VAIKO RAIDOS PSICHOLOGIJA Psichosocialin raida Psicholog Irena Juseviien

VAIKO RAIDOS PSICHOLOGIJA Psichosocialinė raida Psichologė Irena Jusevičienė Kauno pedagoginė psichologinė tarnyba 2016 m.

o Žmogaus raidos periodizacija o Žmogaus gyvenimo periodizavimas nėra visų autorių vienodas, bet apibendrinant galima nurodyti šiuos etapus: n n n kūdikystė (0 – 1 m. ) ankstyvoji vaikystė (1 – 3 m. ) ikimokyklinė vaikystė (3 – 6 m. ) jaunesnysis mokyklinis amžius (7 – 10/11 m. ) paauglystė (11/12 – 18 m. )

Vystymosi krizės. o Kai kuriuose amžiaus tarpsniuose vystymasis vyksta lėtai, o kai kurių pagrindinė charakteristika yra krizė. Per gana trumpą laiką įvyksta staigūs ir kapitaliniai pakitimai žmogaus asmenybėje. Krizės įvyksta kai nesutampa poreikiai ir jų patenkinimo galimybės. o Kiti teigia, kad krizė atsiranda tuomet, kai nesutampa kognityvinė, socialinė ir psichologinė raida (pvz. , paauglys subrendęs, mokinys, o tėvai liepia 21 val. būti namie) o Sunku atskirti krizės pradžią ir pabaigą. Ji ateina nepastebėtai ir tik pačiam vidury yra paaštrėjimas, vidury – kulminacinis taškas. Dauguma vaikų, pergyvenančių krizę yra sunkiai auklėjami. o Svarbu skirti vyst. krizes nuo trauminių krizių, nes vystymosi. krizės būtinos normaliai žmogaus raidai.

Jautrūs periodai. o Jautrūs periodai (sensityvūs) tai laikotarpis, kai vaikas gali o o ko nors išmokti su nedidelėm pastangomis ir mažomis sąnaudomis. Tai genetiškai determinuota. Yra jautrūs periodai kalbai, tvarkai, judesių lavinimui, judesių koordinacijai, grakštumo, mandagumo ir t. t. Sensityvus poreikis tvarkai – iki 3 m. Tai netgi potraukis tvarkai. Kai vaikas pradeda judėti, jis nori padėti daiktus į vietą. 1 – 2 m. sensityvus periodas detalėms ir smulkiems daiktams (pavojus – gali praryti). Paveiksle pastebi smulkias detales. Tai rodo psichikos vyst. pokyčius. Sensityvus periodas rankos panaudojimui (18 mėn. – 3 m. ) – potraukis atidarinėti stalčius, duris, viską iškrausto, po to vėl sudeda. Vaikams patinka, kai dovanojami daiktai su dėžutėmis. Sensityvus periodas kalbai (nuo kelių mėn. iki 2, 5 m. ). Vaikas mokosi ne vien žodžių prasmę, bet ir gramatikos. Jie išmoksta labai greitai. Vaikas absorbuoja garsus, žodžius, gramatiką.

. o Kalbos raida taip pat vyksta tam tikromis stadijomis. Nuo 6 mėn. galima išskirti čiauškėjimo stadiją, vėliau seka pirmasis kalbos periodas, kuomet atsiranda pastovūs kalbos elementai. Apie 8 mėn. kūdikis pradeda kaupti atmintyje atskirus žodžius, ima formuotis aktyvus ir pasyvus žodynas. Žodžiai – iš 2 – 3 skiemenų. Kalbos vystymasis sustoja apie 1, 5 - 2 m. , nes tuo metu itin užsiimama vaikščiojimu. Sakiniai atsiranda praėjus maždaug 6 mėn. po pirmų žodžių.

