Vaiko psichomotorin ir kalbin raida dr Jurgita Grikinien

Vaiko psichomotorinė ir kalbinė raida dr. Jurgita Grikinienė Vilniaus Universitetas Medicinos fakultetas Vaikų ligų klinika

Psichomotorinė ir kalbinė raida • Nenutrūkstantis procesas, prasidedantis nuo apvaisinimo ir besitęsiantis visą gyvenimą. • Individualus procesas, kurio seka yra vienoda, o tempas, kokybė ir baigtumas – įvairus. – Normali raida (atitinka terminus ir kokybę) – Sutrikusi raida (sutrikęs tempas ar kokybė)

Raidos sritys • 1. Motorikos raida – Bendroji (stambioji) motorika – tai įgyti stambiųjų kūno raumenų judesiai, leidžiantys koordinuotai judėti ir išlaikyti pusiausvyrą. – Smulkioji motorika – tai rankų veikla. • 2. Pažintinė (kognityvinė, percepcijos) raida – tai suvokimo ir supratingumo vystimasis. • 3. Kalbos raida – Kalbėjimas - tai sugebėjimas tarti garsus, vėliau prasmingus garsažodžius, žodelius ir jų junginius (frazes). – Kalbos supratimas • 4. Emocinė-socialinė-psichologinė raida - tai sugebėjimo bendrauti su aplinkiniais emocijų, garsų, mimikos dėka ir asmenybės vystimasis.

Psichomotorinė ir kalbinė raida priklauso nuo: – Vidinių faktorių: • genetiškai lemtų savybių (prigimties), • nervų sistemos būklės (brandumo, vystymosi sutrikimų), • sensorinių sistemų būklės (pvz. : kurtumas, aklumas) • fizinė sveikatos (pvz. : hipotrofija, rachitas, lėtinės ligos, . . . ) – Išorinės aplinkos: • mokymo, psichologinių, socialinių, istorinių, ekonominių faktorių.

Ankstyvo raidos įvertinimo svarba • Ankstyvai pagalbai suteikti: – Chirurgiškai gydomi CNS navikai, malformacijos. . . – Savalaikis medikamentinis gydymas (botulino toksinas CP, priešuždegiminis ūmių uždegiminių ligų gyd. ir kt. ) – Kurtumas (iki 6 -8 mėn. !) – Savalaikė raidos stimuliacija – Spec. ugdymas PA, autizmo atvejais. • Tėvų nerimui sumažinti (jei raida gera)

Vaiko raidos vertinimas • Vertinami pagrindinių įgūdžių įgijimo terminai, remiantis – tėvų apklausa ir – klinikine apžiūra bei stebėjimu. • L. svarbi aiški riba tarp normos ir sutrikimo • Raidos įvertinimo metodikos (skalės): - Miuncheno funkcinė raidos diagnostika vertinama 0 -1 m vaikų raida 8 srityse - DISC metodas (diagnostic inventory for screening children) vertinama iki 5 m. vaikų raida 8 srityse – Bayley, Denverio, Griffits ir kt. skalės – Specializuoti testai (pvz. Vekslerio intelekto testas, IQ nuo 6 -7 m. , Kapute skalės (kalbos ir pažintinei raidai vertinti iki 3 m, kiti).

Vaiko motorikos raidos etapai • 1. Naujagimių ir kūdikių refleksų stadija (pirmi mėn. ) • 2. Judesių įgyjimo stadija (iki 6 -7 m. ) • 3. Judesių tobulinimo stadija

Naujagimių ir kūdikių refleksų stadija • Oralinio automatizmo refleksai (galvos smegenų kamieno lygio) • Spinalinio automatizmo refleksai (nugaros smegenų segmentų lygio) • Viršsegmentiniai pozotoniniai automatizmai (kontroliuojami pailgųjų sm. - mielencefaliniai ar vidurinių smegenų – mezencefaliniai) Išnyksta arba integruojasi į kitus judesius

Naujagimių ir kūdikių refleksai-1 • 1. Oralinio automatizmo refleksai (iki 2 -3(4) mėn. ) – – Ieškojimo (Kussmaulio) Straubliuko Čiulpimo Delno-burnos (Babkino)

Naujagimių ir kūdikių refleksai-2 • 2. Spinalinio automatizmo refleksai: 2. 1. Delno griebimo ir Robinzono (pakibimo) (iki 3 (6) mėn. ) 2. 2. Pėdos griebimo (iki 8 (10) mėn. )

Naujagimių ir kūdikių refleksai-3 • 2. Spinalinio automatizmo refleksai: 2. 3. Moro refleksas (iki 3 (6) mėn. )

Naujagimių ir kūdikių refleksai-4 • 2. Spinalinio automatizmo refleksai: 2. 4. Apsauginis (galvos pasukimo) refleksas (pereina į galvytės kėlimą) 2. 5. Šliaužimo (Bauerio) (iki 4 mėn. )

