VARLS IR RUPS SUKR UGN VARLS Varls beuodegi

VARLĖS IR RUPŪŽĖS SUKŪRĖ UGNĖ

VARLĖS. Varlės – beuodegių varliagyvių šeima

EŽERINĖ VARLĖ Ežerinė varlė- varlių šeimos varliagyvis. Pati didžiausia iš visų žaliųjų varlių rūšių. Dydis 70 -100 mm. Nugaros fonas pilkai ar rusvai žalias, dėmės juosvos arba tamsiai žalios. Kartais išilgai nugaros būna siaurutė šviesi juostelė. Pilvas pilkšvai baltas ar gelsvas, dažnai išmargintas tamsiomis demelėmis ir Labai aktyvus, stiprus ir grobuoniškas varliagyvis. Aptinkamas prie upių, ežerų, o taip taškeliais. Šlaunų viršus žalsvas, išmargintas rudomis pat kūdrose, karjerų vandens telkiniuose. Daugiausia laiko praleidžia vandenyje. Mėgsta dėmelėmis. gyventi nedideliais būriais. Lietuvoje retoka ir negausi. Dažnesnė Kuršių ir Kauno marių pakrantėse.

SMAILIASNUKĖ VARLĖ Smailiasnukė varlė –varlių šeimos varliagyvis. Dydis 40 -70 mm. Panaši į pievinę varlę, tik snukis smailesnis. Kūno viršus rudas ar pilkai rudas su juosvomis įvairaus dydžio ir dėmėmis. Pilvas baltas ar gelsvas, beveik visada vienspalvis. Patinai tuoktuvių metu būna žydri Aptinkama visur, bet retesnė už rusvąją varlę. Gyvena pelkėtose vietose. Neršia vandenyje. Jaunikliai subrendę individai maitinasi sausumoje. Būdingos pavasarinės ir rudeninės migracijos į žiemojimo vietas ir atgal į nerštavietes. Po neršto gyvena įvairaus tipo ir sudėties miškuose, krūmynuose, dirbamuose laukuose, tarpmiškių pievose kt.

PIEVINĖ VARLĖ Pievinė varlė – beuodegių varliagyvių būrio gyvūnas, priklausantis varlių šeimai. Dar kitaip vadinama rusvoji varlė, rudoji varlė. Užauga iki 8 -9 cm. Patelės didesnės už patinėlius. Nugara gelsvai pilka, rusva, tamsiai ruda su tamsesnėmis dėmėmis. Išilgai nugaros kartais eina neryški šviesi juostelė, kuri nesiekia galvos. Pievinė varlė – gausia varlių rūšis Lietuvoje. Aptinkama įvairiuose biotopuose: dirbamuose laukuose, pievose, sausose ir drėgnose vietose, miškuose, soduose ir prie sodybų. Veisimuisi pasirenka nedidelius, negilius vandens telkinius, laikinas vandeningas lomas, kūdras, tvenkinius, griovius ir ežerus. Neršia beveik visuose stovinčiuose vandenyse. Žiemoja sausumoje, veisiasi vandenyje. Aktyvi prietemoje bei naktį, o lietingu oru ir dieną.

PILKOJI RUPŪŽĖ Pilkoji rupūžė - rupūžių šeimos varliagyvis. Patinėlių dydis 55 -75, patelių – 65 -90 mm. Kūno viršus pilkas, su neryškiomis tamsiomis dėmėmis. Kūno apačia purvinai balta. Oda apaugusi stambiomis karpomis. Akys vario spalvos arba raudonai geltonos. Tai pati gausia ir didžiausia iš visų Lietuvoje gyvenančių rupūžių. Randama miškuose, pievose, soduose, daržuose, smėlio ir žvyro karjeruose, pelkių pakraščiuose, prie ežerų. Neršia įvairaus dydžio kūdrose, ežeruose, tvenkiniuose, rečiau kanaluose, lėtai tekančiose upėse, jų senvagėse.