Raida iki 3 metų q Iki 3 metų dominuoja manipuliacinė veikla – vaikas pradeda domėtis tuo, ką jis gali padaryti vienų ar kitų daiktų atžvilgiu, tam kad išsiaiškintų savybes, viską išstudijuotų, pažintų, įgytų patyrimo. Pradedama manipuliuoti kalba (šakutė – peilio žmona). q 2 metų vaikas jau sugeba apsimesti, vaizduoti, mėgdžioti net gerokai anksčiau stebėtą elgesį. q Vaikai nesugeba suprasti, kad vienu požymiu panašūs daiktai gali skirtis kitu požymiu. Jie grupuoja daiktus pagal vieną kriterijų. Jie gali išdėstyti daiktus vienoje eilėje, bet negali daryti išvadų apie daiktus, kurie yra šalia vienas kito. Jei eilutėje pagal ūgį išsirikiuos Jonas, Petras ir Antanas, jis nepadarys išvados, kad Jonas didesnis už Antaną.

q Apie 3 m. vietoj savęs įveda žaislą. Pats valgo, duoda lėlei atsikąsti. Tai žaidimas – tyrimas. Po to seka žaidimas – konstravimas. Ir tik vėliau atsiranda vaidmeniniai žaidimai. Jie gali leisti vaikams susitvarkyti su vidiniais konfliktais. Jų pradžia siejama su simboliniu mąstymu. Apie 2 m. vaikas gali žaisti elementarius loginius ir teminius žaidimus, gali sudaryti veiksmų planą, turi darbinę atmintį. o Žaidimai su kitais vaikais. Pirmais metais vaikai su kitais nesąveikauja. 10 mėn. kūdikiai vieni kitiems gyvi žaislai. Žaidimas priklauso nuo aplinkos. Lopšeliuose vaikai tampa daug draugiškesni vienas kitam, jie dažniau šypsosi, keičiasi žaislais. Jei vaikas gali pasirinkti, jis mieliau žaidžia su bendraamžiais. o 18 – 20 mėn. vaikai bijo nepažįstamų žmonių.

3 metų krizė o Atsiranda žodis “Aš”. Jis nėra tiek priklausomas nuo suaugusių. Pažintinė veikla nukreipta į save. Jis – veiklos subjektas. Jis tarsi stebi save, kartodamas tą patį veiksmą. o Savęs pažinimas panašus į išorinio daikto pažinimą (ar aš galiu tai padaryti? ) Apibendrintas pažinimas atsiranda kalbos dėka. Vaikas pamažu ima save sieti su vardu “Jonukas nori valgyti” ir tik apie antrus metus sako “Aš noriu valgyti”. Atsiranda vaiko reikalavimas “Aš pats!”. Jei šis poreikis nepatenkinamas, tai sukelia elgesio sutrikimus. Sunkiausiai tai pergyvena vaikai, kuriuos suaugę labai globoja ar kai yra autoritarinis auklėjimas su bausmėmis. Vaikai nepradės prieštarauti, jei mes nespausime. Pvz. , vaikas išmeta iš spintelės žaislus ir atsisako sudėti. Mama sako “aš manau, kad šie žaislai tikrai netilps į šią spintelę… ” Ir vaikas sudeda žaislus…

o Savęs vertinimas – vaiko siekimas atitikti suaugusiųjų reikalavimus. Vaikai negali vertinti savo veiksmų – tai daugiau emocinio pobūdžio vertinimas. Vaikas nori būti pagirtas. Jie niekad neprisipažins blogai padarę. Imama skirti žodžius NORIU ir REIKIA. Paprastai vaikai nesupranta žodžio reikia. o Prieštaravimas noriu – reikia užaštrina 3 m. krizę ir išsilieja negatyvizmu (“Ne, ne”). o Būdingas egocentrizmas – nesugebėjimas suprasti dalykų iš kito požiūrio, kitu kampu (verkiančiai mamai duoda lėlę ar saldainį)

o Kūdikystėje pagrindinė veikla – bendravimas su o o suaugusiu. Stokojant atsiranda “emocinis badas” 2 – 3 m. pagrindinė veikla – daiktinė veikla. Nors suaugusio vaidmuo nėra sumažėjęs, daiktai turi sukelti pakankamai emocijų ir poveikių. >3 m. – žaidimas. Vaikas mokosi manipuliuodamas daiktais. Tas sudaro sąlygas intelektiniam ir asmenybės vyst. taigi, vaikai turi daug žaisti. >7 m. – mokymasis – tai patenkina pagrindinius poreikius. Suaugusio žmogaus – darbas, senatvėje – poilsis.