Naujagimių ir kūdikių refleksai-5 • 2. Spinalinio automatizmo refleksai: 2. 6. Atramos ir žingsniavimo (iki 1 (2) mėn. )

Naujagimių ir kūdikių refleksai-6 • 3. Viršsegmentiniai pozotoniniai automatizmai keičia raumenų tonusą, kintant kūno ir galvos padėčiai

Naujagimių ir kūdikių refleksai-7 • 3. Viršsegmentiniai pozotoniniai automatizmai (judesiai ir pozos, atsirandančios kintant kūno ir galvos padėčiai) • Asimetrinis toninis kaklo refleksas (iki 4 -6 mėn. )

Naujagimių ir kūdikių refleksai-8 • 3. Viršsegmentiniai pozotoniniai automatizmai (judesiai ir pozos, atsirandančios kintant kūno ir galvos padėčiai) • Kūno sukimo ir tiesimo refleksai, kurių pagrindu formuojasi judesiai. – Apsauginė galūnių ištiesimo reakcija (nuo 6 mėn. ) – Parašiuto refleksas (nuo 9 mėn. )

Vaiko motorikos raidos etapai • 1. Naujagimių ir kūdikių refleksų stadija (pirmi mėn. ) • 2. Judesių įgyjimo stadija (6 -7 m. ) • 3. Judesių tobulinimo stadija

Judesių įgyjimo stadija Miuncheno funkcinė raidos diagnostika • Tėvų ir specialistų atliekama raidos diagnostika • Nesudėtingas ir greitas (~15 min. ) • Įvertinamos 8 svarbiausios psichomotorinės funkcijos: ropojimo, sėdėjimo, vaikščiojimo, griebimo, suvokimo, kalbėjimo, kalbos suvokimo ir socialinės raidos • Leidžia pakankamai anksti atpažinti sutrikimus, kad suteiktume savalaikę pagalbą • Gana “liberalūs” terminai leidžia išvengti raidos sutrikimų hiperdiagnostikos ir bereikalingo nerimo

Vaiko stambiosios motorikos raidos vertinimas • Vertinamos 3 pagrindinės kūdikio motorikos funkcijos 3 pagrindinėse padėtyse : - 1. “sėdėjimas” gulint ant nugaros (supinacijos padėtyje), sodinant (trakcijos mėginys), sėdint ir verčiant pilvo;

Vaiko stambiosios motorikos raidos vertinimas • 2. “ropojimas” gulint ant pilvo (pronacijos padėtyje);

Vaiko stambiosios motorikos raidos vertinimas • 3. “vaikščiojimas” statant, stovint, einant (vertikalioje padėtyje).

vlk. mf. vu. lt • Vaikų neurologijos medžiaga visų kursų studentams • Vaiko raidos lentelės (Miuncheno funkcinė raidos diagnostika) • Raidos terminai

I. Sėdėjimo raida Vertinama: • gulint ant nugaros (supinacijos padėtyje), • sodinant už rankų (trakcijos mėginys), • sėdint ir verčiant pilvo;

Naujagimis (gulint ant nugaros, sodinant) • Galva pasukta tai į vieną, tai į kitą šoną. • Spontaninis aktyvumas : judina galvą į šonus, pakaitomis judina rankas ir kojas (horizontalioje plokštumoje) • Fiziologinis galūnių raumenų hipertonusas (fleksorių) • Keliant už krūtinės-liemens, galva atsilieka • Pasodinus: nugara apvali, galva krenta žemyn, ją šonu kilsteli 1 s. • Naujagimių refleksai.

Sėdėjimo raida (nuo 1 iki 12 mėn. ) • Žiūr. vaiko raidos lenteles (Miuncheno funkcinė raidos diagnostika)

11 -12 mėn. sėdėjimo raida (tobulas sėdėjimas) • Ilgai sėdi, tvirtai laiko pusiausvyrą, apsauginės reakcijos į priekį, į šonus ir atgal, didėja sėdėjimo įvairovė, lengvai keičia padėtis.

II. Ropojimo raida Vertinama gulint ant pilvo (pronacijos padėtyje);

Naujagimis (gulint ant pilvo) • Apsauginis (galvos pasukimo) refleksas. • Akimirkai sugeba šonu kilstelėti galvą. • Galūnės sulenktos, užpakaliukas pakeltas, plaštakos sugniaužtos į kumštukus (fiziologinis galūnių raumenų fleksinis hipertonusas). • Spinalinio automatizmo refleksai: šliaužimo refleksas (Bauerio), Galanto, Peretso refleksai.

