Vadybos teorijos 1 Vadybos teorij raida Vadybos teorijos

Vadybos teorijos 1

Vadybos teorijų raida: • Vadybos teorijos raidą galima suprasti ir analizuoti kaip bandymą sutvarkyti žmonių santykius įvairiais istorijos tarpsniais; • Pirmosios valdymo teorijų užuomazgos randomos filosofų Arsitotelio, Sokarato ir Platono darbuose; 2

Vadybos teorijų raida: • Galima išskirti dvi pagrindines vadybos teorijos kryptis: 1. Klasikinė vadybos teorija, kurios pradininkas yra F. Teiloras; 2. Žmogiškųjų santykių teorija, kurios pradininkas E. Mėjo; • Vadybos evoliuciją nagrinėjo R. Skotas, kuris išskyrė 4 vadybos raidos etapus: (1 pav. ) 3

R. Skotas 4 vadybos raidos etapai: Uždara sistema Atvira sistema Racionalus veiksnys 1890 -1930 metai 1960 -1970 metai Socialinis veiksnys 1930 -1960 metai Nuo 1970 metų 4

Vadybos teorijų raida: • Per kelis dešimtis metų susiformavo daugybė vadybos teorijų; • Nėra vienos dominuojačios ar vienos “teisingos” teorijos; • Vadybos teorijos viena kitą papildo, plėtojasi savarankiškai arba susilieja viena su kita. 5

Vadybos teorijų raida: • Tokiu būdu susiformavo ir šiuolaikiniai integruoti požiūriai į valdymą: ØSisteminis; ØSituacinis; ØProcesinis. 6

Vadybos teorijų evoliucija: Vadybos mokyklos 1885 1920 1930 1940 1950 1960 Dabartinis laikotarpis Klasikinė Žmogiškųjų santykių Kiekybinių metodų Požiūriai į vadybą Procesinis Sisteminis Situacinis 7

Klasikinė vadybos mokykla mokslinio valdymo teorija: • Atstovauja F. Teiloras, G. Emersonas, A. Fajolis. • Klasikinę valdymo mokyklą suformavo mokslinio valdymo teorija – dėmesys skiriamas darbininkų darbo organizavimui ir jo tobulinimui, ir administracinė valdymo teorija. • Pagrindiniai klasikinės vadybos mokyklos principai yra: ØDarbas turi būti atliktas maksimaliai; turi būti užtikrintas darbų specializavimas; ØVykdytojo darbas – yra tik paprastos operacijos; ØDarbo užmokestis už atliktą darbą turi būti maksimalus; ØDarbininko atsakomybė – operacijos; darbininkas neturėtų spręsti darbo ir gamybos organizavimo problemų. 8

Klasikinė vadybos mokykla mokslinio valdymo teorija: Frederickas W. Tayloras • Pagrindinė teorija – darbas tik tuomet gali būti našus, jei jis organizuojamas pagal taisykles, principus, standartus. Įgyvendinimo priemonės: ØTeisingas darbininkų pasirinkimas, tinkamų darbo vietų/pareigų parinkimas; ØTinkamai sutvarkytos darbo operacijos; ØTinkami darbo metodai; ØProtingas darbo įrankių, įrangos, techninių mechanizmų ir medžiagų naudojimas; ØTinkamas atlyginimas už atliktą darbą. 9

Klasikinė vadybos mokykla mokslinio valdymo teorija • Didžiulį indėlį , kuriant vadybos racionalizavimo principus, įnešė amerikiečių ekonomistas G. Emersonas; • Jis sukūrė 12 našumo principų, kuriais siekė racionalizuoti ir organizuoti ne atskiro darbininko ar organizacijos vykdomą darbą, bet kiekvieną tikslingą žmogaus veiklą; • G. Emersonas savo veikale “Dvylika našumo principų” (1908 m. ) siūlo būdus, kaip padidinti veiklos efektyvumą. 10

G. Emersonas “Dvylika našumo principų”: 1. Reikia turėti aiškius tikslus: kiekvienas vadovas savo pavaldiniams turi aiškiai nustyti tikslus, kurie turi būti įgyvendinti; 2. Sveikas protas – sprendžiant bet kokį organizacijos klausimą reikia ieškoti ne paprasčiausio, bet geriausio sprendimo; 3. Kompetetinga konsultacija – žmogus negali išmanyti visko, tad sprendžiant uždavinį jis gali kreiptis į kitą kompetetingą šiuo klausimu žmogų; 11

G. Emersonas “Dvylika našumo principų”: 4. Drausmė – kiekvienas darbuotojas turi žinoti už ką jis atsakingas ir laikytis nustatytų darbo instrukcijų; 5. Deramas požiūris į personalą; 6. Tiksli ir greita apskaita – organizacijoje neįmanoma našiai dirbti, jei nežinoma tiksli apskaita; 12

G. Emersonas “Dvylika našumo principų”: 7. Dispečerystė – operatyvus organizacijos veiklos planavimas; 8. Normos ir tvarkarasčiai – skatino parengti racionalias darbo normas, tuo būdu gerinant darbo sąlygas ir našumą; 9. Darbo sąlygų normavimas - darbo sąlygų pritaikymas prie žmogaus; 13

G. Emersonas “Dvylika našumo principų”: 10. Operacijų normavimas – reikalinga, norint efektyviai atlikti planavimą; 11. Instrukcijų parengimas – instrukcijose turi būti nurodomi geriausi veiklos būdai; 12. Atlyginimas už našumą – garantuotas valandinis atlyginimas ir premija už darbo našumą. 14