Ikimokyklinis amžius o 3 metų vaikas laisvai vaikščioja, naudoja o o artikuliuotą klabą, dėl to sparčiau vystosi jo intelektiniai procesai, plečiasi socialiniai kontaktai. Vaikas suvokia ir randa žodžio prasmę Suvokimo seka: daiktas, veiksmas, santykiai. Nuo 2, 5 m. pats aktyviausias žodyno augimo metas: “kas čia? “ 3 metų vaikai neblogai vartoja gramatikos formas: daugiskaita, laikas, įvardžiai. Didelis kalbos gramatizavimas (suplastelinuoti, kompiuteriuoti).

o 3 m. gale vaikas gali pažinti iš atminties ir numatyti artimiausius o o o o įvykius, gali palyginti daiktus, pradeda skirti spalvas bei dydžius. Atstumo, panašumo santykius vaikai suvokia netiksliai. 2 – 3 m. būdingas daiktų animizmas. Suvokiant daiktus vaikai pastebi tuos požymius, kurie sukelia emocijas, patenkina poreikius (“negera kėdė”) Daiktai vaikui yra gyvi. Klausimas: ar tai iš tikrųjų vaikai sužmogina, ar tai susiję su suaugusių pamokymais? (gal mes vaikui pasakome tapu, o ne pats vaikas) 4 – 5 m. gyvos gamtos animizmas, 5 – 6 m. žmogiškas savybes įgyja gyvūnai ir augalai. Vaikas ima vartoti simbolius. Pirmas simbolių pasireiškimas – popieriaus lapelis yra maistas lėlei, pagaliukas – mašinytė. 10 mėn. kūdikiui puodelis – tai, iš ko geriama. Nuo 2 m. vaikui puodelis tai, kuo jis nori, kad būtų. Simboliai daugiau asmeninio pobūdžio. 3 m. vaikų žodžius, frazes gali suprasti tik artimas žmogus. Simbolinė veikla pasireiškia ir piešiniuose, vystosi ir atmintis. 2 – 5 m. vaiko stiprūs pergyvenimai išlieka visą gyvenimą. Įsimenami tie įspūdžiai, kuriuos vaikai gali pakartoti savo vidine kalba. Kol vaikas neišmokęs kalbėti, pergyvenimai neįvertinami ir užmirštami.

o o 3 m. vaikas gali aprašyti savo elgesį; Vaikas ima geriau skirti spalvas, suvokti formas, objektai suvokiami erdvėje ir laike. Suvokdamas save laiko atskaitos tašku. Vystosi lako santykio suvokimas Apie 3 m. vaikas supranta, kad kai kurie išgyvenimai buvo praeityje. Apie 5 m. vaikas žino svaitės dienas, tinkamai vartoja sąvokas “šiandien”, “vakar”, “šįryt”, “šįvakar”.

o Vystosi loginis mąstymas, ima atrasti priežastinius ryšius. Pradžioje mąstymo procesai įtraukti į praktinę veiklą, pvz. , kyla klausimas, kodėl lyja lietus. Vaikas siekia, kad atsakymas atitiktų tikrovę. Jei suaugę nepadeda, vaikas remiasi atsitiktinėmis analogijomis ir fantastiniu aiškinimu. o Intelektinę veiklą skatina ne mokykliniai interesai, o praktiniai ir žaidimo motyvai. Pradinukai net ir mokymąsi stengiasi paversti žaidimu. o 4 – 7 m. labai lavėja žodynas ir gramatika. 3 – 4 m. būdinga kurti savo žodžius. Iš pradžių kalba labiau egocentrinė ir monologinė, vėliau tampa vis labiau socializuota.

