Viduramiai ir literatra Paruo mokytoja Rasa Kolesnikovien Viduramiai

Viduramžiai ir literatūra Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

• Viduramžiai- tai epocha, kuri yra tarp antikos ir renesanso. • Viduramžiai aprėpia maždaug 1000 metų (nuo IVa. iki XVIa. pr. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

Viduramžiai Ankstyvieji viduramžiai (IV-XIa. ) Brandieji viduramžiai (XI-XIIIa. ) Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė Vėlyvieji viduramžiai (XIII-XVIa. )

• Viduramžių pasaulėvaizdis siejamas su religiniu pasaulėvaizdžiu manant, jog Dievas visagalis. • Dievas- visa ko pradžia ir centras. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

gramatika muzika retorika 7 laisvieji viduramži ų menai astronomija geometrija dialektika aritmetika Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

Viduramžių literatūros šakos Herojiniai epai Riterių literatūra Miesto literatūra Religinė literatūra Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

Beveik visa seniausioji Vakarų Europos literatūra, įskaitant epus, romanus, sukurta ir parašyta eilėmis - eiliuota kūryba buvo labiausiai vertinama. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

• • Viduramžių poezija, lyrika Žonglieriai- profesionalūs muzikantai. Špylmanai-klajojantys germanų dainiai. Trubadūrai- dainų kūrėjai, turėję lemiamą įtaką viduramžių lyrikai. Bardai- keltų rūmų dainiai. Skaldai- ikirašytinio laikotarpio poetai. Vagantai- žmonės be vietos, klajūnai, keliaujantys studentai. Goljardai- Prancūzijoje paplitęs vaganto sinonimas. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

Svarbiausi epai yra šie: • • • Pranc. “Rolando giesmė” Germanų “Nibelungų giesmė” Ispanų “Giesmė apie Sidą” Rusų “Sakmė apie Igorio žygį” Anglosaksų “Beovulfas” Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

• "Rolando giesmė" buvo sukurta apie 1100 m. , prieš pat pirmąjį kryžiaus žygį. • Šis kūrinys atspindi gana tipišką herojinio epo santykį su istorija, parodo, jog epo siužetuose kartais painiojama chronologija, istoriniai ir legendiniai personažai. • "Rolando giesmės“ įvykiai pagrįsti IX a. Kronika“Karolio Didžiojo gyvenimo aprašymu”. • Pasak jos, Frankų karalius Karolis Didysis 778 m. Įžengė į Ispaniją ir užėmė keletą miestų. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

• Riteris (vok. Ritter, lot. eques, pranc. chevalier, it. cavaliere, isp. caballero) – ginkluotas kilmingas karaliaus ar aukščiausių luomo atstovų pavaldinys Viduramžių Europoje. • Prieš tapdamas riteriu, jaunuolis nuo 14 metų turėdavo tarnauti ginklanešiu. Sulaukęs 21 erių, būdavo įšventinamas į riteriussuduodant priklaupusiajam kalaviju per petį ir įteikiant riterio diržą. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

Viduramžių riteriniai romanai Maždaug nuo XII a. vid. Vakarų Europoje ypatingai reikšminga pasidarė dominuojančios visuomenės klasės-riterių kultūra. Riterio idealas įgauna naujų bruožų: svarbu ne tik būti geru kariu, tarnauti Dievui, tėvynei. Riteris privalėjo mokėti elgtis su damomis, būti subtilių jausmų ir švelnus įsimylėjėlis. Jis turi būti malonaus elgesio, sugebėti muzika ir daina, maloniu pokalbiu užimti damą. Riterio garbės kodeksas numatė sudėtingas procedūras ir etiketą, už kurio menkiausią pažeidimą riteris galėjo netekti garbės kitų privilegijuotos klasės atstovų akyse. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

