Vertinimo kaita lietuvi kalbos pamokose Praneimo dalys n

Vertinimo kaita lietuvių kalbos pamokose

Pranešimo dalys: n n n Truputį teorijos; Truputį praktikos; Truputį refleksijos

Apie vertinimą – iš konsultantų seminarų n n n Vertinti visus kalbinius procesus: kalbėjimą – skaitymą – rašymą – klausymą. Dienyne turėtų būti pažymiai už šias įvairias veiklos sritis. Tam ypač parankus kaupiamasis vertinimas. Svarbiausias pasikeitimas – vertinimas neturi būti tik rezultato fiksavimas. Kur tada moksleivio pažanga, gebėjimai, pats procesas. . . Negalima vertinti tik žinių – jos - ne absoliutas, vis kinta. Svarbu išmokyti kompetetingai žinias valdyti: gebėti greitai rasti informacijos ir įvertinti jos kokybę. Dejuojama, kad nėra vertinimo kriterijų. Jie visi nurodyti išsilavinimo standartuose. Neįmanoma sukurti bendrų vertinimo normų, niekur pasaulyje to nėra, yra tik pavyzdžiai.

n n n Būtina siekti vertinimo integralumo: ir per kitų dalykų pamokas skirti dėmesio taisyklingos šnekamosios kalbos ugdymui, rašto kultūrai. . . Tai pačios mokyklos susitarimo reikalas. Nedirbti vien tik su vadovėliu. Įvairių šaltinių naudojimas skatina moksleivių mokymosi motyvaciją. Kiekvieną temą sieti su standartu, apsibrėžti konkrečius uždavinius ir laukiamą rezultatą. Jei skaitomo kūrinio „nepritempiame” prie jokio standarto – atsisakyti. Lituanistai nori per daug „apžioti”(ypač taisydami rašinius). Vaikui yra aiškiau, kai ugdomas vienas konkretus gebėjimas, negali būti „visko viename”. Visapusiškai taisomų rašinių – daugiausiai 1 per trimestrą. Geriau daugiau mažesnės apimties ir įvairesnių rašto darbų. Neapsikraukime patys, nes neturime, kam pasiguosti Ne pažymių ir kontrolinių darbų gausa lemia ugdymo kokybę. Jei už kontrolinį darbą surašoma eilutė neigiamų pažymių, galima daryti išvadą, kad mokytojas NEINDIVIDUALIZUOJA ugdymo. Populiariai sakant, tai laikoma mokytojo darbo broku. Jokiu būdu toliau žurnale negali būti rašoma nauja tema – privaloma išsiaiškinti, kas mokiniams buvo neįveikiama.

Kaip išsidėlioti lygmenis? Standartas. Formuluoja, įvardija kūrinio pagrindinę mintį. Aukščiausias Aukštesnis nei vidutinis Žemas Labai žemas (neigiamas) Geras Pakankamai geras Beveik vidutinis Patenkinamas Neigiamas Labai gerai supranta ir be priekaištų formuluoja pagrindinę mintį Pakankamai gerai supranta ir formuluoja pagrindinę mintį Suvokia, bet nesklandžiai formuluoja pagrindinę mintį Suvokia, bet neformuluoja

Taip gali atrodyti vertinimo lapas temai (kirčiavimas 9 kl) Punktai Lygmenys Aukščiausias Rasti kirčiuotą skiemenį Skirti trumpą kirčiuotą skiemnį Nustatyti priegaides Žinoti, kaip nustatomos kirčiuotės Taikyti praktines kirčiavimo taisykles Naudojimasis žodynu kirčiuojant įvairias kalbos dalis Aukštesnis nei vidutinis Žemas Neigiamas

Bendrieji kalbiniai gebėjimai Moksleivis klausydamas, kalbėdamas, skaitydamas, rašydamas Nagrinėja ir suvokia (išsiaiškina, apsvarsto, derina, vertina) mintis, idėjas, jausmus ir patirtį Išreiškia (atsižvelgia į kalbos situaciją, naudojasi įvairiom strategijom, pasirenka formas, perteikia) mintis, idėjas, jausmus ir patirtį Tobulina kalbos raiškos gebėjimus(taiso ir redaguoja, siekia įtaigumo, laikosi normų) Randa, tvarko informaciją (planuoja, renka, rūšiuoja, sistemina, užrašo ir vertina) ir efektyviai ja naudojasi Bendradarbiauja (dirba su kitais, gerbia ir palaiko juos, dalyvauja kultūrinėje veikloje, išreiškia dėmesį ir pagarbą kalba)

I dalies išvada n Sąžiningas smulkių kasdieninių pareigų vykdymas reikalauja ne mažiau valios negu herojiški žygiai. Ž. Ž. Ruso

