ugdymo programoje mokomos tematikos, pvz. , darbo kompiuteriu pradmenų, supažindinimo

Informacinės technologijos Atsisakyta Pagrindinio ugdymo programoje mokomos tematikos, pvz. , darbo kompiuteriu pradmenų, supažindinimo su taikomųjų programų elementariomis galimybėmis ir pan. , kitos pasenusios ir neaktualios mokiniams tematikos, pvz. , dokumento šablono rengimo, masinių laiškų siuntimo ir pan. Sumažintos akademinių žinių apimtys, atskleidžiamas praktinis informacinių technologijų naudingumas, sudaromos sąlygos rinktis informacinių technologijų ugdymo turinį pagal mokinių galimybes ir poreikius. Įtrauktos naujos žinios, pvz. , bendradarbiavimas socialiniuose tinkluose, vikio technologijos, atnaujinta ir patikslinta išplėstinio kurso modulių tematika, atsisakyta konkrečios programinės įrangos įvardijimo.

Gamtos mokslai Įtrauktos naujausios gamtos mokslų aktualijos (pvz. biotechnologijos, nanotechnologijos, šiuolaikiniai tyrimų metodai ir

Gamtos mokslai Įtrauktos naujausios gamtos mokslų aktualijos (pvz. biotechnologijos, nanotechnologijos, šiuolaikiniai tyrimų metodai ir kt. ) Pasiekimų turinys labiau orientuotas į gilesnį supratimą, sąsajas su kasdieniu gyvenimu ir problemų sprendimu. Mokytojai orientuojami daugiau įtraukti mokinius į įvairią tiriamąją veiklą ir plačiau naudoti informacines technologijas. Akcentuojamas gamtos tyrimo gebėjimų ugdymo ir vertinimo tobulinimas. Atsižvelgiant į darnaus vystymosi idėjų aktualumą, pabrėžiama vertybinių nuostatų bei pažiūrų ugdymo svarba. Pertvarkytos veiklos sritys, taip padedant nuosekliau ir sistemiškiau nagrinėti bei suprasti gamtos dinamišką pusiausvyrą ir dėsningumų vientisumą.

Istorija 2010 m. istorijos vidurinio ugdymo bendrosios programos projekte atsisakyta tematikos, kuri detaliai nagrinėjama

Istorija 2010 m. istorijos vidurinio ugdymo bendrosios programos projekte atsisakyta tematikos, kuri detaliai nagrinėjama 2008 m. „Istorijos pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje“ (pvz. , Istorijos mokslas, Žmonijos priešistorė, Senosios civilizacijos ir pan. ). Akcentuojamas darbas su istoriniais šaltiniais, jų analizė bei interpretavimas, istorinio naratyvo suvokimas bei analizė. Skiriama daugiau laiko gilesniam Lietuvos istorijos nagrinėjimui. Istorijos kursas suskirstytas į septynias naujas temų grupes pagal chronologinio tęstinumo principą.

MENAI (DAILĖ, MUZIKA, ŠOKIS, TEATRAS) Menų bendrųjų programų turinys artinamas prie šiandieninio socialinio kultūrinio

MENAI (DAILĖ, MUZIKA, ŠOKIS, TEATRAS) Menų bendrųjų programų turinys artinamas prie šiandieninio socialinio kultūrinio gyvenimo reikmių. Akcentuojami taikomojo pobūdžio pasiekimai suteikti daugiau kūrybingumo ir meniškumo kasdieniam bendravimui, veiklai, aplinkai, padėti orientuotis supančioje meno kūrinių įvairovėje, tapti kritišku šiandieninės kultūros vartotoju. Stiprinama meninės raiškos sritis į ją integruojant stebėjimo, analizės, interpretavimo ir vertinimo gebėjimus. Taip siekiama per asmeninę mokinio patirtį turtinti jo estetinę nuovoką, plėtoti meninį mąstymą.