Tristanas ir Izolda Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

„Tristanas ir Izolda“ Legendoje apie Tristaną ir Izoldą pasakojama, kaip be galo narsus jaunikaitis Tristanas, nukovęs nenugalimąjį Morholtą Airį ir padovanojęs Kornvalio žemėms laisvę, išvykęs ieškoti karaliui Markui auksaplaukės karalaitės, nugalėjęs baisųjį slibiną, įsimyli dieviško grožio Airijos karalaitę Izoldą Auksaplaukę. Tristano laivas išplaukė atgal į Kornvalio žemes. Beplaukiant Izolda, kuriai motina buvo įdėjusi du gėrimus: mirties ir meilės, nenorėdama išsiskirti su Tristanu paprašė savo ištikimos tarnaitės Brangjenos paduoti jai mirties gėrimą. Tai išgirdęs Tristanas puolė pas ją ir išgėrė kitą pusę jau nugerto gėrimo. Tačiau tai buvo ne mirties gėrimas! Brangjena, nenorėdama, kad mirtų jos ponia, padavė jai meilės gėrimą. Taip dvi širdys, pamilusios viena kitą iš pirmo žvilgsnio, keliavo prie Kornvalio krantų su mintimi, kad ten jiems teks išsiskirti. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

Dieviškoji komedija • Dieviškoji komedija – žymiausias italų poeto Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) kūrinių. • Dantė šią poemą rašė daugelį metų ir, manoma, baigė ją prieš pat mirtį. Autorius pavadino šį kūrinį „Komedija“, nes viduramžiais visi laimingai besibaigiantys kūriniai galėjo būti vadinami komedijomis. • Vėliau, jo kūrybos tyrinėtojai, pabrėždami poemos grožį ir dvasingumą, pridėjo žodį „Dieviškoji“. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

Siužetas • Poemoje autorius pasakoja, kaip sulaukęs 35 -erių metų (nuėjęs pusę gyvenimo kelio) atsidūrė tamsiame miške. • Čia jį užpuola 3 žvėrys – lūšis (simbolizuoja gašlumą), liūtas (puikybė) ir vilkė (godumas). • Jį išgelbsti Beatričės (dieviškumo simbolis) atsiųstas Vergilijus. • Šis poetą veda kitu keliu – per Pragarą. Jiedu pereina visus skyrius, patenka į Skaistyklą. • Bebaigiant ją pereiti, Vergilijus išnyksta, o Dantės globėjais tampa Matilda ir Beatričė. • Nuplautas Letejos upėje ir atsigėręs Eunojos vandens, poetas pakyla į Dangų. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

Kūrinio struktūra • Dieviškoji komedija susideda iš 3 dalių: „Pragaro“, „Skaistyklos“ ir „Rojaus“. • Kiekviena dalis turi po 33 giesmes. • Kartu su įžangine iš viso yra 100 giesmių. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

Pragaras vaizduojamas piltuvo formos bedugnė, smaigaliu besiremianti į žemės centrą. Einant gilyn, griovos siaurėja, o nusidėjėlių kančios didėja • Prieangyje. Čia kenčia ištižėliai, egoistai, gyvenime nepadarę nieko gera ir nieko bloga. Tai bevaliai, kurių nenori priimti nei Dangus, nei Pragaras. • Antrasis ratas – gašliųjų vėlių buveinė. • Trečiajame rate –lietaus, sniego ir krušos plakami apsirijėliai. • Ketvirtame – šykštuoliai ir pinigų eikvotojai. • Penktame rate, Stikso purve pešasi pikčiurnos. • Šeštasis ratas – kapinės, kuriose ugnies įkaitintuose atdaruose karstuose vaitoja bedieviai. • Septintasis ratas – smurtininkų buveinė. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

• Aštuntasis ratas daug siauresnis už kitus, bet turi net 10 skyrių, kuriuose kenčia suviliotojai, pataikūnai ir paleistuvės. • Devintasis – paskutinis ratas – išdavikų buveinė, kurioje yra 4 skyriai giminių, tėvynės, svečių ir savo geradarių išdavikai. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