Klasikinė vadybos mokykla mokslinio valdymo teorija • Mokslinio valdymo teorijos kritikai teigia kad: ØŠi teorija labiau tinka paprastoms organizacijos, ne šiuolaikinėms: kompleksinėms ir dinamiškoms; ØDaugelis principų pateikiami kaip universalūs, bet šiandienos organizacijų situacijai jie yra netinkami; ØĮ darbuotoją žiūrima ne kaip į žmogų, bet kaip į darbo įrankį; • Kasikinė vadybos mokykla buvo pagrindas naujoms vadybos teorijoms atsirasti ir formuluoti valdymo rekomendacijas. 15

Idealaus biurokratinio valdymo teorija Teoretikas - M. Weberis • Teorijos pagrindas – visi santykiai tarp darbuotojų įmonėje turi būti griežtai dokumentuoti, reglamentuoti; bet koks nukrypimas nuo reglamentų neigiamai veikia darbo efektyvumą ir rezultatus. • Pagrindiniai principai: Ø Specializuotas darbų paskirstymas; Ø Darbo „nuasmeninimas”; Ø Hierarchinė administracijos struktūra; Ø Instrukcijų reikalingumas; 16

Kalsikinė valdymo mokykla administracinė valdymo teorija: • H. Fajolis vienas pirmųjų teoretikų, kuris pabadė suformuluoti universalų požiūrį į administravimą (vadybą); • H. Fajolis apibrėžė gamybos veiklą, kurią galima suskirstyti į 6 sferas: techninė-gamybinė, komercinė, finansinė, apsaugos, buhalterinę ir administravimo; • Pagrindinį dėmesį teoretikas skyrė administravimui; • Administravimas suprantamas kaip integruoto valdymo sudedamoji dalis, kuri paremta 12 H. Fajolio suformuotų principų. 17

Kalsikinė valdymo mokykla administracinė valdymo teorija: • H. Fajolis, kuris labiausiai domėjosi darbuotojų veiklos administravimu, sukūrė 14 integruoto valdymo (administravimo) principų: 1. Darbo specializavimas/darbo pasidalijimas; 2. Valdžia ir atsakomybė; 3. Drausmė; 18

Kalsikinė valdymo mokykla administracinė valdymo teorija: 4. Vienvaldystė/komandų vienovė; 5. Vadovavimo vieningumas/vadovavimo krypties tęstinumas; 6. Bendrų interesų pirmenybė prieš asmeninius; 7. Atlyginimas, priklausantis nuo darbo kiekio ir kokybės; 19

Kalsikinė valdymo mokykla administracinė valdymo teorija: 8. Centralizacija; 9. Hierarchija – valdymo aparate turi būti tiek lygių, kad jie atitiktų organizacijos interesus ir nedarytų žalos; 8. Tvarka – darbuotojų darbo vietos skirstomos pagal kompetencijas; 20

Kalsikinė valdymo mokykla administracinė valdymo teorija: 11. Teisingumas ir tarpusavio pagarba; 11. Personalo pastovumas; 12. Iniciatyva; 13. Kolektyvinė dvasia organizacijos tikslams pasiekti. 21

Kalsikinė valdymo mokykla administracinė valdymo teorija: • H. Fajolis turėjo didelę įtaką vadybos raidai; • Jis pirmasis pasiūlė įtraukti vadybą į aukštųjų mokyklų programą; • Pirmasis išskyrė pagrindines vadovų atliekamas funkcijas: ØNumatymą; ØOrganizavimą; ØKontrolę; ØTvarkymą; ØDerinimą. 22

Kalsikinė valdymo mokykla administracinė valdymo teorija: • Toliau šią teoriją plėtojo mokslininkai L. Gulikas, L. Urvikas; • Jie suformavo bendrųjų valdymo funkcijų sąvoką; • Valdymo sistemos pagrindą, kurį sudaro: ØOrganizacijos struktūra; ØValdymo funkcijos; ØValdymo principai; ØOrganizavimo principai. 23

Kalsikinė valdymo mokykla administracinė valdymo teorija: • Klasikinės valdymo mokyklos teoretikų požiūris į žmogų – kaip į ekonominį straigtelį; • Žmogaus elgesio motyvai paremti grynai ekonominiais veiksniais; • Žmogus suprantamas kaip vienas iš gamybos veiksnių; • Į žmogaus socialinius, psichologinius poreikius galima nekreipti dėmesio. 24

Žmogiškųjų santykių mokykla • Kaip atsakas į klasikinę valdymo mokyklą, 1920 gimė nauja teorija – žmonių santykių koncepcija, kuri remiasi sociologijos, psichologijos ir antropologijos koncepcijomis. • Žmogiškųjų santykių mokykla dėmesį skiria socialiniams veiksniams ir jų daroma įtaka gamybos valdymui; • Suranda naujų būdų, kaip didinti darbo našumą; 25

Žmogiškųjų santykių mokykla • Šie būdai yra: Ø Darbuotojų švietimas; Ø Grupinis sprendimų priėmimas; Ø Darbo humanizavimas; Ø Žmonių elgesio psichologiniai motyvai; Ø Grupiniai santykiai; Ø Grupinės normos; Ø Neformaliosios organizacijos ir neformalūs lyderiai. 26

Žmogiškųjų santykių mokykla • Žmogiškųjų santykių mokykla didžiausią dėmesį skiria žmogui, kuris yra suprantamas kaip pagrindinis organizacijos elementas; • Pagrindinis žmogiškųjų santykių teorijos teoretikų yra E. Mėjo; • E. Mėjo padarė išvadą, jog tam kad didėtų darbo našumas svarbu yra ne tik finansiniai ir materialiniai veiksniai, bet tai pat ir psichologiniai bei socialiniai; 27