Ropojimo raida (nuo 1 iki 12 mėn. ) • Žiūr. vaiko raidos lenteles (Miuncheno funkcinė raidos diagnostika)

Ropojimo raida 11 -12 mėn. • Gerai ropoja, “kryžminė koordinacija”, gerai išlaiko pusiausvyrą. • Greitai ir lengvai keičia kūno padėtis

III. Vaikščiojimo raida • Vertinama vertikalioje padėtyje: statant, stovint, einant.

Vaikščiojimo raida Naujagimis, 1 mėn. (vertikalioje padėtyje) • Atramos refleksas: palietusios pagrindą, kojos išsitiesia per kelius ir klubus • Žingsniavimo refleksai: keičiant svorio centro padėtį, automatiškai žingsniuoja

Vaikščiojimo raida 2 -3 mėn. Pereinamoji fazė • Silpnėja ir išnyksta atramos ir žingsniavimo refleksai. • Silpnėja fiziologinis raumenų hipertonusas. • 3 mėn. liečia pagrindą sulenktomis kojomis (fiziologinė astazija)

Vaikščiojimo raida (nuo 1 iki 12 mėn. ) • Žiūr. vaiko raidos lenteles (Miuncheno funkcinė raidos diagnostika)

Vaikščiojimo raida 12 mėn. • Stovi vienas • Eina prisilaikydamas baldų, vedamas už vienos rankos

Stambioji motorika virš 1 metų • 15 mėn. savarankiškas vaikščiojimas, (60% 12 mėn. 3% - 9 mėn. 3% - 18 mėn. ) pritūpęs paima nuo žemės daiktą. • 18 mėn. nerangiai bėga, užlipa laiptais prisilaikydamas. • 24 mėn. gerai bėga, pats lipa laiptais, lipa ant baldų. • 3 metai stovi ant vienos kojos, lipa laiptais pakaitom • 4 metai šokinėja abiem kojom • 5 -6 metai šokinėja viena koja

Smulkiosios motorikos raida Naujagimis, 1 mėn. • Plaštakos sugniaužtos (pirštukai sulenkti, nykštys įlenktas į vidų). • Delno griebimo ir Robinzono (pakibimo) refleksai. • Rankos atmestos į šonus.

Smulkiosios motorikos raida (nuo 1 iki 12 mėn. ) • Žiūr. vaiko raidos lenteles (Miuncheno funkcinė raidos diagnostika)

Smulkiosios motorikos raida 11 -12 mėn. • • Laisvi rankos judesiai Tikslus daiktų siekimas ir griebimas Domisi, liečia žaislų detales smiliumi “Žnyplinis” s. “replinis” smulkių daiktų griebimas (sulenkto smiliaus ir priešiais jam atgręžto nykščio pagalvėlėmis)

Pažintinė raida Suvokimo amžius • Percepcija – specialiųjų jutimų (regos, klausos), aplinkos suvokimo ir supratingumo raida (“tai, ką protas sukuria iš pojūčių”) • Lemia regos, klausos organų ir CNS būklė. • Labai svarbi išorinė stimuliacija. • Labai svarbi ankstyva diagnostika: iki 6 mėn. būtina nustatyti klausos sutrikimą ir pritaikyti korekciją.

Pažintinė raida (suvokimo amžius) Naujagimis • Reaguoja į ryškią šviesą ar stiprų garsą sunerimdamas - Moro (išgąsčio) refleksas (nediferencijuota difuzinė reakcija į dirgiklį)

Pažintinė raida (nuo 1 iki 12 mėn. ) • Žiūr. vaiko raidos lenteles (Miuncheno funkcinė raidos diagnostika)

Pažintinė raida (suvokimo amžius) 12 mėn. • Problemos sprendimo būdai: – Prisitraukia už virvutės norimą žaislą , – Įmeta rutuliuką pro siaurą angą

Pažintinė raida virš 1 metų • (Iki 1 metų – sensomotorinis žaidimas, pažinimas per burną) • Nuo 1 metų – funkcinis žaidimas: daiktus ir žaislus naudoja pagal paskirtį, priežastiespasekmės ryšys • Judrūs žaidimai, keičiant kūno padėtį: su kamuoliu ir kt. • Piešimas (raštas) 15 mėn. brėžia liniją, 18 mėn. mėgdžioja rašymą, kreives 2 -3 mt. brėžia apskritimą, 3 -4 m. piešia kryžių, uždaras figūras, drąsios keverzonės, pirmieji atvaizdai 5 -7 m. piešiniai, raštas (skaičiai, raidės).