Geografija Pakoreguotoje programoje akcentuojami praktiniai ir veiklos, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimai. Didelis dėmesys

Geografija Pakoreguotoje programoje akcentuojami praktiniai ir veiklos, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimai. Didelis dėmesys skiriamas geografijos žinių taikymui. Didinant mokinių mokymosi motyvaciją tiek bendrojo, tiek ir išplėstinio kurso programoje atsisakoma kai kurių temų, pvz. , istorinės, religijų, kultūrų geografijos. Tuo pat metu, programa papildyta ir naujomis temomis, pvz. , šiuolaikiniai kartografiniai vaizdai, gyventojų gyvenimo kokybė ir kt. Pakoreguotoje programoje išlaikytas teminių sričių tęstinumas: geografinis pažinimas, gamtinė geografija, visuomeninė geografija ir regioninė geografija. Dėl keliamų aukštesnių reikalavimų ir vengiant pagrindinio ugdymo programos pasiekimų kartojimosi Geografinės informacijos skaitymo veiklos sritis pakeista į Gamtinių ir visuomeninių struktūrų analizės. Taip pat sujungtos Regionų pažinimo raiškos ir Aplinkos pažinimo ir tyrimų veiklos sritys, kurios pavadintos Geografiniais tyrimais. Pakoreguota vidurinio ugdymo geografijos programa suderinta su Valstybinio geografijos brandos egzamino programa (2010 m).

TECHNOLOGIJOS Atsisakyta daug siaurai specializuotų programų (net 17), vietoje jų parengta viena Technologijų bendroji

TECHNOLOGIJOS Atsisakyta daug siaurai specializuotų programų (net 17), vietoje jų parengta viena Technologijų bendroji programa, kurią sudaro: šešios gana lanksčios technologijų kryptys, atitinkančios šešias Lietuvos ūkio šakas (Tekstilė ir apranga. Taikomasis menas, amatai ir dizainas. Turizmas ir mityba. Statyba ir medžio apdirbimas. Verslas, vadyba, mažmeninė prekyba. Mechanika, mechaninis remontas. ). Kiekvienoje kryptyje yra po keturis pasirenkamuosius modulius. Mokinių veikla orientuota į projektinio darbo metodą pagal modulyje pateiktą tematiką. Ugdymo turinys nedetalizuojamas ir pateikiamas tokia seka: Technologijų kryptis – Modulių pavadinimai – Projektinių darbų tematika.

 Kūno kultūra Mažėjant fizinio darbo paklausai darbo rinkoje, blogėjant mokinių sveikatai dėl nejudrumo,

Kūno kultūra Mažėjant fizinio darbo paklausai darbo rinkoje, blogėjant mokinių sveikatai dėl nejudrumo, keičiasi kūno kultūros ugdymo tikslai ir pobūdis: siekiama kūno kultūros pamokas perorientuoti nuo funkcinio rengimo, t. y. treniravimo, prie aktyvios, naudingos ir patrauklios fizinės veiklos, nuo mechaninio judesių atkartojimo, prie tikslingo ir kūrybingo mankštinimosi. Atsisakyta visiems vienodų normatyvų, treniravimo, nesaugių, ypatingų fizinių bei psichologinių pastangų reikalaujančių pratimų (pvz. , šuolio per ožį, lipimo virve, tiltelio, žvakės). Vertinimas orientuotas į asmeninę mokinio pažangą ir pastangas, bet ne į konkretų sporto rezultatą ar normatyvą. Veiklos sritis „Judėjimo įgūdžiai“ integruota į likusias 3 veiklos sritis (sveika gyvensena, sporto šakos, netradicinis fizinis aktyvumas), nes mokiniai, baigę pagrindinę mokyklą, jau yra įgiję judėjimo įgūdžių. Išplėstiniame kurse atsirado nauji, fizinio aktyvumo pasirinkimo galimybių didinimo moduliai. Tai neolimpinės sporto šakos, varžybų teisėjavimas ir organizavimas, fizinė saviugda, krašto gynyba ir kt. , kuriuos mokykla gali pasiūlyti pagal savo galimybes.