q Tyrimas (Vygotskis). o Arklys, žmogus, vežimas, liūtas – kas čia nereikalingas? Mokyklinukai atmeta vežimą, nes kiti gyvi, ikimokyklinukai atmeta liūtą, nes galima pasikinkyti arklį ir nuvažiuoti – fiksuojama funkcija. Labai panašu yra ir su matematinėmis užduotimis, kur reikia pabaigti sakinį, pvz. , važiavo 4 mašinos, 2 sugedo. Ikimokyklinukas sako taip: “pataiso ir važiuoja toliau”. o Vaikai išmoksta suskirstyti objektus į klases ir kategorijas, bet nebūtinai jas įsisavina. Vaikas ima suprasti vis sudėtingesnius loginius ryšius. Pvz. , mama iš Klaipėdos, tėtis iš Vilniaus; jie nesupranta, kaip jie galėjo susitikti. Arba mama vyriausia dukra, tėtis – jauniausias sūnus: Kaip tėtis gali būti vyresnis už mamą? o Vaikai manipuliuoja skaičiaus sąvoka, supranta tvermės dėsnius: kiekis nekinta, jei keičiasi forma ar dalių, į kurias suskirstoma, skaičius. o Vaikas pradeda suprasti klasės tvarumą sulaukęs 5 m. , svorio 6 m. , tūrio 7 m. , bet dar 1 – 2 metus negali gerai naudotis šiomis sąvokomis. Jie negali sąmoningai paaiškinti, todėl mąstymo procesai vadinami intuityviais

o Ikimokykliniame amžiuje vaikai negali atlikti loginių o o operacijų, išskirti klases, santykius. Pvz. , kas yra jėga? Kas yra brolis? Kas yra anyta? Kas yra kairė? Kas yra šeima? Vaikai taip elgiasi tol, kol nesupranta, kad yra keli požiūrio taškai, į kuriuos reikia atsižvelgti. – Tu turi brolį? – Taip, Artūrą. – O Artūras turi brolį? – Ne. Kiek šeimoje brolių? – du. 4 – 5 m. vaikai gali pasakyti “paimsiu pagalį”, bet tik mokykliniame amžiuje vaikai ima planuoti veiksmą ir jį atlieka. Piešime – pirmiausiai piešia, po to kalba. Ir tik vėliau sako “Na, nupiešiu namą…”. Vaikas vis intensyviau naudoja kalbą, bendravimui su žmogumi.

Įtaigumas o Vaikai lengviau pasiduoda įtaigai, nei suaugę; o Lengviau yra įteigti periferinę, o ne bazinę informaciją. o Tyrimai rodo, kad nebūto įvykio kartojimas gali priversti vaiką priimti kaip tikrus įvykius o Ikimokyklinukams: beveik kas antram vaikui galima įteigti nebūtą informaciją; beveik kas trečiam galima įteigti nebūtus prisilietimus.

Lytis ir identiškumas o Pirmasis lytinis identiškumas formuojasi nuo 1, 5 iki 3 m. – o o kai vaikas mokosi priskirti save ir kitus tam tikrai lyčiai. Bet lytinių skirtumų supratimas yra ribotas. 3 m. berniukas suaugęs ruošiasi tapti mama… Vaikai labai sunerimsta, jei mama apsivelka vyriškus rūbus. Iki 5 – 6 m. vaikai neskiria lytinio pastovumo. Jie tiki, kad berniukas taps mergaite, jei žais su lėlėmis ar nešios suknytes. Prasta diferenciacija pagal lytinius organus. Jie paplūdimyje skiria pagal kasytes ir kitus požymius. 3 m. vaikai gerai skiria žmones pagal lytį ir žino, kad skirtingoms lytims keliami skirtingi reikalavimai. Ką dėvėti, su kuo žaisti, ką dirbti (♂ neskalbia, neverda, ♀ neskraido lėktuvais…) Su amžiumi vis labiau įsisavinami lytiniai skirtumai. Mokykliniame amžiuje atsakymai nebėra tokie kategoriški (vyrai gali dirbti virtuvėje). Vaikai supranta lyties pastovumą. Berniukus vyriški užsiėmimai traukia labiau nei mergaites moteriški. Mergaitės pradinėse klasėse visai mielai renkasi berniukiškus užsiėmimus (nes daugelyje kultūrų vyriški užsiėmimai turi aukštesnį statusą).