Apie vertinimą kasdieniniame darbe n Svarbiausia – suprasti pačiam ir išaiškinti mokiniams, kas yra vertinimas, įsivertinimas. n Darbe naudoti visus vertinimo tipus, kurių tikslas, paskirtis ir nauda yra aiški tau pačiam ir tavo mokiniams. n Nuolat remtis Bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais, kad būtų garantuojamas vertinimo patikimumas ir objektyvumas.

n Per trimestrą parašomi ~5 – 6 pažymiai už rašomuosius darbus(~2 iš kalbos pažinimo, ~2 iš kalbos vartojimo ir 1 -2 iš literatūrinio ugdymo). Rašomuoju darbu yra laikomas rašinys, atpasakojimas, diktantas ar baigiamasis skyriaus testas, apie kurį mokinys informuojamas iš anksto ir žino, kokios jo žinios ir gebėjimai bus tikrinami. Jei tikrinami sakytinės kalbos gebėjimai, tuomet yra sakoma įskaitinė kalba. n n Dar po 1 -2 pažymius iš kiekvienos kalbos mokymo srities gauna už skyrių taikant kaupiamojo vertinimo idėją. Už dalyvavimą rajoniniuose ir respublikiniuose konkursuose, olimpiadose moksleiviai skatinami dešimtuku, už užimtą prizinę vietą – dar vienu dešimtuku.

Baigiamųjų skyriaus testų sudarymo principai n Užduotys sudaromos remiantis standartais, pagal sudėtingumą vertinamos taškais. Standartas. Skiria visas lietuvių kalbos dalis(dalyvį), atpažįsta jas tekste. Paaiškina kaitymo ypatybes ir vartosenos normas, taiko rašybos taisykles. Paaiškina nagrinėjamos kalbos dalies darybą. Panašiai sudaromi ir literatūrinio ugdymo testai „Analizuoja veikėjų (literatūrinių charakterių) kūrimo būdus“–taip pat eilutė iš išsilavinimo standartų. Paaiškink, kokį literatūrinį portretą vadiname statišku, kokį – dinamišku. Pateik pavyzdžių

Kriterinis vertinimas Ypač tinka kūrybiniams darbams(referatui, inscenizacijai, grupiniam darbui. . . ). Moksleiviai dalyvauja kriterijų kūrime, kriterijai žinomi prieš atliekant darbą n n n Sklandus, apgalvotas tekstas(literatūros kūrinio išlaikytas stilius). Taisyklinga šnekamoji kalba(nekalbama tarmiškai, paisoma bendrinės kalbos tarties ir kirčiavimo normų). Kiekvienam grupės nariui skirtas vaidmuo. Apranga(ar bent detalės) atitinka personažą. n Pasiruoštos dekoracijos. n n n Kultūringas bendravimas „trupėje”. Tolerantiškas požiūris į kitus vaidintojus. Kalbama aiškiai, garsiai. Gestai, mimika, judesiai (kūno kalba) apgalvoti, suderinti su tekstu. Vertinamas originalumas, kūrybiškumas(muzikiniai intarpai, dainos, šokiai. . . ). Dėl trukmės tariamasi iš anksto. Susitarimo laikytis yra privaloma.

Formuojamasis vertinimas Tikslas – padėti mokytis Kaupiamasis vertinimas. Mokiniai, tik pradėdami skyrių, jau žino, kokius darbus teks atlikti; remiantis standartais jiems išaiškinama, kokių gebėjimų reiks įgyti, kokius įgūdžius teks tobulinti ar formuoti(s). Suprantama, tokio vertinimo esmė nėra pažymys, tačiau greitai gauta informacija apie tai, kaip moksleiviui sekėsi, yra labai veiksminga. Jis pats turi teisę kontroliuoti savo mokymąsi: nusprendžia dar pasiaiškinti tai, ko nesuprato, turi teisę darbą dar kartą perrašyti ir pan. Mokinys pats įtraukiamas į veiklą, „susiformuoja“ sau pažymį. Taikant formuojamąjį vertinimą svarbiausia moksleiviams išaiškinti bendrą tvarką, aiškiai susitarti dėl papildomų darbų atlikimo laiko, leisti patikėti tuo, kad kiekvieną darbą galima atlikti geriau, kad kiekvienas rezultatas priklauso ir nuo paties moksleivio noro ir pastangų. Šis vertinimo būdas veikiau primena draugišką mokytojo ir mokinio dialogą, o ne kontrolę – nerašomas pažymys, renkami taškai, kuriuos turi teisę „pasigerinti“. Moksleiviai labai greitai supranta, kas yra jų stipriosios pusės, o kas dar kelia problemų, todėl lengviau kontroliuoja savo supratimą.