Naujai parengta Lietuvių gestų kalbos vidurinio ugdymo bendroji programa Motyvai: Lietuvių gestų kalba yra

Naujai parengta Lietuvių gestų kalbos vidurinio ugdymo bendroji programa Motyvai: Lietuvių gestų kalba yra gimtoji kurčiųjų kalba, suteikianti galimybę dalyvauti savo bendruomenės ir savo šalies kultūriniame bei visuomeniniame gyvenime. Gestų kalba yra vienintelė kalba, kurią natūralioje aplinkoje išmoksta kurtieji ir neprigirdintys asmenys, negalintys suvokti garso ir kalbos per klausą. Lietuvių gestų kalba savo struktūra skiriasi nuo lietuvių (tiek rašytinės, tiek sakytinės) kalbos. Programos tikslas: apibrėžti lietuvių gestų kalbos (LGK) kaip mokomojo dalyko tikslus ir uždavinius, mokinių pasiekimus, ugdymo turinio apimtį, mokinių pasiekimų vertinimo rodiklius ir nusakyti ugdymo kryptį (tikslus ir uždavinius) vidurinio ugdymo programoje. 23

Kaip mes turėtume parengti mokinius gyvenimui šiandienos ir ateities pasaulyje? Svarbu geros bendrosios mokinių

Kaip mes turėtume parengti mokinius gyvenimui šiandienos ir ateities pasaulyje? Svarbu geros bendrosios mokinių kompetencijos (tarp jų mokymosi mokytis kompetencija ir IKT kompetencija) Geri komunikaciniai gebėjimai (tarp jų užsienio kalbų mokėjimas) Inovatyvumas ir kūrybinis mąstymas (gebėjimas pasinaudoti naujomis žiniomis ir technologijomis, gebėjimas ir kūrybingai siūlyti idėjas, ir jas nuosekliai, bešališkai apgalvoti) Ne tik teorinės, bet ir praktinės žinios Gera mokymosi ir darbo vidinė motyvacija

Elgesio kompetencijos matavimo pavyzdys Linkęs kritikuoti ir kaltinti kitus, nelinkęs dalintis turima informacija, su

Elgesio kompetencijos matavimo pavyzdys Linkęs kritikuoti ir kaltinti kitus, nelinkęs dalintis turima informacija, su kitais dirba tik prašomas, linkęs konfliktuoti, konkuruoti su kolegomis, pasisavina kolegų idėjas 1 Dažniau dirba vienas, tačiau lengvai dalinasi savo turima informacija, akceptuoja komandos sprendimus, jei reikia yra paslaugus kolegoms 2 3 Išklauso kitų žmonių idėjas ir pozicijas, savo iniciatyva dalinasi turima informacija, išlieka nešališkas kolegų konfliktų metu, nuoširdžiai domisi kolegų darbų ar net asmeniniais polinkiais 4 5 Visuomet pozityviai vertina kitų kolegų idėjas ir pasiūlymus, juos palaiko, yra „komandos žaidėjas“, gelbsti kolegoms spręsti tarpusavio konfliktus, visuomet žino „kuo kvėpuoja“ kolektyvas 6 7 Bendradarbiavimas su kolegomis Darbuotojas Vadovas

Vidurinio ugdymo bendrųjų kompetencijų sąrašas Asmeninė kompetencija Mokėjimo mokytis kompetencija Socialinė pilietinė kompetencija Iniciatyvumo

Vidurinio ugdymo bendrųjų kompetencijų sąrašas Asmeninė kompetencija Mokėjimo mokytis kompetencija Socialinė pilietinė kompetencija Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencija Pažinimo kompetencija Komunikavimo kompetencija Kultūrinė kompetencija

Visose esminėse kompetencijose svarbu (Europos švietimo tarybų konferencija, 2006) Kritinis mąstymas Kūrybiškumas Iniciatyvumas Problemų

Visose esminėse kompetencijose svarbu (Europos švietimo tarybų konferencija, 2006) Kritinis mąstymas Kūrybiškumas Iniciatyvumas Problemų sprendimas Rizikos įvertinimas Sprendimų priėmimas Jausmų valdymas

Kaip mes mokomės? Kodėl? Kada? Kaip geriausiai išmokstame?

Kaip mes mokomės? Kodėl? Kada? Kaip geriausiai išmokstame?