Žmogiškųjų santykių mokykla • E. Mėjo padarytų tyrimų išvados, turėjusios įtakos žmogiškųjų santykių teorijos vystymuisi: ØDarbuotojui būtinas draugiškas ir atidus dėmesys; ØDarbo užmokestis turi koreliuoti su darbuotojo kompetencijomis ir užimomis pareigomis; ØSvarbi sąlyga darbuotojui yra jausti pasitenkinimą savo darbu, būti įvertintam, būti savarankiškam ir turėti galimybę reikšti iniciatyvą; 28

Žmogiškųjų santykių mokykla • Prie žmogiškųjų santykių mokyklos teorijos vystymosi prisidėjo ir M. P. Follett • M. P. Follet Sprendžiamos problemos: ØVadovų ir pavaldinių santykiai; ØVadovo atsakomybė; ØVidiniai konfliktai; • Pagrindinė ir visiškai nauja nuostata – darbininkai, apgalvodami, kaip reikia atlikti duotus nurodymus, irgi dalyvauja valdyme. 29

Žmogiškųjų santykių mokykla • Ch. I. Barnardas savo veikale „Vadovų funkcijos” iškelia šiuos bendruosius darbo našumo didinimo motyvus: ØDarbo sąlygos turi atitikti darbuotojo įsitikinimus ir įgūdžius; ØDarbas turi būti patrauklus; ØGalimybė dalyvauti ir prisidėti, sprendžiant organizacijos problemas; ØGeri santykiai su bendradarbiais, teigiama darbo aplinka. 30

Veiklos ir elgsenos motyvavimo (bihevioristinė) teorija • A. Maslou poreikių teorija: ØPasak jo, kiekvienas asmuo turi pagal hierarchiją išdėstytą poreikių struktūrą; ØVadovas, norintis tinkamai motyvuoti darbuotoją, turi išsiaiškinti, koks poreikis pas darbuotoją dominuoja tuo metu. 31

Veiklos ir elgsenos motyvavimo (bihevioristinė) teorija 32

Veiklos ir elgsenos motyvavimo (bihevioristinė) teorija • Frederickas Hetzbergas sukūrė motyvavimo teoriją, vadinamą “Dviejų veiksnių teorija”; • F. Hetzbergo atliktų tyrimų esmė yra ta kad: 1. Yra veiksniai, kurie skatina darbuotoją įmonėje dirbti efektyviai, didina darbuotojo pasitenkinimą savo darbu; 2. Yra veiksniai, kurie slopina darbuotojo veiklos efektyvumą ir darbuotojo našumą. • F. Hetzbergo atlikti tyrimai parodė, į ką turėtų atkreipti dėmesį organizacijos vadovas, norintis teisingai motyvuoti darbuotoją ir skatinti jo darbo našumą. 33

Veiklos ir elgsenos motyvavimo (bihevioristinė) teorija Skatinantys veiksniai - motyvatoriai Slopinantys veiksniai - higieniniai Dideli veiklos laimėjimai Neperspektyvi organizacijos veikla, prastas organizacijos administravimas Geros pareigos Negarantuota darbo vieta/saugumas Pareigų paaukštinimas Nesėkmės asmeniniame gyvenime Bendradarbių ir visuomenės pripažinimas Per žemos užimamos pareigos/statusas visuomenėje Turiningas/įdomus darbas Prastos darbo sąlygos Galimybė tobulėti Prasti santykiai su tiesioginiu vadovu 34

Žmogiškųjų santykių mokykla – D. Makregoro vadovavimo stilių teorija: • Pasak D. Makregoro yra du žmonių santykių reguliavimo metodai: 1. Tradicinis metodas, paremtas Teiloro mokymu – X teorija; 2. Demokratiško požiūrio į darbuotoją metodas – Y teorija; 35

Žmogiškųjų santykių mokykla – D. Makregoro vadovavimo stilių teorija: • Pasak X teorijos – žmogus iš prigimties yra tingus, jį reikia versti dirbti, darbuotojus reikia visada tikrinti ir prižiūrėti, už neatliktą darbą gresia nuobaudos; • Pasak Y teorijos – žmogus iš prigimties nėra nei blogas, nei tingus. Jo tikslas yra realizuoti save, tačiau darbinėje aplinkoje tai riboja egzistuojanti kontrolė. Tinkamai pritaikytos darbuotojų žinios ir galimybės, gali turėti daug teigiamų pasekmių organizacijai. 36

Žmogiškųjų santykių mokykla – D. Makregoro vadovavimo stilių teorija: • Jei įmonės darbuotojų valdymas paremtas X teorijos vadovavimo stiliumi – tuomet įmonė labiausiai rūpinasi kontrole; • Jei įmonės darbuotojų valdymas paremtas Y teorijos vadovavimo stiliumi – tuomet įmonė labiausiai rūpinasi darbuotojų savikontrole; • Manoma, kad savikontrolė atsiranda tada, kai darbuotojas įmonės tikslus priima kaip savo; • D. Makregoro teorija turėjo labai didelį indėlį darbo santykių humanizavimui; 37

Žmogiškųjų santykių mokykla – D. Makregoro vadovavimo stilių teorija: Tradicinis vadovas (X vadovas) Šiuolaikinis vadovas (Y vadovas) Kritikuoja Giria Įsakinėja Nurodo tikslą Svarbus darbo atlikimas Skatina darbuotoją Svarbiausia – darbo drausmė Svarbiausia – darbuotojo efektyvumas Su darbuotojais elgiasi griežtai ir oficialiai Su darbuotojais elgiasi draugiškai ir pagarbiai 38