o Vaikai, kurie priimti grupėje, yra energingesni, atviresni, daugiau bendrauja, turi daugiau draugų. Nepriimti – uždari, mažai draugų, iš jų šaipomasi, jie erzinami, mušami – tai sukelia impulsyvų elgesį, jie pažeidžia priimtas taisykles. Tas savo ruožtu skatina jų atstūmimą. Vaikų draugystė labai trapi. o Draugystės užsimezga teritoriniu principu, su amžiumi daugiau įtakos turi interesai. Paauglystėje vienas svarbiausių dalykų yra ištikimybė, atsidavimas, pasiaukojimas. o Agresijos pasireiškimas. Dauguma vaikų darželyje pešasi, o namie ne.

o o Ikimokykliniame amžiuje turi būti išlaikomas balansas tarp iniciatyvumo skatinimo ir draudimo. Suaugusieji turi taikyti draudimus ir sakyti ne, kai tai būtina, kad vaikas neprarastų pasitikėjimo savimi ir iniciatyvumo. Tuo laikotarpiu formuojasi pareigos jausmas ir sąžinė. Vaiko aplinkoje atsiranda daugiau suaugusių.

o Pradedant eiti į mokyklą, vaikai jau turi daugiau ar mažiau išvystytus sugebėjimus tam tikrą laiko tarpą koncentruoti dėmesį (vaikų dėmesys pasižymi dideliais individualiais skirtumais), suprasti instrukciją, turi objektų palyginimo įgūdžių, tam tikrą sąvokų sistemą ir darbinę atmintį. o Pradiniame mokykliniame amžiuje (6 -7 – 10 -11 m. ) tobulėja vaiko loginis mąstymas, suvokimas, lavėja vaizduotė, dėmesys ir atmintis. Šio amžiaus vaikų mąstymas sprendžiant realias problemas, tampa vis logiškesnis. o Vaikai dar negali abstrakčiai mąstyti, į tam tikrus klausimus gali atsakyti tik tada, kai pateikiami pavyzdžiai ar operuojama daiktais (pvz. , skaičiuojama ant pirštų). Palaipsniui vis geriau suprantami laiko, erdvės, greičio ir atstumo tarpusavio ryšiai („Pavyzdžiui, vaikas ima suprasti, kad per tam tikrą laiką kiškis, bėgdamas greičiau, gali nubėgti toliau negu lapė. Po to vaikas ima suprasti ryšį tarp atstumo ir laiko, t. y. , jeigu abu dalyviai bėga tokiu pat greičiu, tai lapė, bėgdama ilgiau, gali nubėgti toliau už kiškį“ Žukauskienė, 227 psl. ).

q Mažėja vaiko egocentriškumas - jis pradeda vis geriau suprasti kitų žmonių požiūrį. o Vaikas labai sugestyvi asmenybė. Jam augant ir bręstant šis sugestyvumas tolydžio silpnėja. o Tačiau net vaikui įkalbėti tai, ko jis nenori, nėra taip lengva. Šeimoje vaikai dažnai ryžtingai prieštarauja savo tėvams, tuo tarpu draugų būryje įtaigumo efektyvumas stiprėja kartu su amžiumi. Labai dažnai jaunuoliai nesugeba priešintis savo draugų sugestijoms. o Apie dešimtus metus išorinių įtakų vaidmuo paprastai pranoksta šeimos įtaką, nors daugelis vaikų ir toliau vadovaujasi pagal suaugusiuosius. Sugestyvumas labai sustiprėja veikiant alkoholiui, narkotikams ar vaistams.

