UKMERS VAIK LOPELIS DARELIS NYKTUKAS PRANEIMAS EKOLOGINIO UGDYMO

UKMERĖS VAIKŲ LOPŠELIS – DARŽELIS “NYKŠTUKAS” PRANEŠIMAS “EKOLOGINIO UGDYMO PRADMENŲ UGDYMAS VAIKŲ DARŽELYJE” Auklėtojos: Aldona Krikštaponienė Aušra Danielienė

KAS YRA EKOLOGIJA Ekologija – mokslas, nagrinėjantis gyvųjų organizmų ir aplinkos ryšius. Gyvenamoji aplinka – tai visa mus supanti gyvoji ir negyvoji gamta. Ją sudaro viskas, ką matome aplink save, ir daug kas, ko net ir labai atidžiai žiūrėdami neįstengiame pamatyti. Žmogaus kūnas taip pat yra aplinka. Jo viduje – tūkstančiai gyvųjų organizmų, tokių kaip bakterijos, kurios padeda mums suvirškinti maistą.

KĄ TYRINĖJA EKOLOGIJA Ekologija tyrinėja, kaip augalai ir gyvūnai (tarp jų ir žmonės) gyvena ir kokį poveikį daro vieni kitiems bei gyvenamajai aplinkai. Geriausia stebėjimus pradėti nuo savęs : kaip mes veikiame aplinką, iš kur gauname maistą, kas atsitinka atliekoms, kokie augalai ir gyvūnai būna šalia mūsų? Viskas, ką žmogus daro aplinkai, po kiek laiko ima veikti patį žmogų ir kitus organizmus. Visus gyvuosius organizmus siejantys ryšiai susijungia į vientisą tinklą.

MŪSŲ PASIRINKIMAS Mūsų pasirinkimas – kovoti su ekologija pirmiausia įtraukiant vaikus. Jie yra nuoširdūs, nesavanaudžiai ir, svarbiausia, dar neturi giliai susiformavusių ir įsišaknijusių įpročių, kurie dažniausiai nėra labai ekologiški. Natūralu, kad vaikams lengviau atsisakyti automobilio ir persėsti ant dviračio, nes jie dar nepajuto jo teikiamų privalumų. Jiems lengviau atsisakyti plastikinių maišelių, nes dar nereikia visai šeimai nešti dešimtis kilogramų sveriančių pirkinių.

MŪSŲ PASIRINKIMAS Ši idėja gimė kartu su mūsų vaikais. Supratome, kad civilizacija, siūlydama lengvą ir patogų gyvenimą, už jį reikalauja užmokėti tuo, kas mums brangiausia: sveikata, ramybe, dvasine ir fizine pilnatve. Apvertėme pasaulį šiukšlėmis, cheminėmis atliekomis ir nebegalime laisvai kvėpuoti. Į namus įsileidome begalę cheminių pagalbininkų, dėvime gražius, tačiau sintetinius drabužius, valgome skanų, bet nenatūralų maistą ir sergame, sergame. . .

MŪSŲ PASIRINKIMAS Ligos mus privertė atsigręžti į natūralumą. Norėjome, kad vaikai augtų saugioje aplinkoje, valgytų švarų, sveiką maistą, galėtų laisvai kvėpuoti kiekviena savo kūno ląstele. Supratome, kad nereikia laukti, kol prieisime liepto galą, kad galima kažką pradėti daryti dabar, šią minutę. Ėmėme ieškoti kažko ne tik sau, bet ir kitiems – bendraminčiams, žmonėms, kuriems rūpi santarvė su savimi ir pasauliu, kurie jaučiasi atsakingi už mūsų visų ateitį.

VAIKAI – TĖVŲ MOKYTOJAI Vaikai pirmiausia parsineša į šeimas ne žinių apie ekologiją, bet savo ekologinius įgūdžius: kai mama ar tėtis meta šiukšles bet kur, nerūšiuodami, vaikai iš kart reaguoja, piktinasi, jei atliekami gamtai kenkiantys veiksmai. Pastebėjome, kad tėvai mokosi iš vaikų, nes jie nuolat pasidalina išmoktais dalykais. Tėvams juk ekologinių seminarų nevesi, vaikuose skiepijame meilę aplinkai, o jau jie nešasi visa tai namo. Vaikams nereikia tiesioginių pamokų. Juos savo pavyzdžiu mokome mes, auklėtojos.

ZUIKIŲ GRUPĖS PROJEKTAS Su 5 – 6 metų vaikais vykdėme projektą “Ir skanu, ir naudinga”. Projekto tikslas: Suteikti kuo daugiau žinių apie įvairių maisto atliekų panaudojimą. Uždaviniai: 1. Ugdyti vaikų ekologinę savimonę. 2. Atlikti įvairius tyrinėjimus ir praktines užduotis. 3. Įtraukti tėvus į projekto vykdymą.

NUVEIKTI DARBAI 1. Su vaikais gaminome įvairias mišraines iš vaisių ir daržovių. 2. Sužinojome, kodėl juos valgyti sveika. 3. Mokėmės teisingai kramtyti. 4. Patys pjaustėme, įgijome saugos įgūdžių. 5. Aiškinomės, kaip galima daržoves užauginti be cheminių trąšų. 6. Susipažinome ir išbandėme, kaip panaudoti vaisių ir daržovių atliekas.

NUVEIKTI DARBAI Metų eigoje ne tik gaminome įvairias mišraines iš daržovių ir vaisių, bet ir susipažinome su jų nauda mūsų sveikatai (nuo vabzdžių įgėlimo, nuo danties skausmo, patinimų ir kt. ). Sužinojome, kaip panaudoti jų atliekas (gaminome kompostą, panaudojome dailėje). Gamtos centre sodinome svogūnus, pupas, sėjome krapus, petražoles, bazilikus ir kt.

