Ugdymo turinio kaitos kryptys ir ugdymo kokybs gerinimo

Ugdymo turinio kaitos kryptys ir ugdymo kokybės gerinimo galimybės Dr. Pranas Gudynas 2010 m. kovas P. Gudynas

Kaip keičiasi darbinių gebėjimų poreikis JAV ekonomikoje (SEC(2008) 2177) Nerutiniški interaktyvūs Nerutiniški analitiniai Rutiniški rankų darbo Rutiniški kognityviniai Nerutiniški rankų darbo 2010 m. kovas P. Gudynas 2

Ar galime mokyti matematikos taip pat kaip prieš trisdešimt metų? n n Kompiuterinės priemonės puikiai ir greitai skaičiuoja, pertvarko reiškinius, sprendžia lygtis, atlieka kitas rutinines operacijas. Kaip turi keistis matematikos mokymas? Kokias užduotis turi praktikuotis atlikti mokiniai? Kokius matematinius gebėjimus turime ugdyti? ¨ ¨ ¨ ¨ Tobulus skaičiavimo įgūdžius? Mintinai mokyti apibrėžimų ir teoremų? Iki automatizmo išmokyti pertvarkyti reiškinius, spręsti lygtis, rasti išvestines? Mokytis įrodyti programoje nurodytas teoremas? Taikyti matematiką praktiniams uždaviniams spręsti? Mokyti loginio ir probleminio mąstymo? Mokyti sudarinėti matematinis modelius? 2010 m. kovas P. Gudynas 3

Ar galime mokyti istorijos taip pat kaip prieš trisdešimt metų? n n “Google” sistema akimirksniu pateikia gausybę įvairių istorinių faktų, istorinių šaltinių, istoriografinių darbų. Tereikia jais pasinaudoti. Išleista daug įvairių istorijos knygų, kurios siūlo įvairius, skirtingais samprotavimais ir faktais pagrįstu požiūrius į praeities įvykius. Kaip turi keistis istorijos mokymas? Kokias užduotis turi praktikuotis atlikti mokiniai? Kokius istorijos gebėjimus turime ugdyti? Versti įsiminti daugybę datų, pavadinimų ir faktų? Mokyti mokytis mintinai? Mokyti orientuotis istoriniame laike ir erdvėje? Mokyti įvertinti publikuotų tekstų patikimumą ir samprotavimų pagrįstumą? ¨ Mokyti tyrinėti istorinius šaltinius? ¨ Mokyti interpretuoti istorijos tekstus? ¨ Mokyti mokytis istorijos? ¨ ¨ 2010 m. kovas P. Gudynas 4

O kaip su kitų dalykų mokymu? Kokių mokinių pasiekimų reikia visuomenei? n n n n Ar galime mokyti geografijos taip pat kaip anksčiau? Ar galime mokyti lietuvių kalbos taip pat kaip anksčiau? Ar galime mokyti kūno kultūros taip pat kaip anksčiau? Ar galime mokyti dailės taip pat kaip anksčiau? . . . Ar galime tikėtis užtikrinti drausmę taip kaip anksčiau? . . . 2010 m. kovas P. Gudynas 5

Šiuolaikiniai mokiniai nori geriau pasirengti gyvenimui Mokykla dabar – kaip koks fabrikas. Nesvarbu, koks tu, ar tau to reikia, turi kalti. Neišmoksti gyventi. Manau, reikia mokėti mokinius sudominti, kad išmokimas nebūtų vienadienis. Gabrielė, 16 m. Mokykla turėtų ugdyti gerą žmogų, o ne kokį sausą darbuotoją. Norėčiau mokytis mokykloje, kur jaustųsi ryšys tarp mokinių ir mokytojų, vyrautų susiklausymas, kur mokytojai galėtų pasitikėti mokiniais. Ieva, 17 m. 2010 m. kovas P. Gudynas 6

Sėkmei padeda gerai suderinti iššūkiai ir parama (Andreas Schleicher, OECD) Stipri parama Prastas darbas Geras darbas Pavieniai proveržiai Sistemingas augimas Maži iššūkiai 2010 m. kovas Dideli iššūkiai Prastas darbas Konfliktai Stagnacija Demoralizacija Silpna parama P. Gudynas 7

Iššūkio mokiniui dinamika 1 -12 kl. X šalis Iššūkis Y šalis Klasės 0 2010 m. kovas 4 8 P. Gudynas 9 10 12 8

Iššūkio mokiniui kūrimo priemonės 1 -12 kl. Y šalyje Modulinis mokymas + pasirinkimas Pasirinkimo galimybės Iššūkis Klasės 0 2010 m. kovas 4 6 8 P. Gudynas 9 10 12 9

Iššūkio mokiniui dinamika 1 -12 kl. Iššūkis X šalis Y šalis Klasės 0 2010 m. kovas 4 8 P. Gudynas 9 10 12 10

Paramos mokiniui dinamika 1 -12 kl. X šalis Iššūkis Y šalis Klasės 0 2010 m. kovas 4 8 P. Gudynas 9 10 12 11

Galimos (ir patikimos) iššūkio ir paramos kūrimo priemonės n Aiškūs, pamatuojami tikslai ir aiškūs vertinimo kriterijai n Geras grįžtamasis ryšys (formuojamasis vertinimas) n Apibendrinamasis vertinimas (aiškios “žaidimo” taisyklės) n Parama mokinių mokymuisi (struktūravimas, diagnostika, 2010 m. kovas P. Gudynas 12