Kalbinė raida • Lemia: – vidiniai faktoriai (genetinė prigimtis, nervų sistema, klausa, fizinė būklė), - ypatingas išorinių faktorių (bendravimo, mokymo, psichologinių, socialinių veiksnių) vaidmuo • Skirstymas: – Kalbėjimas (ką taria, kaip taria, prasminis turinys) • Ikikalbinė raida • Kalbinė raida – Kalbos supratimas • Didelis individualumas

Kalbinė raida - kalbėjimas 1 mėn. Balsiai 2 mėn. Gerkliniai garsai (“guguoja”) 3 mėn. Tęsiami garsai ”rrrr”, skiemenys 4 mėn. Šūkčiojimai, lūpiniai – dantiniai priebalsiai (v, m, b. . ) 5 mėn. Pučia seilių burbulus (“burbuliuoja”), skiemenys, garsiai juokiasi 6 -7 mėn. Čiauškėjimas įvairiom intonacijom (ga-ga, baba), cypauja, šūkčioja 8 mėn. Šnibžda 9 -10 mėn. Skiemenų suporinimas, mėgdžiojimas 11 -12 mėn. Pirmieji prasmingi garsažodžiai (2 -3)

Kalbinė raida - kalbėjimas • 18 mėn. – 10 žodžių • 24 mėn. – 2 žodžių junginiai • 3 mt. – frazinė kalba

Kalbinė raida – kalbos supratimas 10 mėn. –ieško akimis pažįstamo daikto, atsisuka šaukiamas vardu 11 mėn. - rodo pažįstamą daiktą reaguoja į draudimą 12 mėn. – vykdo paprastą paliepimą

Socialinė-emocinė raida • Emocijos – evoliucijos eigoje atsiradęs bendravimo būdas, kuriuo žmogus gali perduoti informaciją aplinkiniams apie savo jausmus ir poreikius. • Jų raidai svarbus skatinimas ir palaikymas. • Stebime: – Kada ir kaip vaikas pradeda reiškia emocijas, kas jas sukelia – Kada vaikas išmoksta reguliuoti kitų žmonių elgesį skirtingomis emocijomis – Kada vaikas išmoksta atpažinti kitų žmonių reiškiamas emocijas

Socialinė-emocinė raida (emocijų reiškimas) Naujagimis – verkia, kai negera, nurimsta ant rankų, pamaitintas, šypsosi miegodamas, pavalgęs. 1 mėn. – reaguoja į veidą, į akis 2 mėn. – stebi judantį veidą

Socialinė-emocinė-protinė raida 3 mėn. “socialinė” šypsena 4 -5 mėn. – kalbinamas juokiasi balsu, kvatojasi stimulai: vizualiniai (veido mimikos), taktiliniai, šokdinimas, mėtymas 8 -9 mėn. – emocijos socialinėse situacijose: džiaugiasi bendravimu, žaidimu: katutės, “virė -virė”, slėpynės, rodo, kad nori tęsti. 15 mėn. – geria pats iš puoduko 18 mėn. pats valgo su šaukštu 1 -2 metai – emocijos veikloje, kurią mokosi atlikti pats: eiti, lipti, mėtyti, bėgioti 2 -3 metai – juoką sukelia keistos neadekvačios situacijos (panašiai kaip suaugusiems), juokai 2 -3 metai – dieną eina ant puoduko 3 metai – pats rengiasi (išskyrus sagas, raištelius)

Socialinė-emocinė raida (Prieraišumas) • Prieraišumas – labai svarbus žmogaus raidai, pasitikėjimo formavimuisi, nuo jo priklauso, kaip vaikas išmoks pasitikėti aplinka, užmegzti ir išlaikyti ryšį. • Iki 6 mėn. prisiriša prie asmens, kuris maitina ir suteikia fizinį komfortą, mielai šypsosi visiems (net labiau naujiems) • 6 mėn. – išmoksta skirti žmogų, kuris greičiausiai patenkina jo poreikius (mama tampa saugaus prisirišimo objektu), skiria savus nuo svetimų (nebesišypso nepažįstamajam taip drąsiai) • 9 -10 mėn. - bijo svetimų: nepasitenkinimas, jei tolsta mama, o artėja nepažįstamasis, supranta, kad mamą gali susigrąžinti verkimu arba laikydamasis įsikibę (situacija sukelianti nerimą nesukelia džiaugsmo). • 15 -18 mėn. – prisirišimo pikas

Raidos vertinimas • Tikslus amžius (biologinis): – kalendorinis (išnešiotiems), koreguotas (neišnešiotiems) • Raidos koeficientas : (RQ s. DQ) RQ=nustatytas raidos amžius/vaiko biologinis amžius RQ<50 – ryškus sutrikimas RQ=50 -70 – lengvas sutrikimas RQ =70 -80 –sutrikimo rizika • Raidos sutrikimai: – Raidos atsilikimas – Raidos nuokrypis (deviacija) – sutrikęs etapiškumas – Raidos disociacija –skirtumas tarp raidos sričių – Raidos regresas – netekimas turėtų įgūdžių