Pažintinės brandos kriterijai mokyklai: o sugebėjimas koncentruoti dėmesį; o darbinės atminties įgūdžiai; o sugebėjimas suprasti instrukciją; o objektų lyginimo įgūdžiai; o pradinės sąvokų sistemos įsisavinimas.

q Pagrindinė veikla – mokymasis. Jis nutolsta nuo žaidimo ir artėja prie darbo. Pagrindinis skirtumas planingumas, organizuotumas, privalomumas. Suaugusieji nurodo, darbo uždavinius ir nustato atlikimo terminus. Vaikai turi būti pasiruošę šiai veiklai tiek fiziškai, tiek psichiškai. o Mąstymas tampa vis logiškesnis, sprendžiant realias problemas, o o o tačiau vis dar pritvirtintas prie čia ir dabar situacijos Šiame periode vaikui vis dar sunku spęsti hipotetines, abstrakčias problemas Decentracija – sugeba apžvelgti įvairius situacijos aspektus Viduriniosios vaikystės metu vis geriau sugebama atsiriboti nuo trukdymų ir sukoncentruoti dėmesį į užduotį Vyresnių vaikų dėmesys yra gerokai planingesnis negu ikimokyklinio amžiaus vaikų Kai kurie mokyklinio amžiaus vaikai turi dėmesio koncentracijos problemų – dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas

o Būdinga vis gerėjanti atmintis ( sugebėjimas prisiminti koreliuoja su amžiumi) o Vyresni vaikai linkę dažniau naudoti tiek loginę, tiek neloginę mnemoniką, kitaip tariant, pagalbines atminties priemones – pvz. kartojimas, temų grupavimas į kategorijas, pagrindinių taisysklių įsiminimas o Didėjančius mąstymo, mokymosi ir bendravimo sugebėjimus viduriniosios vaikystės periodu rodo ir polinkis juokauti, ir supratimas, kai juokauja kiti

Tolesnė kalbos raida o Mokyklinio amžiaus vaikai pereina į naują kalbos mokymosi fazę ir jau sugeba pasinaudoti tiksliomis instrukcijomis, taisyklėmis o Mokyklinio amžiaus vaikai žodžius vartoja tiksliau, pagal jų reikšmę, semantinės žinios vis geriau sisteminamos ir hierarchiškai išdėstomos o Vaiko šnekamoji kalba (žodynas) yra turtingesnė už rašomąją, bet greitai tos proporcijos pasikeičia o Daugelį gramatikos taisyklių vaikas įsisąmonina iki 6 m. , tačiau tik pradinėse klasėse jis gali paaiškinti ryšius tarp žodžių

o Pradinėse klasėse atsiranda neformalios grupės. Iki 7 m. vaikai negyvena visuomeninio gyvenimo. Vaikų grupelės nepastovios, ir tik 7 – 8 m. atsiranda poreikis dirbti, žaisti kartu. Bet grupės nėra ilgalaikės. o Su amžiumi grupės pastovesnės, taisyklės vis griežtesnės. Vis didesnę įtaką grupių formavimuisi turi interesų panašumas. Daug laiko užima paauglių bendravimas su bendraamžiais.

Vaikų socialinės raidos ypatumai o Žaisdami kartu, mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą subkultūrą, kuri yra vadinama vaikų visuomene o Daugeliui vaikų priklausomybė nuo tėvų perauga į priklausomybę nuo savo bendraamžių, jie reikliau renkasi draugus ir yra labai nelaimingi, jeigu jų neturi o Žodžiams vaikai skiria didelę reikšmę – pravardės, išgalvoti pavadinimai ir prisiekinėjimai o Vaikai sukuria savas taisykles ir jų laikosi, tai jiems reiškia nepriklausomybę nuo suaugusiųjų

Vaiko branda mokyklai

Svarbiausi požymiai, rodantys vaiko brandumą mokyklai, yra šie: 1. Socialinis-emocinis brandumas: ü žino savo vardą, pavardę, amžių, šeimos sudėtį; ü pats prausiasi, apsirengia, tvarko savo daiktus – stengiasi būti ü ü ü ü ü savarankiškas; jaučiasi atsakingas už jaunesnius šeimos narius, globojamą gyvūnėlį, augalą; stengiasi valdyti savo emocijas; valdo savo spontaniškus norus dėl bendro žaidimo, veiklos; nugali savo baimę nedrąsumą; planuoja laiką, gali pakomentuoti, ką padaręs, sutvarkyti darbo vietą; dažniau užduotį atlieka iki galo nei meta nepabaigtą; turi draugų kieme, darželyje, susidraugauja įvairiose situacijose; noriai dalyvauja vaikų grupės veikloje: pokalbiuose, žaidimuose, šventėse; žaisdamas gali ir vadovauti, ir paklusti bendraamžiui; bendradarbiauja su kitais vaikais: kalbasi, tariasi, aiškinasi su kitais, ką ir kaip darys.