Klasikinės ir žmogiškųjų santykių mokyklų palyginimai: Klasikinė mokykla Žmogiškųjų santykių mokykla Žmogus tingus, priešiškas, stengiasi išvengti darbo Darbas – natūralus poreikis Žmogų reikia priversti siekti organizacijos tikslų Žmogus turi būti suinteresuotas siekti organizacijos tikslų, tuomet jo nereikės versti Žmogus nenori prisiimti atsakomybės Jei įmonės tikslai sutampa su žmogaus, jis noriai prisiims atsakomybę Yra geriausias būdas atlikti darbą, jį žino tik vadovas Geriausias darbo atlikimas priklauso nuo vykdytojo, todėl reikia suteikti iniciatyvą Operacijas reikia skaidyti Operacijų skaidymas didina darbo monotoniją Techniniai veiksniai lemia gamybos rezultatus Psichologiniai veiksniai svarbūs gamybai Pagrindinis motyvas dirbti – pinigai Svarbus motyvas – darbo turinys ir darbo sąlygos Reikia skatinti individą Reikia skatinti grupę 39

Kiekybinių metodų vadybos mokykla • Kiekybinių metodų mokyklos teorijų tikslas – aiškiais matematiniais skaičiavimais apskaičiuoti ir numatyti ateities iššūkius ir problemas, kurios turės įtakos organizacijos veiklai ir pagelbėti vadovams juos išspręsti; • Pasak kiekybinių metodų mokyklos teoretikų, organizacijose veiklą galima suskirstyti į tris svarbiausius elementus: 1. Komunikaciją; 2. Pusiausvyrą; 3. Sprendimų priėmimą. 40

Kiekybinių metodų vadybos mokykla – sprendimų teorija • Šios teorijos šalininkai teigia, kad valdymo esmė - tai sprendimo priėmimas; • Vadovai ypatingą dėmesį turi skirti sprendimų priėmimo optimizavimui, kadangi visi kiti veiksmai yra tik pagalbiniai; • Daug dėmesio yra skiriama matematiniams metodams, kurie skirti sprendimo priėmimo optimizavimui ir apskaičiavimui, taip pat, sprendimo priėmimo rezultatams apskaičiuoti. 41

Kiekybinių metodų vadybos mokykla – matematinė teorija • Pagrindinis šios teorijos šalininkų tikslas yra nukreiptas į vadybos matematinius uždavinius. Tai yra: • Organizacijos išteklius; • Atsargas; • Racionalų organizavimą; • Periodišką darbo medžiagų keitimą; 42

Kiekybinių metodų vadybos mokykla – matematinė teorija • Matematinės teorijos pranašumai: ØGreitesnis ir operatyvesnis sprendimų priėmimo procesas; ØAtliekama išsami analizė, geriau suprantami organizacijos procesai; ØPaskatino kurti valdymo informacinę bazę, kuri yra būtina norint atlikti matematines valdymo analizes. 43

Kiekybinių metodų vadybos mokykla – matematinė teorija • Matematinės teorijos trūkumai: ØDažnai naudoja nepagrįstas, nerealias prielaidas; ØNegali apskaičiuoti ir įvertini žmogaus elgsenos ir kas skatina vienokį ar kitokį elgesį; ØNelieka vietos vadovo spėjimams/ intuicijai. 44

Naujosios vadybos teorijos • Vadybą galima nagrinėti keturiais susiformavusiais požiūriais: 1. Situaciniu; 2. Sisteminiu; 3. Procesiniu; 1. Vadovavimo profesionalumo. 45

Empyrinė vadybos teorija • Empyrinė vadybos teorija – tai situacinis požiūris į vadybą; • Ši teorija teigia, kad reikia nagrinėti situaciją, tuo metu egzistuojančias aplinkybes, kurios daro poveikį organizacijos veiklai; • Atkreipiamas dėmesys į valdymą; • Pagrindinis uždavinys – stebėti valdymo praktiką ir mokytis iš klaidų. 46

Empyrinė vadybos teorija • Keturi empyrinės vadybos teorijos teiginiai: 1. Vadovas turi žinoti valdymo priemones; 1. Visos koncepcijos turi ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių. Vadovas turi būti susipažinęs su jomis ir žinoti, ko galima tikėtis iš vienos ar kitos koncepcijos; 2. Reikia mokėti teisingai interpretuoti situaciją; 3. Vadovas turi mokėti pasirinkti priemones, kurios turės mažiausią neigiamą efektą. 47

Socialninių sistemų vadybos teorija • Socialnių sistemų vadybos teorija – tai sistemins požiūris į organizaciją; • Sistema – yra visuma, kuri yra sudaryta iš tarpusavyje veikiančių aplinkybių, kurios įneša savo indėlį į organizacijos veiklą; • Sistemoje galima išskirti tris elementus: 1. Poveikį; 2. Procesą; 3. Rezultatą. 48

Socialninių sistemų vadybos teorija • Sistemins požiūris bando nagrinėti organizaciją ir išorinę aplinką, kurioje organizacija funkcionuoja; • Organizacija suprantama kaip kompleksinė visuma sudaryta iš tarpusavyje susijusių elementų: 1. Organizacijos; 2. Organizacijos struktūros; 3. Organizacijos aplinkos; 4. Žmogaus. 49

Socialninių sistemų vadybos teorija • Sisteminis požiūris į vadybą – tai universali vadybos metodologija. • Jos esmė – vystyti supratimą ir gebėjimą tinkamai priimti sprendimus, atsižvelgiant į visas organizacijos vidaus ir išorės aplinkos situacijas, kaip visumą, darančią įtaką organizacijos veiklai. 50

