vairios galimybs remtis kriniais raant literatrin rain Asta

Įvairios galimybės remtis kūriniais rašant literatūrinį rašinį Asta Karaliūtė-Bredelienė, Vilniaus licėjus, 2012

Probleminiai aspektai Kaip apibrėžti kūrinio medžiagos, reikalingos rašiniui, kiekį. Kokiais pavidalais /formomis kūrinio medžiaga gali atsidurti rašinio tekste. Kaip atsirinkti tinkamą medžiagą. Kaip atsirinkti, įsiminti, pasiruošti įvairių kūrinių analizei. Asta Karaliūtė Bredelienė 2012 - 08 - 28

Kaip pasiruošti įvairių kūrinių analizei Temų / motyvų / įvaizdžių nuoseklumas nagrinėjant kūrinius; Daug darbo su tekstu: teminių duomenų lentelių sudarymas, b) argumentuoto atsakymo, būtinai remiantis tekstu, rašymas, c) interpretacija; d) tekstų ir jų fragmentų lyginimas; e) mokymasis atmintinai (išskirtinesniais atvejais); f) kūrybiniai darbai, tiesiogiai susiję su tekstais (pavyzdžiui, lt. – muzikinės kompozicijos kūrimas); g) kitos formos. a) Asta Karaliūtė Bredelienė 2012 - 08 - 28

Tos pačios temos ar motyvai bei jų transformacijos, interpretacijos skirtingų autorių skirtingų laikotarpių tekstuose Asta Karaliūtė Bredelienė 2012 - 08 - 28

Moters vaidmuo Žm oga us i par r medž alel io ė Eglės pasaka Šeimos vaidmuo Asta Karaliūtė Bredelienė Pasaulio sąrangos modelis 2012 - 08 - 28

Žmogaus ir medžio paralelė literatūroje (I) Romantikai (Daukantas, Baranauskas, Maironis) Neoromantikai (Krėvė, Aistis, Miškinis ir kt. ) Egzistencialistai (Škėma, Granauskas, Marcinkevičius ir pan. ) Vėlyvasis modernas ir postmodernas (pagal pasirinkimą, pav. , R. Stankevičius) Asta Karaliūtė Bredelienė 2012 - 08 - 28

Žmogaus ir medžio paralelė literatūroje (II) “Ė lietuviai su medžiais vis zgadoj gyvenę”. . . (A. Bar. ) Toksai nuogas, toks nuogas ruduo. Stovi klevas lūdnumo kaip aš. (A. Mišk. ) “. . . tarp rūsčių eglių, beriančių į praeivių širdis keistas ir tikras pasakas apie žmogaus ir medžio giminystę. . . ” (A. Škėma) Vis ieškai panašumo su medžiu ir su savim. Ir pats savęs meldžiu: mielasis, niekam saulės neužstok. . . (Just Marc. ) jeigu aš medis, kurį kada nors nukirs, iš manęs nedarykit tvorų, nesupjaukite malkom. (M. Mart. ) Asta Karaliūtė Bredelienė 2012 - 08 - 28

Žmogaus ir medžio paralelė literatūroje (III) JONAS AISTIS RIMVYDAS STANKEVIČIUS Miškas ūžia, verkia, gaudžia; Vėjas žalią medį laužo; Nuliūdimas širdį spaudžia, Lyg kad replėmis ją gniaužo. Miškas ir lietuvis O JŪS, melsvi šilai, o nykios platumos! Aš jūsų sielvarto, jūs sopulio dalis: Gal todėl mano balsas bus nesvetimas, Kaip man nesvetimi atodūsiai žali. Žalia daina Mes – lietuviai, mes mylime mišką, Pilką akmenį, paukštį naktinį, Sūrų gintaro lašą ištryškusį, Iš tos vietos, kur skauda tėvynei. Girios tamsios, jūs galingos, Kur išnykote, plačiausios? Dienos praeities garsingos, Kur pradingote, brangiausios? Ir taip suaugau su tyla, su nykuma Ir šilas su manim, ir ašen su šilu. Bet ko mes nebyliai, bežadžiai likome, Kodėl nežmoniškai, stebėtinai tylu? ! Miškas verkia didžiagirių: Baisūs kirviai jas išskynė; Verkia Lietuva didvyrių: Jų neprikelia tėvynė. Tylu ik sielvarto, iki nepanešimo! Tylu laukuos, tylu ir pievoj, ir šile, Mes lietuviai, mes girių augintiniai, Jog pasiilgstu tavo to graudaus ošimo, Kai andai skundėmės graudžiai sunkia dalia. Žaliašvarkiai, randuoti, drevėti Kas mums praeitį grąžintų Ir jos garsą, ir jos galią? Kas tuos kaulus atgaivintų, Kur po žemėmis išbalę? Kadaise verkė miškas ir lietuvis, Tyliai, ne lūpom verkė - krūtine. Tuomet, žinia, ko verkti mudviem buvo, Bet ko mes šiandien tylim, nežinia. . . MAIRONIS Mes lietuviai, mes garbinam mišką Dainomis, laužo dūmais, svajonėmis, Mūsų mintys, kaip nuotakos išteka Užu medžių, tvirtų, tartum žmonės. Tie, kur šalį mūs puolė, - prapuolė, Tirštas laikas lyg kraujas nubėgo, Žalias medis ir žalias brolis Ošia Lietuvą – meilę ir jėgą. Jei mums gūdūs miškai nepadėtų, Ar mes šalį nuo prieš apgintumėm? Mes lietuviai – iš kardo ir balno Iš miškų gilumos atėjome Tebeturim šaknis ir vėliavoj Sodrią plakančią žalią spalvą. Tie, kur šalį mūs puolė, - prapuolė Tirštas laikas lyg kraujas nubėgo, Žalias medis ir žalias brolis Ošia Lietuvą – meilę ir jėgą. Asta Karaliūtė Bredelienė 2012 - 08 - 28