Kompetencija –gilus mokymasis ir mokiniui prasmingas rezultatas Kai aš mokausi Ø Ø Ø Man

Kompetencija –gilus mokymasis ir mokiniui prasmingas rezultatas Kai aš mokausi Ø Ø Ø Man vertingos tik tos žinios, kurias gerai suprantu ir galiu panaudoti. Giliai ir ilgam išmokstu tik tuomet, kai man to reikia: pats/pati ieškau žinių, bandau pritaikyti, klystu, klausiu, keičiu ir vėl bandau. Labiausiai vertinu tai, ką pats/pati padariau. Kai mokosi mokinys ØNėra prasmės mintinai mokytis faktų ir apibrėžimų, svarbu išmokti rasti, atsirinkti ir suprasti. ØMokiniai išmoks, kai matys prasmę ir sąmoningai įsitrauks į aktyvų mokymąsi: kels klausimus, ieškos atsakymų, spręs realias, aktualias problemas. ØVertybinės nuostatos įgyjamos veikiant, kai įsigilinama, permąstoma. Jos nulemia elgesį ir išlieka ilgą laiką.

Kaip mokyti kompetencijų? Ar galima išmokyti inovatyvumo ir kūrybiškumo? Reikia kuo artimesnių realioms gyvenimo

Kaip mokyti kompetencijų? Ar galima išmokyti inovatyvumo ir kūrybiškumo? Reikia kuo artimesnių realioms gyvenimo situacijoms užduočių ir veiklų. Būtina rūpintis mokinių motyvacija. Reikia kreipti ypatingą dėmesį mąstymui. Kompetencijos, inovatyvumas ir kūrybiškumas – tai, visų pirma, geri mąstymo, mokymosi ir veikimo gebėjimai. Reikia įvesti į pedagoginę praktiką sąvoką “mokymo strategija” Ugdant kūrybiškumą, svarbu mokyti jaunus žmones racionaliai derinti naujų, originalių “idėjų generavimą” su logišku mąstymu, konstruktyviu kritiškumu ir geru darbo organizavimu.

Ką reiškia kūrybiškumas? Tradicinis mąstymas - vienintelio, teisingo atsakymo ieškojimas Kūrybiškas mąstymas - išeina

Ką reiškia kūrybiškumas? Tradicinis mąstymas - vienintelio, teisingo atsakymo ieškojimas Kūrybiškas mąstymas - išeina už vienintelio, riboto, tradiciško, visuotinai pripažinto “teisingo atsakymo” ieškojimo ribų Kūrybinis mąstymas – tai naujų idėjų, neįprasto žinomų problemų sprendimo, naujų sąsajų ieškojimas. Atviras, neišbaigtas, netradicinis mąstymas. Gali remtis visai kitokia, neįprasta mąstymo seka, logika

Iliustracija: Kūrybiško problemų sprendimo proceso žingsnio schema (divergentino ir konvergentinio mąstymo derinimas) Generuoti idėjas,

Iliustracija: Kūrybiško problemų sprendimo proceso žingsnio schema (divergentino ir konvergentinio mąstymo derinimas) Generuoti idėjas, atidedant jų vertinimą Atrinkti idėjas pagal jų naujumą ir patrauklumą Atrinktas idėjas transformuoti ir išplėtoti taip, kad jas galima būtų įgyvendinti

Personalizuotas (individualizuotas) ugdymas – būtina sąlyga mokinio kompetencijoms plėtoti Atsižvelgiama į tai, kad mokiniai

Personalizuotas (individualizuotas) ugdymas – būtina sąlyga mokinio kompetencijoms plėtoti Atsižvelgiama į tai, kad mokiniai skirtingais būdais pasiekia geriausių rezultatų: –nustatomi individualūs mokinių poreikiai ir mokymosi stiliai –ugdymo turinys pritaikomas taip, kad kiekvienas mokinys, pagal savo galias, pasiektų kuo geresnių rezultatų Pripažįstama, kad mokiniai mokosi ir patirties įgauna ne tik per pamokas, bet ir neformalioje veikloje, už mokyklos ribų Rezultatas - didėja mokinių mokymosi motyvacija, pasitikėjimas savo jėgomis, savigarba

Požymiai, kad mokykloje sėkmingai įgyvendinamos atnaujintos Bendrosios programos 1. Mokiniams sukurta mokytis motyvuojanti aplinka.

