Ugdymo turinio diferencijavimas Pagal Changing teaching practices Using

Ugdymo turinio diferencijavimas Pagal Changing teaching practices. Using curriculum differentiation to respond to student’s diversity, UNESCO, 2004 B. Bennett, C. Rolheise-Bennett, L. Stevahn, 2000 Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Ugdymo turinys l Ugdymo turinį sudaro: Mokinio jau turima patirtis. l Ugdymo programos ir kontekstas. l Mokymo ir mokymosi metodai. l Vertinimo būdai ir rezultatai. l Mokymo ir mokymosi šaltiniai bei priemonės. l l Ugdymo turinys Formalus - reglamentuotas l Neformalus arba paslėptas l Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Ugdymo turinio diferencijavimas Diferencijavimas - ugdymo turinio pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio mokiniams l Pritaikoma l l l Mokymo turinys Mokymo ir mokymosi metodai Vertinimo būdai Diferencijuojama l l Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų lygį Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Mokymo turinio pritaikymas Mokymo turinys - tai, ko mes mokome ir ko tikimės, kad mokinys išmoks: žinos, supras, gebės atlikti. l Mokymo turinys pritaikomas ir parenkamas taip, kad padėtų kiekvienam mokiniui pasiekti geresnių rezultatų: l l l būtų prasmingas mokiniams; atitiktų mokinių poreikius ir interesus; būtų pritaikytas aplinkai; būtų skirtas ne tik faktų mokymuisi. Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Mokymo ir mokymosi būdų pritaikymas (1) Naujos informacijos pateikimo metodai – indėlio metodai l Naujų sąvokų ar gebėjimų pateikimo metodai gali būti labai įvairūs l stebėjimas, skaitymas, klausymas, praktinė veikla l l mokytojas aprūpina mokinius medžiaga ir šaltiniais, o mokiniai patys randa reikiamą informaciją Naudojamos įvairios technikos, pvz. : l l sudaromos mokinių poros ar grupės, kuriose vienas skaito, o kitas/kiti klauso rodomi paveikslai ir klausiama paklausiama mokinių, ką jie jau žino paprašoma sužinoti iš tėvų, kaimynų ir kt. Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Mokymo ir mokymosi būdų pritaikymas (2) Praktinės veiklos ir užduočių atlikimo metodai – rezultatų/pasekmių metodai Šie metodai ir veiklos turi padėti mokiniui priimti naują informaciją, suprasti jos prasmę ir pritaikyti – pasiekti rezultatą l Rezultato/pasekmių metodai - rašymas, l kalbėjimas, piešimas, kūrimas, gaminimas l Naudojamos įvairios technikos, pvz. : l mokiniai rašo trumpus rašinius l grupėje kuria plakatą; l vaidina ir kt. Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Vertinimo būdų pritaikymas Vertinimo metodai - kaip mokiniai parodo, kad suprato, ko mokosi ir ką jau išmoko Mokytojas mato, kad mokinys išmoko sąvoką ar įgijo gebėjimą l stebėdamas, kaip mokiniai atlieka praktinį darbą ir užduotis l vertindamas mokinių veiklos rezultatus, kurie parodo supratimą ar gebėjimus l Naudojamos įvairios technikos, pvz. ; l mokytojas klauso, ką mokiniai kalba grupėje l užduoda klausimus l aptaria jų pagamintus „produktus“ ir kt. l Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Ką reikia žinoti diferencijuojant ugdymo turinį? Mokytojo mokymą ir jo mokinių mokymąsi lemiančius veiksnius Poreikius Sugebėjimus Interesus Turimą patirtį Mokymosi/mokymo stilius Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Kaip pažinti savo mokinius? l Formuojamasis