Procesinis požiūris • Vadyba – tai nepertraukiamų procesų visuma; • Nepertraukiami vadybos procesai organizacijoje yra: ØPlanavimas; ØOrganizavimas; ØSkatinimas; ØKontrolė; • Teorijos šalininkai teigia, kad ciklas veiks netolygiai, jei bent vienas iš procesų bus nekokybiškas. 51

Procesinis požiūris: Vadybos ciklas Planavimas Reguliavim as Kontrolė Orgnizavim as Skatinimas 52

Profesionaliosios vadybos teorija • Ši teorija teigia, kad vadybinis darbas yra profesija, vadovauti organizacijai turi vadybos profesionalai; • Profesionalus vadovas sugebės vadovauti bet kokios pakreipos organizacijai; • Norint sėkmingai vadovauti reikia įsisavinti ir panaudoti visas egzistuojančias vadybos žinias; • Profesionali praktinė vadyba – tai mokslo, meno ir valdymo sąjunga. 53

Naujausios vadybos teorijos • Naujosios vadybos teorijos – tai sėkmingų organizacijų teorijos; • Šių teorijų pagrindu tapo Japonijos valdymas; • Buvo pradėti nagrinėti japoniški valdymo elementai ir bandyta juos pritaikyti vakaruose; 54

Naujosios vadybos teorijos: Japoniškoji ir vakarų vadyba I dalis Japoniškoji vadyba Vakarietiška vadyba Planavimas Ø Ø Ilgalaikė orentacija Kolektyviniai sprendimai Sprendimai iš “apačios į viršų” Lėtas sprendimo priėmimas, bet spartus vykdymas Ø Ø Trumpalaikė orientacija Individualūs sprendimai Sprendimai “iš viršaus į apačią” Sprendimai priimami greitai, lėtai vykdomi Organizavimas Ø Ø Kolektyvinė atskomybė Dvilypė atsakomybė už sprendimą Neformali struktūra Atvira valdymo filosofija Ø Ø Asmeninė atsakomybė Aiški atsakomybė už sprendimą Biurokratinė struktūra Uždara valdymo filosofija Personalas Ø Ø Ø Lojalus įmonei; Lėtai pasiekiamas paaukštinimas Darbas keičiamas retai Vertinami ilgalaikiai darbai Dėmesys kvalifikacijos kėlimui Ø Ø Ø Lojalus profesijai Paaukštinimas priklauso nuo aplinkybių Darbas keičiamas dažnai Samdos garantijų nėra Kvalifikacija keliama pagal situaciją 55

Naujosios vadybos teorijos: Japoniškoji ir vakarų vadyba II dalis Japoniškoji vadyba Vakarietiška vadyba Vadovavimas Ø Ø Ø Vadovas – lygus grupės narys Konsensualinis sprendimų priėmimas Kooperacija Komunikavimas iš “apačios į viršų” Svarbu harmonija Ø Ø Ø Vadovas – aukščiau kitų Direktyvinis sprendimų priėmimas Individualizmas Komunikavimas iš “viršaus į apačią” Svarbu aiškumas Kontrolė Ø Ø Kontroliuoja vienas kitą Dėmesys grupiniam darbui Saugoma grupės reputacija Svarbūs kokybes kontrolės būreliai Ø Ø Kontroliuoja prižiūrėtojai Dėmesys asmeniniam darbui Fiksuojami nusižengimai Nesvarbūs kokybės kontrolės būreliai 56

7 -S teorija • Ši teorija eigia, kad organizacijos sėkmė priklauso nuo 7 veiksnių: 1. Strategija – organizacijos sėkmė priklauso nuo organizacijos strategijos; 2. Struktūra – svarbu yra tai, kokia yra organizacijos struktūra; 3. Sistemos - svarbu, kad informaciniai, gamybiniai, finansiniai ir kontrolės procesai veiktų sistemingai; 57

7 -S teorija 4. Stilius – svarbus yra sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo stilius; 5. Personalas – veiklos sėkmė priklauso nuo organizacijos darbuotojų; 6. Vertybių pasidalijimas – svarbu dalintis organizacijos vertybėmis su darbuotojais, taip skatinamas bendruomeniškumas; 4. Sugebėjimai – reikia nuolatos vystyti ir tobulinti organizacijos stipriąsias savybes. 58

Visuotinė kokybės valdymo teorija • Trys pagrindiniai kokybės valdymo sistemos elementai: 1. Siekti aukštos produkto ir veiklos kokybės; 2. Tikslas – vartotojų poreikių ir lūkesčių patenkinimas; 3. Visų darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus, jų įgyvendinime, bei asmeninė atsakomybė už sprendimo kokybę. 59

Visuotinė kokybės valdymo teorija • Penki pagrindiniai principai: 1. Grupinis darbas, vieningas tikslo siekimas; 2. Sisteminis požiūris į organizacijos veiklą – padalinių sujungimas; 3. Kokybės kriterijų nustatymas kiekvienam organizacijos padaliniui; 4. Tikslus kokybės išmatavimas; 5. Pastovus kokybės gerinimas. 60

Visuotinė kokybės valdymo teorija • Dešimt vadybinių būdų ir metodų: 1. Vertinti pasiektą lygį; 2. Nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas; 3. Dėmesys procesų valdymui; 4. Problemų identifikavimas; 5. Sprendimas problemoms spręsti; 61

Visuotinė kokybės valdymo teorija 6. Darbo kokybės užtikrinimas; 7. Aktyvus valdymas; 8. Aprūpinimo kokybės užtikrinimas; 9. Ryšių ir komunikacijos organizavimas; 10. Darbuotojų skatinimas/pripažinimas. 62