Požymiai, kad mokykloje sėkmingai įgyvendinamos atnaujintos Bendrosios programos 1. Mokiniams sukurta mokytis motyvuojanti aplinka. 2. Mokinių mokymosi pasiekimai yra Bendrosiose programose aprašytos kokybės: a) ugdomos mokinių dalykinės ir bendrosios kompetencijos; b) yra vidinė (dalykinė) ir išorinė ugdymo turinio integracija. 3. Ugdymo procesas yra Bendrosiose programose aprašytos kokybės: a) mokiniai mokosi aktyviai; b) vyrauja mokytis padedantis vertinimas; c) ugdymas individualizuojamas, atsižvelgiama į mokinių raidos ypatumus, mokymosi poreikius, pasiekimų lygius.

Būtinos sąlygos, kad šie požymiai atsirastų Mokytojai kartu apgalvoja (planuoja) savo darbą: ◦ Visų

Būtinos sąlygos, kad šie požymiai atsirastų Mokytojai kartu apgalvoja (planuoja) savo darbą: ◦ Visų pirma, išsikelia ir paaiškina mokiniams konkrečius, pamatuojamus metų, ciklo, pamokos tikslus/uždavinius. ◦ Būtinai vykdo stebėseną ir atlieka analizę, kaip sekasi tuos tikslus/uždavinius įgyvendinti. Mokykloje vyksta požiūrių (vertybių) kaita, kuriama pasitikėjimo atmosfera, skatinamas autonomiškumas. Vyksta mokyklos ir vadybos kultūros kaita, plečiasi mokymasis ir darbas bendradarbiaujant.

Iš ko suprasime Mokykloje: Mokymuisi pritaikytos erdvės bei tvarkaraščiai Mokymuisi naudojamos IKT Kuriamas integralus

Iš ko suprasime Mokykloje: Mokymuisi pritaikytos erdvės bei tvarkaraščiai Mokymuisi naudojamos IKT Kuriamas integralus ugdymo turinys Mokytojai ir mokiniai dirba bendradarbiaudami Iš klaidų mokomasi, nebijoma rizikuoti

“Mokykloje daug laiko praleidžia veltui” – ryšys su mokinių pasiekimais

“Mokykloje daug laiko praleidžia veltui” – ryšys su mokinių pasiekimais

Vertinimas. Vertinimo teisingumas (lietuvių kalba, VIII klasė) Pažymiai rašomi teisingai (proc. ): merginos vaikinai

Vertinimas. Vertinimo teisingumas (lietuvių kalba, VIII klasė) Pažymiai rašomi teisingai (proc. ): merginos vaikinai

Vertinimas. Vertinimo teisingumas (fizika, VIII klasė) Pažymiai rašomi teisingai (proc. ): merginos vaikinai

Vertinimas. Vertinimo teisingumas (fizika, VIII klasė) Pažymiai rašomi teisingai (proc. ): merginos vaikinai

Trys svarbiausi klausimai formuojant ugdymo turinį mokykloje Ko mes siekiame? Kaip organizuosime ugdymą, kad

Trys svarbiausi klausimai formuojant ugdymo turinį mokykloje Ko mes siekiame? Kaip organizuosime ugdymą, kad pasiektume? Iš kur žinosime, kad pavyko?

Mokyklos kaita Andreas. Schleicher, 2009 Industrinio amžiaus mokykla – disciplinos mokykla 21 amžiaus mokykla

Mokyklos kaita Andreas. Schleicher, 2009 Industrinio amžiaus mokykla – disciplinos mokykla 21 amžiaus mokykla – kompetencijų plėtotės, produktyvaus žinojimo mokykla Ieškoma sąsajų tarp: • mokinių gyvenimo ir dėstomo dalyko • mokslo atrastų dėsningumų ir praktikos • praeities ir dabarties Mokiniai mokosi: • mąstyti, ieškoti atsakymų • kurti žinias ir tobulinti savo žinojimą • reflektuoti savo veiklą, ją vertinti, kad keistųsi elgesys

Mokytojai –žinių kūrybos darbuotojai Pagal Andreas Schleicher, 2009

Mokytojai –žinių kūrybos darbuotojai Pagal Andreas Schleicher, 2009

Is nonlinear career a modern phenomenon? A historian? A physician? A linguist? A politician?

Is nonlinear career a modern phenomenon? A historian? A physician? A linguist? A politician?