vertinimas padeda nustatyti mokinių interesus, individualius poreikius, sugebėjimus l Formuojamojo vertinimo metodai: l l l Stebėjimas Klausymas Sudarymas sąlygų mokiniams kalbėti Mokinių darbų peržiūrėjimas ir aptarimas Klausimai l Šiais metodais renkama informacija apie tai: l ką mokiniai jau žino ir geba l ko jie dar nežino ir negali padaryti l kas juos domina l kokią jie turi mokymosi patirtį l kokie mokymosi stiliai jiems geriausiai tinka l Vertinimo informacija panaudojama sprendžiant kaip mokyti toliau - planuoti pamokas visai klasei, galvojant apie skirtingus klasės mokinius Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Mokytojas turėtų atsakyti į klausimus l l l l l Ką aš žinau apie savo mokinius? Ar žinau, kuris tylus ir kuris nuolat siekia mano dėmesio? Kurie atlieka viską, kas liepiama ir daro pažangą? Kurie kelia susirūpinimą? Kurie negali nustygti vietoje nė minutės, kuriuos reikia nuolat skatinti? Kuriems mokiniams sekasi matematika, kuriems kalbos, kuriems tai sunku? Kas sekasi tiems mokiniams, kuriems kyla sunkumų dėl matematikos ar kalbų? Kurie turi elgesio problemų? Kokie yra mano mokiniai, ką jie mėgsta? Ar yra klasėje mokinys, kuris turi paslėptų talentų? Kokiais būdais mokiniams patinka mokytis? Ar klausantis, ar stebint, ar dirbant, ar tyrinėjant, ar diskutuojant? Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Svarbu remtis mokinių jau turimomis žiniomis ir mokymosi patirtimi Pritaikant ugdymo turinį individualiai mokiniui ar mokinių grupei nustatomos jau turimos žinios ir supratimas bei mokymosi patirtis: l mokiniams duodama daugiau praktinių darbų l mokiniai paprašomi pasidalinti turima patirtimi vienas su kitu l užduodami klausimai l teikiama informacija l skiriamas grupės lyderio vaidmuo l ieškoma informacijos bendruomenėje ir šeimoje Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Strategijos mokinių žinioms ir patirčiai nustatyti (1) TRYS KLAUSIMAI l 1 klausimas – Ką aš žinau? l 2 klausimas – Ką aš noriu žinoti? (Kas mane domina? ) l 3 klausimas – Ko aš išmokau? Pirmi du klausimai užduodami prieš pradedant mokymosi veiklą, o trečiasis po jos. l ŽODŽIŲ RŪŠIAVIMAS l Mokytojas iš teksto atrenka 20 žodžių ir/ar sakinių ir parengia korteles su šiais žodžiais ar sakiniais l Korteles išdalina mokinių poroms ar mažoms grupelėms l Mokinių paprašoma sugrupuoti korteles pagal tai, kas jose yra bendro, ką žodžiai ar sakiniai reiškia mokiniams l Grupuodami mokiniai diskutuoja ir dalinasi patirtimi l Baigusi grupuoti kiekviena pora ar grupelė pristato klasei ir pagrindžia savo sprendimus dėl žodžių ar sakinių grupavimo l Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Strategijos mokinių žinioms ir patirčiai nustatyti (2) STEBĖJIMAS IR UŽRAŠYMAS l Mokytojas stebi, kaip mokiniai demonstruoja gebėjimus ir dalinasi informacija vienas su kitu l Mokytojas ir/ar mokiniai gali užrašyti, ką mokiniai žino ta tema ar kaip supranta sąvoką prieš ir po mokymosi l MINČIŲ LIETUS l Mokiniams duodamas raktinis žodis, sakinys ar tema ir paprašoma individualiai, poromis ar grupelėmis apmąstyti ir užrašyti visus žodžius, kurie ateina į galvą, susijusiu su duotais žodžiais, sakiniais ar tema l Mokiniai galvoja žodžius greitai, nesustodami analizuoti ar vertinti sąrašo l Mokytojas mato, ką mokiniai ar jų grupė žino, ir pagal tai organizuoja tolesnį mokymąsi, pritaikytą individualiai mokiniams l Sąrašu gali būti naudojamasi toliau mokantis, jis parengiamas ant didelio lapo, užrašų sąsiuvinyje ar ant lentos, kad būtų galima papildyti, užrašyti kitą reikiamą Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė informaciją l

