vadas BENDRJ FIZIK II Prof P Mikinis Pratybos

Įvadas Į BENDRĄJĄ FIZIKĄ II Prof. P. Miškinis

Pratybos Paskaitos Laboratoriniai darbai RINKTINIAI FIZIKOS KLAUSIMAI

FIZIKA (gr. physikė < physis – gamta ), materialiųjų objektų sandaros, savybių, judėjimo bei šį judėjimą sukeliančių jėgų ir sąveikų mokslas Technikos Enciklopedija

ARISTOTELIO “FIZIKA” Pirmasis pavartojo savo knygoje „Fizika“, kurioje apibendrino senovės tautų sukauptas žinias apie gamtos reiškinius, dangaus ir žemės kūnus, jų judėjimą ir t. t. , taip pat savo ir savo mokinių surinktus bei susistemintus faktus. Aristotelis Taigi tuo metu fizika apėmė visą to meto mokslą. Aristoteles (384— 322 pr. Kr. ) Paminėkite bent tris daiktus ar reiškinius, kuriuose, jūsų nuomone, pasireiškia fizikos dėsniai.

Ilgių, atstumų skalė

FILOSOFIJA Jau savarankiški mokslai: ·Fizikinė chemija ·Matematinė fizika · Biofizika · Astrofizika · Geofizika FIZIKA ·Mechanika ·Molekulinė fizika ir termodinamika ·Elektra ir magnetizmas ·Svyravimai ir bangos · Optika. Kvantinė spinduliavimo prigimtis. · Kvantinės atomų, molekulių ir kietojo kūno teorijos elementai. · Branduolio ir elementariųjų dalelių fizikos elementai.

FIZIKAEKSPERIMENTINIS MOKSLAS. JOS ATRADIMAI PAGRĮSTI EKSPERIMENTINIAIS FAKTAIS

FIZIKOS KLASIFIKACIJA Ar labai svarbi fizika žmogaus gyvenime?

PASAULIO SANDAROS SUPRATIMO RAIDA PLOKŠTUMA pvz. , Šachrazados pasakos l RUTULYS Babiloniečiai; Pitagoras l SAULĖS SISTEMA Kopernikas; Kepleris; Niutonas l GALAKTIKA Heršelis l VISATOS PLĖTIMASIS Hablas; Einšteinas l

PAGRINDINĖS DATOS Pitagoras(582 -500)-Eratosfenas(275 -194) ~~ -200 metai -Žemės matmenys) Kopernikas(1473 -1543)-Kassini (1625 -1712) ~~1500 metai -Plutono orbita m) Frydrichas Beselis (1784 -1846) Heršelis(1738 -1822) Gulbės 61 paralaksas m) ~~1838 ~~1800(1785)-Galaktikos modelis) Einšteinas(1879. 03. 14 – 1955. 04. 18) ~~1916 Hablas(1889. 11. 20 – 1953. 09. 28) -1934– Visatos plėtimasis m)

Pažinimo plėtra Galaktika I II IV Big Bang V

ŠIUOLAIKINĖS FIZIKOS PROBLEMOS Elementariųjų dalelių fizika: S-1– atvirkštinis veikimas g – sąveikos konstanta V– santykinis greitis KM – klasikinė mechanika SRT – speciali reliatyvumo teorija Kv. M – kvantinė mechanika NG –Niutono gravitacija BRT – bendroji reliatyvumo teorija Kv. NG – kvantinė Niutono gravitacija Kv. RLT – kvantinė reliatyvistinė lauko teorija ? – kvantinė reliatyvistinė sąveikų teorija c = 3· 108 m/s – šviesos greitis vakume h = 6. 62· 10 -34 Js – Planko konstanta G = 6. 672· 10 -11 N m 2/kg 2 – gravitacinės sąveikos konstanta

Branduolio fizika: • Teorija • Valdoma termobranduolinė reakcija Kvantinė elektronika: • Pramoninė holografija • - lazeriai • Nanotechnologijos Kietojo kūno fizika: • Aukštatemperatūrinis superlaidumas • Polimerų struktūra ir savybės (DNR)

