Ustuki pagr mklos spec pedagog Rima Bielskien Darbas

Ustukių pagr. m-klos spec. pedagogė Rima Bielskienė

Darbas kartu sutelkiant intelektines jėgas, padedant vienas kitams, susivienijant, veikiant kartu. Bendradarbiavimo rezultatas – sprendimas, kurio nebūtų sugalvojęs nei vienas komandos narys dirbdamas individualiai (Dettmer ir kt. , 1999).

Tai du ar daugiau žmonių, kurie tarpusavyje yra susiję, daro vienas kitam įtaką, siekdami bendro tiklo.

bendradarbiavimas; vienijantis tikslas; tarpusavio pagalba; dalijimasis bendra atsakomybe;

moksleivio šeimos įtraukimas padidina vaiko galimybes patirti sėkmę mokykloje pagerina tiek akademinius, tiek ir socialinius pasiekimus, teigiama linkme keičiasi moksleivių nuostatos mokyklos atžvilgiu. Mokyklos ir šeimos partnetystė sudaro geresnes sąlygas atsiskleisti kiekvieno vaiko potencinėms galimybėms, įveikti iškilusius sunkumus ir negalę.

įtraukimas svarbus ir tėvams, nes įrodyta, kad pagerėja tėvų savęs vertinimas, atsiranda didesnis pasitenkinimas savimi kaip tėvu, didesnis noras kurti vaikui palankią mokymosi aplinką namuose. Tėvai turi galimybių išmokti vaiko elgesio valdymo būdų, sužinoti daugiau galimų bendravimo strategijų, kurias kartais būtina žinoti, tenkinant vaiko specialiuosius ugdymo(si) poreikius.

pedagogai, daugiau bendraudami su tėvais, geriau pažįsta moksleivio artimiausią aplinką, sužino jo interesus ir poreikius. vykstant šeimos ir mokyklos bendradarbiavimui, keičiasi tėvų nuostatos mokyklos atžvilgiu, didėja dėmesys ir parama mokykloje vykdomoms programoms. Šeimos įtaukimas skatina teigiamus pokyčius visų susijusių asmenų bendravimo srityje, visos bendruomenės atsakomybę, tenkinant specialiuosius ugdymosi poreikius.

Savanoriškumas. Lygiavertiškumas. Sutarimas dėl bendrų tikslų ir uždavinių. Vaidmenų ir funkcijų pasidalijimas tarp dalyvių. Individualus aktyvumas ir aktyvumas sąveikose vienas su kitais. Vidinių resursų, kompetencijų aktualizavimas, identifikavimas bei panaudojimas. Tarpusavio parama.

Orientacija į šeimos stipriąsias puses (pozityvius dalykus). Nesvarbu, kokį vaidmenį prisiims tėvai, jie turi būti priimami kaip: partneriai formuluojant tikslus ir priimant sprendimus. geriausi vaiko atstovai. geriausias informacijos apie vaiką ir jo aplinką šaltinis.

Šeima yra neatskiriama vaiko gyvenimo dalis ir jos nariai turi būti priimami kaip lygiaverčiai partneriai priimant visus sprendimus, susijusius su vaiko ugdymo programa; Šeimos įtraukimas apima visą šeimos struktūrą; Visos šeimos turi stipriųjų pusių ir gebėjimų įveikti sunkumus, tik reikia juos identifikuoti ir stiprinti; Šeimos yra žinių apie savo vaiką šaltinis;

1 Žingsnis. Savo vertybių ir nuostatų, individualių šeimos skirtumų ir bendrų, jas vienijančių bruožų pažinimas, veiksnių, apsunkinančių įtraukimo ir bendradarbiavimo procesą, įvertinimas. 2 Žingsnis. Bendradarbiavimo santykių kūrimas. 3 Žingsnis. Sąveikų inicijavimas. 4 Žingsnis. Darbo su šeima individualizavimas. 5 Žingsnis. Bendradarbiavimo vertinimas.

1 lygis. Informacijos suteikimas. 2 lygis. Tėvų dalyvavimo įvairiuose veiklose skatinimas. 3 lygis. Dialogas ir požiūriųvertybių suderinimas. 4 lygis. Bendras sprendimų priėmimas. 5 lygis. Atsakomybė veikti ir veikla kartu.

1. 2. 3. neįsitraukimas, kai tėvai savo valia visiškai nedalyvauja ugdymo procese; dalinis įsitraukimas, kai tėvai gauna visą su vaiko ugdymu susijusią informaciją, tačiau nedalyvauja keliant tikslus, juos įgyvendinant ar vertinant pasiekimus; visiškas įsitraukimas, kai tėvai kaip lygiateisiai partneriai dalyvauja priimant svarbius vaikui sprendimus ir sprendžiant problemas;

Specialistai dominuoja priimdami sprendimus. Tėvų įtraukimas apsiriboje dokumentų pasirašinėjimu, o ne aktyviu dalyvavimu planuojant ugdymo procesą. Specialistas laikomas ekspertu, vaikas – problema, o šeimos įtraukimas tik formalus. Patys tėvai linkę prisiimti pasyvią poziciją vertinant ir tenkinant vaiko SUP. Pedagogų požiūris į tėvus kaip į problemą. Kaltinimai, išankstinės neigiamos nuostatos (abipusiai).

Ramus balso tonas ir atvirumą demonstruojanti kūno kalba. Nuoširdumas ir paprastumas. Nuomonės pateikimas kaip informacijos, o ne kaip absoliučios tiesos. Orientacija į tėvų pageidavimus ir lūkesčius. Klausymas tiek pat svarbus kaip ir kalbėjimas.

Ambrukaitis, J. (Sud). (1997). Specialiųjų poreikių vaikai. Šiauliai. Gerulaitis, A. (2006). Disertacija. Šiauliai. Miltinienė, L. (2005). Disertacija. Šiauliai. Miltinienė, L. (2010). Teorinių paskaitų konspektas.

AČIŪ UŽ DĖMESĮ