2. Intelektinė branda: ü smalsauja, klausinėja, tyrinėja aplinką, žiūrinėja knygas; ü išbando įvairias veiklas (prasimano įvairių žaidimų, bando vaidinti, groti, šokti, spalvina, piešia, mėgsta judriuosius žaidimus); ü turi darbinės atminties įgūdžių (žino, ko reikia žaidimui, ką kur padėjo, atsimena, kas ką sakė, ko prašė, ką ir kaip darė, įsimena eilėraščius, dainelių žodžius, šokio judesius); ü gali atrinkti vienodus daiktus pagal požymį (tos pačios spalvos, formos, medžiagos), sudėti daiktus didėjančiamažėjančia tvarka, pasako, ką veikė ryte, numato, ką veiks vakare; ü gali suskaičiuoti daiktus, skaitmenis susieti su daiktais, spręsti tekstinius uždavinius, kuriuose reikia sudėti ir atimti daiktus;

ü tiksliai ir aiškiai taria daugumą kalbos garsų, domisi ü ü ü žodžių reikšmėmis, kuria istorijas, domisi raidėmis, žodžiais; gerai atpažįsta įprastus daiktus, vaizdus, juos įvardija, supranta suaugusiųjų ir vaikų šneką, atsako į klausimus, padaro, ko paprašytas; moka teirautis, pasakoti, aiškinti, nupasakoti, nurodyti; pradeda suvokti nuoseklumą, priežasties ir pasekmės ryšį; geba įsivaizduoti, kuria įsivaizduojamą žaidimo aplinką, prisiima vaidmenis, piešia ir konstruoja ir realius, ir įsivaizduojamus dalykus; bando įveikti kilusius keblumus; moka susikaupti, išlaikyti dėmesį, logiškai mąstyti, įsivaizduoti, sklandžiai reikšti mintis, logiškai įsiminti.

3. Nuostata ir pasirengimas tapti mokiniu: ü nusiteikęs eiti į mokyklą; ü domisi knygomis (mėgsta vartyti, prašo paskaityti, domisi raidėmis); ü ranka pasirengusi rašymui (gerai kopijuoja linijas, figūras, spalvindamas laikosi kontūrų, taisyklingai laiko pieštuką). o Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko brandumo įvertinimo metu nevertinama, ar vaikas moka skaityti ir rašyti, nes to jis bus mokomas pradinėse klasėse. Verinama vaiko motorika: kaip sugeba atkartoti nupieštą skaičių ar raidę, nupiešti tam tikrus paveikslėlius, figūras. o

q Vaiko brandumo įvertinimo metu nevertinama, ar vaikas q o o o moka skaityti ir rašyti, nes to jis bus mokomas pradinėse klasėse. Vertinama vaiko motorika: kaip sugeba atkartoti nupieštą skaičių ar raidę, nupiešti tam tikrus paveikslėlius, figūras Vertinama, kaip vaikas bendrauja su kitais vaikais, suaugusiais, ar yra pakankamai savarankiškas, ar gali sutelkti dėmesį. Vertinamas girdimasis suvokimas, neverbalinis samprotavimas, kalbos supratimas. Tėvai neturi atlikti jokių užduočių, pratimų su vaiku prieš vaiko brandumo įvertinimą, nes, jei vaiko branda yra pakankama pradėti lankyti paruošiamojo ugdymo grupę ar pradinio ugdymo klasę, jis sugebės atlikti jam pateikiamas užduotis ir be papildomo pasiruošimo.