Skaistykla • Skaistykla vaizduojama kaip aukšta sala, iškilusi pietinio Žemės pusrutulio vandenyne. • Pakrantėje renkasi sielos, kurios mirties valandą gailėjosi, bet nespėjo susitaikyti su Bažnyčia. • Toliau Skaistykloje gyvena apsileidėliai, kurie atgailą atidėliojo iki paskutinio momento. Jie čia turi išbūti tiek laiko, kiek gyveno žemėje. • Toliau seka 7 terasos – puikybė, pavydas, pyktis, tinginystė, gobšumas, smaguriavimas ir gašlumas. Kiekvienoje terasoje vėlės kenčia vis kitaip, bet jos vis tiek turi vilties ir meldžiasi. • Už terasų yra Žemiškasis Rojus su pikto ir gero medžiu vidury. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

Rojus • Rojus – aplink Žemę besisukančios dangaus sferos, vadinamos planetų vardais. • Mėnulio sferoje gyvena vėlės, kurios negalėjo ištesėti pažadų, nes joms sutrukdė pikti žmonės. • Merkurijaus sfera – vėlės, kurios padarė didelius darbus žemiškos garbės siekdamos. • Aušrinės (Veneros) sferoje džiaugiasi tie, kurie buvo atsidavę žemiškai meilei nepamiršdami Dievo ir artimo. • Saulės sfera skirta katalikybės mokslininkų, išminčių ir didžiųjų vienuolių vėlėms. • Marso sferoje gyvena krikščionių karžygiai. • Jupiterio sferoje – krikščionių valdovai ir karaliai. • Saturno – vėlės, žemėje mėgusios mąstyti, susitelkti. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

Viduramžiai Lietuvoje • Lietuvoje viduramžiais vykę procesai stipriai skyrėsi nuo „klasikinio“ Vakarų Europos modelio. • Procesai, bent kiek panašūs į Vakarų Europos, čia ėmė rastis tik XIV amžiaus antroje Paruošė mokytoja Rasa pusėje. Kolesnikovienė

Lietuvos raštija savo pirmuosius žingsnius žengė XIII amžiuje. XI a. pradžioje, 1009 m. , pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

Viduramžiams priklauso pirmieji negausūs Lietuvos valstybėje XIII-XV a. sukurti rašytiniai paminklai daugiausia lotynų ir rusėnų kalbomis. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

Gedimino laiškai. . . • Yra išlikę 6 iššifruoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai, parašyti 1323– 1324 metais. • Šie laiškai yra vieni iš pirmų išlikusių dokumentų iš Lietuvo Didžiosios Kunigaikštystės. • Kadangi jie buvo siųsti Vakarų Europai, popiežiui, prekiautojams ir amatininkams, jie buvo parašyti lotynų kalba. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

Algirdo laiškas. . . Algirdo laiškas liudija, kad LDK po Mindaugo ir Gedimino toliau plėtojosi tarptautinės diplomatijos raštija. Su Vakarais buvo bendraujama daugiausia lotynų kalba, o su Rytais – slavų stačiatikių kalba. Bet Algirdo laiškas yra ypatingas – jis parašytas graikų kalba. Tai pirmas išlikęs graikų kalbas panaudojimo Lietuvos raštijoje pavyzdys. Be abejo, su raštininku Algirdas kalbėjo rusėniškai, tik raštininkas tekstą surašė graikiškai. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

• Maždaug XIV a. pabaigoje Lietuvoje Vytauto iniciatyva pradėti rašyti Lietuvos metraščiai (kronikos). • XV a. viduryje, panaudojant slavišką ir lietuvišką medžiagą, sudaromas rusėnų kalba tikriausiai Smolenske, kuris tada priklausė LDK, Trumpasis Lietuvos metraščių sąvadas. • Tai pirmas bandymas sukurti LDK istoriją. Jame labai išaukštinti Vytauto nuopelnai. • Senąją raštiją papildo Vytauto laiškai. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė