Un Babickait Une Baye Asmuo ir kontekstas Un

Unė Babickaitė (Une Baye). Asmuo ir kontekstas.

Unė Babickaitė 1987 - 1961 • Aktorė ir pirmoji Lietuvoje moteris režisierė

• Lino Brogos sudarytos knygos apie Unę Babickaitę: 1. „Unė Babickaitė – Graičiūnienė. Atsiminimai, dienoraštis, laiškai“ 2. „Unė Babickaitė – Graičiūnienė. Laiškai, amžininkų atsiminimai“.

Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejuje Vilniuje eksponuojami Unei Babickaitei priklausę daiktai.

Aktoriai: R. Urvinis, D. Kazragytė ir B. Mar.

• Linas Broga • Audrė Budrytė

• „Dirbau labai daug ir dirbau gerai, bet uždirbau vien tik šmeižtų begales ir klaikų pavydą užsitraukiau ant savęs” (1940 06 03, iš laiško dėdei Andriui Graičiūnui).

• „Aš skubinuos duoti ir imti tik tai, kas geriausia, nes žinau, kad vidutiniam nėra laiko” (ištrauka iš dienoraščio, 1928 01 15).

• Ištrauka iš B. Mar spektaklio „Unė”. • Ištrauka iš pokalbio su B. Mar

• „B. S. atsistojęs praneša visiems, kad moku šokti „nuostabų“ Undinės šokį ir visi prašo sušokti. Aš nesibranginu. Akimirką išpinu kasas, nusviedžiu batelius, paskęstu šeimininkės balto šilko plačiose klostėse ir. . . Šoku Undinės „gyvenimą“ jūros dugne. . . Stengiuos atvaizduoti džiaugsmą ir liūdesį, meilę ir nusivylimą [. . . ] dabar matydama save šokančią – rausčiau, o tada. . . tada sukėliau ovacijas. Kartojimai. Vėl ovacijos“.

• 1915 m. – Petrograde lankė Pollako dramos kursus. • 1918– 1919 m. Lietuvoje buvo „Dainos ir scenos“ režisierė. • 1922 m. pradėjo vaidinti Amerikos kino filmuose. • 1924 m. vaidino JAV teatruose. • 1929 -1931 m. vaidino Paryžiuje. • 1950 m. režisavo VDU Statybos fakultete.

Unė Babickaitė-Graičiūnienė ir Vytautas Andrius Graičiūnas • „[. . . ] tai nebuvo ištekėjimas. Tai buvo susivienijimas dviejų, baisiai ištroškusių grožio, tobulo grožio šioj grubioj žemėj, - sielų! Unija dviejų našlaičių baisiai nuskriaustų gyvenimo ir baisiai kovojančių su juo“ (ištrauka iš dienoraščio, 1928 m. ).

• „Gal tik vieną vienintelį svarbų dalyką esu nuveikus, tai tą, kad ištraukiau savo tris broliukus iš juodo bežemių vargo“ (iš laiško A. Jakštui, 1933 02 27). • „ „Mano broliai”, kurie atsisakė būti broliais, kai aš nustojau mokėti pinigus už jų broliškumą --- Na, bet, Dievuli, aš nuo jų ir nelaukiau, aš nuo jų nieko ir nebenoriu“ (iš laiško broliui Petrui Babickui, (nuotraukoje) 1934 m. ).

• „Kodėl Dievulis mane gimdė kaime, neturte, grubume? Kodėl, pagimdęs ten, nepasigailėjo ir nepakeitė mano sielos! Mano sielai reikėjo gimti karaliaus polociuj. Auklėtojais skirti švelnius, kilnios kultūros asmenis“ (ištrauka iš dienoraščio, 1928 01 15).

• • • 1. Unė Babickaitė – įdomi ir spalvinga asmenybė, kurios tapatumą formavo daugelis veiksnių (istorinės aplinkybės, plati geografinė gyvenamųjų vietų aprėptis, sutikti žmonės). Jos biografiniai faktai bene labiausiai nulėmė jos aš raidą. 2. Unė daug laiko skirdavo korespondencijai bei dienoraščio rašymui. Šiuose rašytiniuose šaltiniuose aptinkamas asmens dvilypumas. Išsiskiria Uršulė Babickaitė ir Unė Bai, atitinkančios ego ir alter ego. U. Babickaitė buvo tobulumo siekėja, kuri siekė statyti tik geriausias pjeses, vaidinti pas geriausius režisierius, turėti gražiausius namus, darniausią šeimą. Kiekvienas nusivylimas jai buvo itin skaudus (barniai su broliais, draugų ligos, finansinės krizės). Vytautas Andrius Graičiūnas ir Unė Babickaitė-Graičiūnienė aukojo šeimyninę gerovę dėl abiejų asmeninės laimės, tačiau net gyvendami atskirai jie puoselėjo tarpusavio santykius. Jų laiškuose akcentuojami jausmai, gausu išpažinties motyvų. XX a. Lietuvoje savirealizacijos formų ieškanti moteris neretai būdavo nesuprasta, o pasireiškianti iniciatyva – slopinama. JAV, Anglijoje, Prancūzijoje stereotipai „vyriška“, „moteriška“ nyko. Svetur ji buvo pripažinta aktorė ir režisierė, tačiau Lietuvoje jos talento niekam nereikėjo. Nepaisant to Lietuvoje Unė įsitvirtino kaip muziejininkė rinko eksponatus būsimam Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejui. Jos dėka šiuo metu muziejuje, nuolatinėje ekspozicijoje galima pamatyti ne tik unikalius jos daiktus (arfą, staliuką, pirštinę, batelius, kimono ir kt. ), bet ir žymių balerinų Jerogrovos ir M. Kšesinskajos puantus, dailininkų A. Pirau (Piriou), S. Kachadoriano, Teiloro, A. Varno, K. Šimonio, P. Galaunės, skulptoriaus V. Kašubos darbus.