5 klasė Sintaksė (12 pamokų) Vertinimo aspektas Data 03 -06 – 03 -10 03 -14 – 03 -17 03 -20 – 03 -24 03 -27 03 - 31 Taškai Pažymys Namų darbai Darbas pamokoje Pasiruošimas pamokai Sąvokų, terminų vart. Užduotys Iš viso taškų Už namų darbų atlikimą – 1 taškas, už darbą pamokoje – 1 taškas, už pasiruošimą pamokai – 1 taškas Užduotys ir sąvokų bei terminų vartojimas bus vertinamos taškais, tačiau tik atliekant įskaitinius darbus, o ne kasdien. Pareigingai dirbdamas, ruošdamasis ir nemiegodamas per pamoką gali surinkti 3 taškus. Kiti taškai priklausys nuo užduočių sunkumo ir apimties. LINKIU SĖKMĖS KAUPIANT PAŽYMĮ, O SVARBIAUSIA – ŽINIAS! Max Max Max

1. Sakinio dalys yra skirstomos į. . . . . . Ir. . . . . . (1 taškas) 2. Suskirstykite sakinį žodžių junginiais: Pavasarį darbščios kregždės kaimynų namo pastogėje stropiai lipdys jaukų lizdą. . . . . . . . . . . . . . . . (4 taškai) 3. Pabraukite sakiniuose veiksnius ir tarinius. Namas darbininkų statomas. Saulė skaisčiai šviečia. Saulė – kaitriausias dangaus šviesulys. Mano mama yra gera. Esu matęs daug filmų apie indėnus. Šunys kapt lapei už uodegos. (4 taškai) Kaupiamojo vertinimo užduoties pavyzdys 5 kl. skyrius „Sintaksė”

Vardas. . . Literatūra 8 kl Skyrius „Lyrika“ II knyga Vertinimo aspektai Data 03 -06 03 -10 03 -14 03 -17 03 -20 03 -24 Atsakymai į klausimus Namų darbai Pasiruošimas pamokai Teksto perskaitymas Kūrybinės užduotys Sąvokos, terminai Aktyvumas, drausmė Pastabos Tavo veikla vertinama taškais: 0, 1, 2, 3 , išskyrus kūrybines užduotis, dėl kurių vertinimo susitariama iš anksto. Už piktybinį vengimą atlikti užduotis gali būti vertinamas -1, -2, -3 Baigdamas skyrių gausi pažymį tokį, kokį užsidirbsi. SĖKMĖS

Diagnostinis vertinimas n n n paprastai atliekamas prieš pradedant tam tikrą mokymosi etapą bei siekiant išsisaiškinti, kiek moksleiviai turi tai temai reikalingų gebėjimų ir įgūdžių. Taip pat šis vertinimas labai parankus mokslo metų pradžioje, ypač planuojant kartojimo pamokas. Jei norima išsiaiškinti praktinius gebėjimus ir įgūdžius – duodamos užduotys, jei teoriniai dalykai – labai tinka „įterpimo metodas”: mokiniai pasižymi, ką ta tema žino, o paskui gauna lapus su informacija, kur savo „žinojimą” įvertina ženklais + - „žinojau” – „skiriasi nuo to, ką maniau žinąs” ? - „norėčiau paklausti” N - „nauja”

Įsivertinimas ir kitų vertinimas n Anketa ; n 5 minučių esė; n Sutartiniai ženklai(pakeltos rankos, nykščiai, atsistoti. . . ); n Darbų komentarai; n Plojimai ; n „Nupiešk veidą”; Kaip man šią pamoką sekėsi Skirstyti sakinius žodžių junginiais 5 4 3 2 1 Rasti pagrindinį junginio žodį 5 4 3 2 1 Pataisyti klaidingus žodžių junginius 5 4 3 2 1 Įvertink savo aktyvumą pamokoj 5 4 3 2 1 Man labiausiai patinka dirbti Vienam Su draugu Grupėje

II dalies išvados Vaiko mokymo tikslas yra išmokyti jį toliau tobulėti be mokytojo pagalbos. E. Chabardas Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas J. V. Getė

Refleksija n Vertinimo kaita – labai svarbus ir pozityvus reiškinys. Ką daryti, kad ji būtų tikrai veiksminga? n Mokytojas ir kaupiamojo vertinimo taškai, taškeliai. . . Kada dirbti su tais, kurie nori darbą tobulinti, taisyti, prašo pagalbos? n Kiek laiko turi būti skirta vertinimui, kad iš tiesų jis būtų efektyvus, sistemingas, informatyvus?

n Kaip organizuoti kaupiamąjį vertinimą, kad, pvz. mokytojui susirgus, sėkmingai vyktų tęstinumas? n Kaip elgtis su tais, kurie nebuvo klasėje, nesusirinko taškelių, nebuvo įvertinti už aktyvumą ir pan. Kaip aiškiai ir paprastai papasakoti mokinių tėveliams apie vertinimo kaitą: kurti lankstinukus, aplankyti visus asmeniškai, papasakoti tik tai daliai, kuri lankosi susirinkimuose? Pasiguoskim, kad neklysta tik tie, kurie neina pirmyn!!! n

III dalies išvada Linksmų šv. Velykų, geros nuotaikos ir pasitikėjimo savimi !!!