Miškas ūžia, verkia, gaudžia; Vėjas žalią medį laužo; Nuliūdimas širdį spaudžia, Lyg kad replėmis ją gniaužo. (Mair. ) O JŪS, melsvi šilai, o nykios platumos! Aš jūsų sielvarto, jūs sopulio dalis: Gal todėl mano balsas bus nesvetimas, Kaip man nesvetimi atodūsiai žali. (J. A. ) Mes lietuviai, mes garbinam mišką Dainomis, laužo dūmais, svajonėmis, Mūsų mintys, kaip nuotakos išteka Užu medžių, tvirtų, tartum žmonės. (R. St. ) Kiek tapatus ir kiek (kuo) skiriasi žmogaus santykis su mišku visuose trijuose fragmentuose? Kokias istorines ar kultūrines aplinkybes tai iliustruoja? Asta Karaliūtė Bredelienė 2012 - 08 - 28

Miškas verkia didžiagirių: Baisūs kirviai jas išskynė; Verkia Lietuva didvyrių: Jų neprikelia tėvynė. (Mair. ) Kadaise verkė miškas ir lietuvis, Tyliai, ne lūpom verkė - krūtine. Tuomet, žinia, ko verkti mudviem buvo, Bet ko mes šiandien tylim, nežinia. . . (J. A. ) Tie, kur šalį mūs puolė, - prapuolė, Tirštas laikas lyg kraujas nubėgo, Žalias medis ir žalias brolis Ošia Lietuvą – meilę ir jėgą. (R. St. ) Kas fragmentuose lemia žmogaus ir miško santykį, kiek jis keičiasi, ką tai pasako apie žmogaus savivoką, jo ryšį su kultūra, su tėvyne? Asta Karaliūtė Bredelienė 2012 - 08 – 28

Girios tamsios, jūs galingos, Kur išnykote, plačiausios? Dienos praeities garsingos, Kur pradingote, brangiausios? (Mair. ) Ir taip suaugau su tyla, su nykuma - Ir šilas su manim, ir ašen su šilu. Bet ko mes nebyliai, bežadžiai likome, Kodėl nežmoniškai, stebėtinai tylu? ! (J. A. ) Mes lietuviai – iš kardo ir balno Iš miškų gilumos atėjome Tebeturim šaknis ir vėliavoj Sodrią plakančią žalią spalvą. (R. St. ) Aptarkite cituojamų fragmentų deklaratyvumą: ką kiekvienas jų pabrėžia, kuo stebisi? Kaip tai susiję su laiko, kuriuo kiekvienas iš tekstų sukurtas, specifika? Ką tai sako apie žmogaus santykį su pačiu savimi? Asta Karaliūtė Bredelienė 2012 - 08 – 28

Pateiktų pavyzdžių vertinimo aspektai ( 5 – 0 balų) Temos suvokimas bei atskleidimas. Kūrinių supratimas bei parinkimo dermė. Argumentų vertė. Gebėjimas naudotis kūriniais / literatūriškumas. Darbo vientisumas, nuoseklumas, stiliaus bei logikos normų paisymas. (10 – 0 balų) Raštingumo normų paisymas. (10 0 balų) Asta Karaliūtė Bredelienė 2012 - 08 – 28

12/3/2020