PASAULIO PAŽINIMO FORMOS MOKSLAS Objektyvi realybė MENAS Subjektyvi realybė

PAGRINDINĖS SĄVOKOS FIZIKINIS KŪNAS - materiali gamtos dalis, atskiriama nuo aplinkos pagal jai būdingus požymius ir nagrinėjama kaip vieninga sistema. ( dalelė, planeta, dujos, banga, . . . ) DĖSNIS - pastovus, pasikartojantis, objektyvus, apibūdinamas atitinkamu matmeniu, modeliu, gamtos reiškinių sąryšis. ( Niutono, Archimedo, . . . ) FIZIKINĖ TEORIJA - mokslinių žinių sistema, nusakanti fizikinių reiškinių bendrumą, numatanti naujus, dar nenustatytus faktus. ( kv. elekrodinamika, Einšteino reliatyvumo teorija, . . . )

SĖKMINGAS FIZIKOS TAIKYMAS sprendžiant praktinius, inžinerinius ir techninius uždavinius reikalauja žinoti üsąvokas, üdėsnius, ümatematiką, üfizikinės teorijos struktūrą

DĖSNIS Fizikinis turinys ir matematinė forma Fundamentalus (pvz. , Niutono dėsnis ) Specialus (pvz. , Keplerio dėsnis ) SĄVOKA : Fizika Matematika

FIZIKINIS DYDIS • Matavimo vienetai “Nėra fizikinių dydžių našlaičių, visi turi savo matavimo vienetus” (doc. A. Urbelis) (SI) kg, m, s, A, K, mol, cd, 1. a b 2. nedimensiniai specialiųjų funkcijų argumentai (x = Asin ( t); I I 0 e –b. T ) • Skaliarai Masė Temperatūra Dažnis … Vektoriai Tenzoriai Greitis Jėga Srovė … Tamprumas Dielektr. skvarba Gravitacinis laukas …

PAGRINDINIAI FIZINIAI DYDŽIAI IR JŲ MATAVIMO VIENETAI (SI) http: //www. fk. fm. vgtu. lt/ STUDENTAMS (naudinga info)

Pagrindinis tikslas: SUPRASTI PVZ: Darbas su kompiuteriu , t. y. neišmokti atmintinai!!! IŠMOKTI DIRBTI SISTEMINGAI!

PAŽINIMO METODAI: INDUKTYVINIS ir DEDUKTYVINIS Studijos semestro metu: · Gilesnės žinios · Praktiniai įgūdžiai · Geresni rezultatai per įskaitas ir egzaminus · Darbas – poilsis (mėg. sportas, menas, kt. )

Semestro paskaitų planas ü ü ü ü ü Elektrostatika Nuolatinė elektros srovė Magnetinis laukas Elektromagnetinė indukcija Elektrodinamikos pagrindai Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos Geometrinė ir banginė optika Kvantinės mechanikos pagrindai Atomo ir branduolio fizika

Turėti: · · · Paskaitų, pratybų, lab. darbų konspektus Mokslinį skaičiuoklį 2 - 3 spalvų tušinukus Konspektai: · · · Konspektuoti ( 1: 5 ). Žinios – per rašančią ranką Būtinos žinios Dviejų rūšių atmintis Klausimai: · · · Išsiaiškinti dabar Įdomūs klausimai bus įvertinti Pasiūlymai dėstytojui

Literatūra: Teorija: [1] V. Tamašauskas, J. Vosylius. Fizika II, IV. Vilnius: Mokslas, 1989. [2] [3] A. Bogdanovičius. Fizikos pagrindai I, II, V. : Technika, 2010. [3] B. Martinėnas, Fizika, V. : Technika, 2009. Pratybos: [6] A. Bogdanovičius. Fizika II tipinių uždavinių sprendimai. V. : Technika. 2001. [7] R. A. Bendorius. Fizikos užduočių rinkinys. V. : Technika, 2000. Laboratoriniai darbai: [9] N. Astrauskienė ir kt. Elektra. Fizikos laboratoriniai darbai. V. : Technika, 1996.