Organizacijos kultūros teorija • Organizacijos kultūra – tai esminių įsitikinimų modelis, kuris buvo sukurtas grupelės žmonių, kuriant organizaciją, nustatant jos tikslus, viziją ir misiją; • Organizacijos kultūra turi būti perduodama naujiems darbuotojams; • Organizacijos kultūra yra esminė nusakant organizacijos veiklos kryptį. 63

Organizacijos kultūros teorija • Organizacijos kultūra – septynios funkcijos: 1. Nustato organizacijos siekius ir kriterijus juos pasiekti; 2. Nustato kaip turėtų būti naudojami organizacijos ištekliai; 3. Nustato ko darbuotojai gali tikėtis vieni iš kitų 64

Organizacijos kultūros teorija 4. Lemia kokie elgesio kontrolės būdai yra priimtini ir kokie ne; 5. Nustato elgesio normas, bendravimą, baudimą, apdovanojimus; 6. Nustato elgesį tarp organizacijos bendruomenės narių; 4. Informuoja kaip elgtis su organizacijos išorine aplinka. 65

Organizacijos kultūros teorija • Diana Pfeisei išskiria keturias organizacijos kultūros tipus: 1. Galios kultūra – galia, lojalumas, kontrolė; 2. Paramos kultūra – draugystė, įsitraukimas; 3. Laimėjimų kultūra – kūrybingumas, konkurencija; 4. Vaidmenų kultūra – racionalumas, teisiškumas; 66

Organizacijos kultūros teorija • Kitų mokslininkų išskiriami organizacijos kultūros tipai: ØKontrolės – galios; ØBendradarbiavimo – paramos; ØKompetencijų – laimėjimų; ØKultivavimo – didinti ir plėtoti organizacijos potencialą; 67

Apribojimų teorija • Pagrindinis teorijos teiginys – kiekviena organizacija, pelno siekianti įmonė turi turėti bent vieną apribojimą; • Jei nebūtų apribojimų, organizaciją pasiektų begalinį savo tikslų kiekį; • Vadovas turi stengtis valdyti apribojimus, jei nori pasiekti didesnio pelno. 68

Racionalumo teorija • Racionalumo teorija teigia, kad visų veiksmų pagrindą sudaro asmeninės naudos ir idealų siekimas, kuris įgyvendinamas, apskaičiuojant galimas veiksmų pasekmes. • Teorijos išeities taškas – racionalus individas; • Racionalumo teorija yra neatsiejama nuo racionalaus sprendimo priėmimo; 69

Racionalumo teorija • Racionaliam individui būdinga: 1. Aiškus supratimas, kas yra pirmiau. Pirmenybės sudėliojamos racionaliai; 2. Disponavimas informacija; 3. Pasirinkimai yra apskaičiuojami pagal gaunamą naudą. 70

Racionalumo teorija • Teorijai būdingi elementai: ØKontroliuojami politinių sprendimų atsiskyrimai; ØTikslai, vertybės ir sąlygos yra sudėliotos pagal svarbą priimant sprendimą; ØPriimant sprendimus yra žinomos visos išvados; 71

Racionalumo teorija ØPriimant sprendimus yra žinomos/išbandomos visos alternatyvos; ØIšvados ir pasirinktos alternatyvos yra lyginami su kitomis išvadomis ir alternatyvomis; ØSprendimus priimantys turi sugebėti pasirinkti alternatyvą, galinčią turėti mažiausias pasekmes; 72

Situatyvinė teorija • Situatyvinė teorija panaši į empyrinę teorija; • Yra du pagrindiai aspektai, kuriais situatyvinė teorija skiriasi nuo empyrinės: 1. Situatyvinė teorija, sprendžiant iškilusias problemas ir priimant sprendimus, siūlo naudotis sistemų teorija; 2. Teigiama, kad orgnizacijose dažnai pasitaiko panašių situacijų, tad siūloma turėti iš karto parengtus sprendimus kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje; 73

Organizacinio vystymosi teorija • Ši teorija atkreipia dėmesį į organizacijos tobulinimą; • Organizacijos tobulinimas yra nuolatinis procesas; • Organizacijos tobulinimo metu turi būti: 74

Organizacinio vystymosi teorija ØKoreguojama valdymo struktūra, funkcijos ir įgaliojimai; ØGerinama organizacijos psichologinė aplinka/klimatas; ØGerinamas padalinių bendradarbiavimas; ØTobulinama informacijos gavimo sistema/sprendimų priėmimo procesas; ØTobulinamas darbuotojų motyvavimo/skatinimo procesas; 75 ØTobulinama mokymo, kvalifikacijos kėlimo sistema.

Darbo projektavimo teorija • Šios teorijas pagrindinis teiginys – ne darbuotojas turi būti derinamas prie darbo, bet darbas turi būti derinamas prie darbuotojo; • Pagrindinės funkcijos projektuojant darbą: ØDarbo turinys platus, operacijos sudėtingos, darbas nemonotoniškas; ØDarbas turi būti parsmingas; ØTui būti galimybė keisti darbo eigą; ØDarbas turi būti savarankiškas; ØDarbuotojas turi gauti grįžtamąjį ryšį. 76

Darbo projektavimo teorija • Derinant darbą prie darbuotojo pirmiausia turi būti įvertinamos darbuotojo galimybės, jo turimos kompetencijos, sugebėjimai; • Kiekvienam organizacijos darbuotojui darbas, atliekamos užduotys ir funkcijos yra projektuojami atskirai; • Tai naujas požiūris į personalo atranką, verbavimą, motyvavimą ir kvalifikacijos kėlimą. • Darbo projektavimo teorija skatina prisiminti tokius dalykus kaip darbuotojų skatinimas, darbuotojų rotacija, darbuotojų mokymas. 77