Tikra sėkmė = tikslai + grįžtamasis ryšys! Procentinis darbuotojų pastangų padidėjimas Tikslai ir grįžtamasis ryšys 2010 m. kovas Tik tikslai P. Gudynas Tik grįžtamasis ryšys Tik rezultatų matavimas 13

Požiūriai į motyvaciją kaip į procesą “Tikslų teorijos” išvados n n Pakankamai bendri, nelengvai pasiekiami tikslai veda prie geresnio veiklų atlikimo nei pernelyg konkretūs, lengvai pasiekiami tikslai, ar neaiškūs tikslai, ar tikslų nebuvimas. Tikslai yra veiksmingi, kai: Yra grįžtamasis ryšys, rodantis ar artėjama prie tikslo ¨ Naudojamos tinkamos strategijos (ypač tada, kai tikslas sudėtingas) ¨ Mokiniai/darbuotojai turi reikiamus gebėjimus ¨ Mokiniai/darbuotojai yra įsipareigoję pasiekti tikslą ¨ G. Dessler, 2003 2010 m. kovas P. Gudynas 14

Geroje šiuolaikinėje mokykloje labai daug dėmesio skiriama tikslų ir vertinimo kriterijų aiškinimuisi (1) 2010 m. kovas P. Gudynas 15

Geroje šiuolaikinėje mokykloje labai daug dėmesio skiriama tikslų ir vertinimo kriterijų aiškinimuisi (2) 2010 m. kovas P. Gudynas 16

Geroje šiuolaikinėje mokykloje labai daug dėmesio skiriama tikslų ir vertinimo kriterijų aiškinimuisi (3) 2010 m. kovas P. Gudynas 17

Geroje šiuolaikinėje mokykloje labai daug dėmesio skiriama tikslų ir vertinimo kriterijų aiškinimuisi (4) 2010 m. kovas P. Gudynas 18

Geroje šiuolaikinėje mokykloje labai daug dėmesio skiriama tikslų ir vertinimo kriterijų aiškinimuisi (4) 2010 m. kovas P. Gudynas 19

Kaip galima būtų palyginti nedidelėmis sąnaudomis pagerinti ugdymo kokybę? n Galimi keli mokymo ir mokymosi struktūravimo (organizavimo) modeliai, kurie leidžia kokybės užtikrinimui panaudoti aiškių tikslų ir pamatuojamų kriterijų privalumus: 1. 2. 3. 4. 2010 m. kovas Dalyko kurso suskaidymas į vienodos trukmės modulius Dalyko kurso suskaidymas į nevienodos trukmės modulius Kaupiamasis vertinimas, aiškiai aprašant atsiskaitymus (pvz. , kontrolinius darbus), jų datas, tikslus, įvertinimų kriterijus ir galutinio įvertinimo išvedimo taisykles Dalyko kurso suskaidymas į tradicines dalyko temas, aiškiai išrašant temų mokymo tikslus ir mokinių mokymosi rezultatų vertinimo kriterijus P. Gudynas 20

Grafinė šių galimybių iliustracija 1 modulis 2 modulis 3 modulis 4 modulis 1. 2. 1 atsiskaitymas 3. 4. 2 atsiskaitymas 1 tema su 2 tema su atsiskait. 2010 m. kovas 3 atsiskaitymas 3 tema su atsiskait. P. Gudynas 4 atsiskaitymas 4 tema su atsiskait. 5 atsiskaitymas 5 tema su atsiskait. 21

Paaiškinimai n n Modulinis mokymas. Modulinį mokymą sudaro santykinai autonomiška didaktinių tikslų sistema, mokomoji informacija, mokymosi veiklos ir išmokimo tikrinimo kriterijai. Kiekvienas modulis yra logiškai išbaigta mokomosios medžiagos dalis, glaudžiai susijusi su ankstesniais moduliais. Mokinys skatinamas mokytis aktyviai, sukaupęs dėmesį, nes jam keliami aiškūs mokymosi tikslai, mokymasis patogiai struktūruojamas, kiekvienos mokomosios porcijos išmokimas įvertinamas ir mokinys gauna grįžtamąjį ryšį apie savo mokymąsi. 2010 m. kovas P. Gudynas 22

Struktūravimo modelių privalumai Tinka: apskaitai grįžtamajam ryšiui kompetencijoms ugdyti mokymosi intensyvinimui Modelis Vienodos trukmės moduliai Labai tinka Nevienodos trukmės moduliai Labai tinka Nepritaikyta Kaupiamasis vertinimas Labai tinka Mažiau tinka Nepritaikyta Dalyko temos su v. kriterijais Labai tinka Nepritaikyta 2010 m. kovas P. Gudynas 23

Tikslai - dvejopi Gimtoji kalba Matematika Muzika Mokėjimas mokytis Komunikavi-mas Kūrybiškumas 2010 m. kovas P. Gudynas 24

Ugdymo turinio organizavimo būdai Pagal dalyko logiką Pagal mokymosi sritis Pagal gebėjimus/ kompetencijas Pagal integruojančias temas Iššūkis ir galimybė taip organizuoti UT, kad būtų panaudotos kiekvieno iš šių būdų geriausios savybės 2010 m. kovas P. Gudynas 25

Linkime produktyvaus darbo 2010 m. kovas P. Gudynas 26