PIRMIEJI DAIGELIAI

PEILIAIS NAUDOJAMĖS PUIKIAI

EKSPERIMENTO PAVYZDYS BANANAS Vaikai sužinojo, kad bananus valgyti ne tik skanu, bet ir sveika. Kaimyninėje grupėje apžiūrėjome, kaip atrodo banano medelis. Mes papasakojome, kokiais vitaminais turtingi bananai, kaip galima panaudoti jų žieves bei lapus. Atlikome įvairius eksperimentus su bananų žievėmis.

BANANO ŽIEVĖ – PUIKI DANTŲ BALINIMO PRIEMONĖ Kartu su vaikais nuo banano žievės su peiliu nugramdėme minkštimą. Išsiskalavę burnytes, šią košelę pirštuku užtepėme ant dantukų, palaikėme keletą minučių ir nuvalėme apnašas. Vaikai sužinojo, kad norint, jog dantukai iš tiesų taptų baltesni, juos balinti reikia keletą savaičių.

BANDOME NUGRAMDYTI MINKŠTYMĄ

BALINAM DANTUKUS

BANANAS BUITYJE Kadangi bananas bene ekologiškiausias vaisius, ir jo žievė neteršia aplinkos, labai įdomu jį buvo išbandyti buityje. Nugramdę minkštąją žievės dalį, su likusia plona luobele pirmiausiai blizginome stalo įrankius. Dar sužinojome, kad banano žieve galima blizginti ir gaminius iš odos: diržus, rankines, pinigines, avalynę. Tai ir išbandėme praktiškai.

KAD ĮRANKIAI BLIZGĖTŲ

ODOS GAMINIAI TAIP PAT BLIZGĖS

EKOLOGIŠKAS KOMPOSTAS Gaminant mišraines bei desertus mokėme vaikus daržovių ir vaisių atliekas neišmesti, o jas panaudoti kaip trąšą gėlynams ar daržams, jas kompostuoti. Su vaikais atliekas nešėme į kompostui skirtą dėžę. Skatinome, kad vaikai šią patirtį perduotų ir tėvams. Patys pasigaminome mulčių savo aikštelės gėlynėliui. Tam panaudojome bananų žieves.

MULČIUS BUS PUIKUS

EKOLOGIŠKA TRĄŠA

KAI ĮKANDA UODAS Darželio slaugytoja vaikams papasakojo, kad banano žievė – puiki priemonė nuo vabzdžių įkandimų, odos niežėjimo, patinimo, karpų. Vasara – puikus metas panaudoti šią gydomąją banano galią. Jos efektyvumu įsitikinome praktiškai išmėgindami.

PAGALBA ĮKANDUS UODUI

SMALSU IŠBANDYTI PAČIAM

DAR ŠIS TAS APIE BANANĄ 1. 2. 3. 4. 5. Žinodamos, kokie žingeidūs ir imlūs naujovėms yra mūsų grupės vaikai, stengėmės suteikti jiems kuo daugiau žinių ir praktinės patirties. Vaikai dar sužinojo, kad: Iš banano žievės, stiebo ir vaisių gaminamas popierius. Banano žievė tinka dažų gamybai. Iš bananų sulčių gaminamas rašalas. Iš jo žievių galima gaminti ekologišką kurą. Šiltuose kraštuose bananų lapais dengiami būstai, gaminami indai.

IŠ KUR SĖMĖMĖS ŽINIŲ Visą informaciją apie ekologiją rinkome ir kaupėme pačios, lankėmės bibliotekoje, skaitėme įvairią literatūrą. Sudarėme palankias sąlygas vaikams, kad jie gautų kuo įvairesnės ir išsamesnės informacijos šia tema. Papildėme grupės bibliotekėlę enciklopedijomis, knygomis, žurnalais, plakatais, bukletais, lankstinukais, paveikslais.

GRUPĖS KOMANDA Visa tai, ką vaikai sužinojo ir išmoko darželyje, buvo įtvirtinama namuose. Jokių rezultatų nepasiektume, jei nebūtų suburta darni komanda: vaikai, pedagogai, tėvai, kuri bendrauja ir sėkmingai bendradarbiauja jau ketverius metus. Nuolat jaučiame didelį tėvų susidomėjimą ir palaikymą, jų pagalbą ir aktyvų dalyvavimą ugdymo procese.

AR EKOLOGIJA – TIK MADA? Šiuolaikinis pasaulis tarsi pamišęs dėl ekologijos. Norisi tikėti, kad tai – ne trumpalaikis užsidegimas ar mada. Žingsnis po žingsnio siekėme, kad mūsų grupės vaikams tai taptų gyvenimo būdu. Tikimės, kad nuo mažens įpratę taip gyventi, jie ir užaugę ras laiko savo gerai savijautai palaikyti. Siekėme pažadinti juose suvokimą, kad žmogus turi būti atsakingas ne tik už save, bet ir už aplinką. Tikimės, kad nors vienas mūsų pasėtas žinių grūdelis išaugins vaikuose gražų ir prasmingą daigelį.

LITERATŪRA 1. “Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas”, 2007 m. 2. “Į vaiką orientuotų grupių kūrimas”, 1997 m. 3. Richard Spurgeon “Ekologija” 4. “Pozityvus vaikas ir jam skirta meilės kalba”, 2006 m. 5. “Vaikai gali daugiau”, 2007 m. 6. “Vaiko socializacija”, 2009 m. 7. “Proaktyvusis mokymas. Mokytojų kompetencijos centras”, 2007 m. 8. Laikraščiai: “Žaliasis pasaulis” ir “Tėviškės gamta” 9. Žurnalas “Lututė”

AČIŪ UŽ DĖMESĮ