Tikslinis valdymas • Ši teorija teigia, kad valdymas bus efektyvus tik tada, kai visi organizacijos padaliniai ir grupės žinos, kokie yra jų tikslai; • Ši teorija analizuoja organizacijos tikslus, jų įdiegimą, valdymą; • Teorija taip pat analizuoja kokią įtaką turi darbuotojai priimant organizacijai svarbius sprendimus, ar dalyvauja organizacijos valdyme. 78

Darbuotojų elgsena ir jos modifikavimo teorija • Klasikinį elgsenos modifikavimo modelį parengė B. Skineris; • Šį modelį jis pavadino A, B, C modeliu: ØAntecedent – praeitis; ØBehaviour – elgesys; ØConsequence – pasekmės; 79

Darbuotojų elgsena ir jos modifikavimo teorija • Darbuotojų elgsenos modifikavimo teorijos šalininkai teigia, kad geras valdymas yra toks valdymas, kai visų organizacijos darbuotojų elgsena yra norimo numatyto pobūdžio; • Darbuotojų elgseną reikia modeliuoti taip, kad ji būtų kuo panašesnė į tą, kurios dėka buvo pasiekti norimi rezultatai. 80

Atsitiktinių valdymų koncepcija • Šios koncepcijos pradininkas F. Fidleris teigia, kad: • Vadovams labai svarbu intuicija, nuojauta, patirtis, ypač atsitiktinėse situacijose; • Autorius išskyrė kelias vadovų grupes, kurios turi didelę įtaką organizacijos veiklai, ir remiantis organizacijos užsiimama veikla, vienos vadovų grupės gali būti tinkamesnės už kitas. 81

Atsitiktinių valdymų koncepcija • Pirma vadovų grupė geriausiai vadovauja palankiose situacijose. Jai būdinga: ØDarbuotojams ir vadovui malonu dirbti kartu; ØDarbuotojai turi tikslias užduotis; ØVadovas turi formalius įgaliojimus priimti sprendimus. 82

Atsitiktinių valdymų koncepcija • Antros grupės vadovai geriausiai dirba nepalankiose situacijose. Jai būdinga: ØDarbuotojams ir vadovui nėra malonu dirbti kartu, bet to negalima pakeisti; ØDarbuotojų užduotys nėra tiksliai apibrėžtos; ØVadovas neturi absoliučios galios priimti visus sprendimus. 83

Atsitiktinių valdymų koncepcija • Trečia grupė vadovų - tai yra pirmos ir antros grupės mišinys; • Ši vadovų grupė nėra tinkamiausia visoms orgnizacijoms; • Tyrimų duomenimis įrodyta, kad pirmos ir antros grupės vadovai yra patys efektyviausi; • Tačiau dėl sunkumo į organizaciją įvesti naują vadovą, dėl sudėtingų ir mažų vadovų rotacijos galimybių daugelyje organizacijų būtent dirba trečios grupės vadovai. 84

Gyvenimo organizacijoje kokybės teorija • Šios teorijos autoriai teigia, kad darbuotojas dirbs efektyviai ir jam patiks priklausyti tam tikrai organizacijai, jei ji užtikrins: ØDarbo pasidalijimą; ØPadorų darbo užmokestį; ØPremijas ypatingomis progomis; ØNormalų darbo rėžimą, darbo grafiką, atostogas; ØGalimybę dalyvauti sprendimų priėmime; ØGerą atmosferą/mikroklimatą; ØDemokratinius valdymo principus. 85

Galimybių įvertinimo teorija • Teorijos pagrindai atsirado 1964 metais, teorijos autorius – V. Vrumas; • Ši teorija teigia, kad darbuotojų nusiteikimą darbui lemia trys galimybės: 1. Galimybė objektyviai nustatyti kokio atlyginimo darbuotojas yra vertas; 2. Galimybė padaryti darbą dedant visas pastangas; 3. Galimybė gauti tinkamą atlygį už gerai padarytą darbą. 86

Galimybių įvertinimo teorija • Šią teoriją buvo pasiūlyta taikyti darbuotojų motyvavimui; • Egzistuoja keturios veiklos sudedamosios į kurias svarbu atkreipti dėmesį: 1. 2. 3. 4. Nusiteikimo lygis veiklai atlikti; Pastangų lygis; Įvertinimo lygis; Rezultatų pasiekimas. 87

Strateginio valdymo teorija • Strateginis valdymas – tai nuolatinis procesas, kurio dėka organizacija gali greitai bei efektyviai prisitaikyti prie kintančių aplinkos situacijų; • Svarbiausias strateginio valdymo elementas yra strategijos sudarymas, sukūrimas ir įgyvendinimas; • Svarbiausi proceso metodologiniai požūriai: ØStrategijos planavimo požiūris; ØStrateginių sprendimų visumos požiūris; ØStrateginių problemų sprendimo požiūris; ØKonkurencinio pranašumo numatymo požiūris. 88

Strateginio valdymo teorija • Strateginio planavimo požiūris – šio požiūrio atstovai strategiją supranta kaip veiklos planą, kuriame būtina įvertini išorės aplinką, pokyčius; • Strateginių sprendimų visumos požiūris – ilgalaikiai sprendimai, kurie turi būti priimti įvertinus aplinkos pokyčius, organizacijos veiklos, finansines, gamybos, išteklių galimybes; 89

Strateginio valdymo teorija • Strateginių problemų sprendimo požiūris – galimų ateities problemų atsiradimas, gebėjimas ir pasiruošimas jas išspręsti; • Konkurencinio pranašumo numatymo požiūris – tai organizacijos gerųjų savybių konkurencinis išvystymas. 90

Strateginio valdymo teorija • Nustatyvinė metodologija - supranta strateginį valdymą, kaip aiškų ir racionalų procesą, prasidedantį nuo dabarties momento, ir analizės būdu sukuriant ateities strateginį planą ir būdus jam įgyvendinti; • Yra trys nustatytinių strategijų teorijų klasės: 1. Pelno didinimo strategijos; 2. Išteklių didinimo strategijos; 3. Socialinės ir kultūrinės strategijos; 91

Strateginio valdymo teorija • Plėtotinė metodologija teigia, kad strateginiai sprendimai gimsta palaipsniui, tai yra nenutrūkstamas procesas; • Pagrindinės plėtotinės strategijos teorijos klasės: 1. Išlikimo – išlikti kintančioje aplinkoje; 2. Neapibrėžtumo – organizacijos išorinė aplinka sparčiai kinta, todėl ją sunku tiksliai nuspėti; 3. Derybos – kuriant strategiją svarbu turėti bendraminčių, kurių tikslai yra panašūs; 4. Pažinimas – darbuotojus reikia supažindinti su organizacijos kuriama strategija. 92

Strateginio valdymo teorija • Egizistuoja trys strategijų lygiai: 1. Korporacinė strategija – stambių organizacijų, turinčių daug padalinių; 2. Verslo vieneto strategija – tam tikro padalinio; 3. Funkcinė strategija – organizacijoje plėtojamų funkcijų. 93

Strateginio valdymo teorija • Egzistuoja šeši strategijos modeliai: 1. Augimo; 1. Specializacijos; 1. Diversifikavimo; 2. Restruktūrizacijos; 3. Posūkio; 1. Jungimo. 94

Chaoso teorija • Teorijos autorius E. Lorencas • Chaoso teorija – tai kintančių būsenų tyrimas didelėse sistemose; • Daug dėmesio yra skiriama nepastovumui, neapibrėžtumui; • Chaoso teorija – tai tvarkos ir netvarkos mišinys; 95

3 -R teorija • Valdymo organizavimas yra labai dinamiškas ir mobilus; • Tam, kad organizacija išliktų pasikeitusioje aplinkoje, gali prireikti pakeisti jos struktūrą, funkcijas, veiklą, veikimo sąlygas; • Yra trys galimi organizacijos transformavimo būdai: 1. Reorganizacija; 2. Restuktūrizacija 3. Rekonceptualizacija 96

3 -R teorija 1. Restuktūrizavimas – tai organizacijos struktūros pertvarkymas. Norint organizacijai išlikti, periodiškas restruktūrizavimas yra būtinas; 2. Reorganizavimas – valdymo būdų keitimas, siejamas su darbuotojų ugdymų, jų kvalifikacijos kėlimu, mokymais; 1. Rekonceptualizavimas – organizacijos koncepcijos keitimas, naujos koncepcijos apgalvojimas, įdiegimas ir pritaikymas. Į šį procesą įeina ir restruktūrizavimas bei reorganizavimas. 97

Antrepreniškos organizacijos • Antrepreniška organizacija – tai tokia organizacija, kurios ekonominiai, socialiniai, vadybiniai, technologiniai elementai veikia taip, kad būtų galima integruoti naujas inovacines, kūrybines idėjas; • Antrepreniškų organizacijų bruožai: 98

Antrepreniškos organizacijos ØOrganizacija yra proaktyvi; ØOrganizacijų tikslai, viršija jų pačių turimus išteklius ir galimybes; ØDarbas yra komandinis; ØTai nuolatos besimokanti organizacija; ØGebėjimas efektyviai spręsti problemines situacijas. 99

Vadybos vystymosi tendencijos • Nuolat keičiantis aplinkai, tobulėjant technologinėms priemonėms, keičiantis ekonominėms, politinėms bei socialinėms situacijoms, vyksta taip pat ir pastovus vadybos ir valdymo pokytis; • Mokslininkai teigia, kad ateityje sėkmingai galės funkcionuoti tik tokios organizacijos, kurios: ØSugebės optimizuoti gamybos kaštus; ØSugebės užtikrinti aukštą paslaugų/produktų kokybę. 100

Vadybos vystymosi tendencijos • Veiksniai turintys įtakos vadybos vystymuisi: ØGamybos lankstumas ir mobilumas – sparčiai keičiantis visuomenės poreikiams, organizacijos gamyba irgi turi nuolat kisti. Ji turi išlikti lanksti ir mobili, kad patenkintų visus vartotojų poreikius; ØStandartizuota ir dinamiška gamyba – sėkmingai egzistuoti norinčios organizacijos turi pasiekti, kad dinamiškos (brangesnės) gamybos kaštai būtų lygūs standartizuotos (pigesnės) gamybos kaštams; 101

Vadybos vystymosi tendencijos ØInovacijos – organizacijos turi būti atviros inovacijoms, naujai atsirandančioms techninėms galimybėms; ØKokybės užtikrinimas – labai svarbus taps visuotinės kokybės tobulinimo modelis; ØGamybos procesų organizavimo mobilumas – privalu užtikrinti lanksčią gamybos veiklą; ØSocialiniai uždaviniai – organizacija turi tapti jos darbuotojų neatsiejama dalimi; organizacija turi skatinti visuomenės keitimąsi, tobulėjimą; organizacija turi tapti sociumu; 102