Strategijos mokinių žinioms ir patirčiai nustatyti (3) STRAIPSNELIO SANTRAUKA rašoma perskaičius tekstą pagal šiuos kriterijus: l l l santrauka turi būti trumpa, atitinkanti temą santrauka tinkamai išdėstyta (pradžia, dėstymas ir pabaiga) santrauka parašyta savais žodžiais santrauka turi apimti pagrindines mintis ir jas pagrindžiančias detales Mokytoja paprašo mokinių pasirinkti straipsnelį juos dominančia tema ir parašyti santrauką. l Prieš tai mokytojas pats pasirenka straipsnelį ir parašo santrauką, kurią perskaito mokiniams ir paaiškina, kaip reikia rašyti laikantis nurodytų kriterijų. l Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Pritaikant ugdymo turinį svarbu remtis mokinių interesais Mokiniai, kaip ir kiekvienas žmogus, nori mokytis to, kas juos domina ir kas jiems sekasi l Susidomėjimas išlieka ilgesnį laiką, jeigu tema ar gebėjimas stimuliuoja mokinį. Mokytojai to pasiekia leisdami mokiniams iš dalies kontroliuoti savo mokymąsi - pasirinkti ko jie nori arba ką jiems reikia išmokti. l Norint sužinoti, kas mokiniams įdomu, galima l l užrašyti lentoje temą (pvz. , vanduo) ir paprašyti mokinių grupelės užduoti dvidešimt klausimų ta tema kitai grupei gali būti duodama kita tema klausimai gali būti užduodami žodžiu arba pasižymint po keletą svarbių žodžių raštu Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Strategijos mokinių interesams nustatyti (1) l INTERVIU POROMIS, PANAUDOJANT VENN DIAGRAMĄ l l Sudaromos mokinių poros. Priklausomai nuo tikslo, mokiniai gali būti nepažįstami arba pažįstantys vienas kitą. Mokytojas arba kiekviena pora sudaro 8 -10 interviu klausimų sąrašą. Į klausimus neturi būti galima atsakyti „taip“ arba „ne“. Pvz. : l Ką tu mėgsti veikti po pamokų? l Kokius darbus privalai nudirbti arba pareigas atlikti po pamokų? Kurie iš jų tau patinka? l Kokių darbų ar pareigų tu nemėgsti? l Ką tu labiausiai mėgsti veikti lauke? Mokiniai paprašomi paimti interviu vienas iš kito. Kurdami interviu mokiniai užsirašo pastabas apie vienas kito interesus ir stiprybes. Užrašyti atsakymai pateikiami Venn diagrama, kuri susideda iš dviejų ar daugiau persiklojančių skritulių. Nepersiklojančiose srityse užrašomi mokinių vardai ir tai, kas juos skiria, o persiklojančiose srityse - tai, ką jie turi bendra. Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Strategijos mokinių interesams nustatyti (1 tęsinys) Sudarius Venn diagramas mokiniai porose ir visa klasė su mokytoju aptaria savo interesų panašumus ir skirtumus. l Kai kurios poros gali parengti straipsnelį į laikraštį, kitos parengti plakatą. l Vyresni mokiniai gali parašyti penkis sakinius arba penkias pastraipas (įvadas, panašumai, skirtumai, kita įdomi informacija, išvados) gimtąja arba užsienio kalba apie savo partnerį. l Venn diagrama gali būti naudojama išsiaiškinti ir vizualizuoti konkretesnius dalykus, pvz. : l kokios knygos, kokie žmonės patinka l palyginti knygos personažus l nustatyti, kas svarbiausia tam tikrame pavyzdyje ir t. t. l Venn diagramą verta padaryti mokslo metų pradžioje ir vėliau periodiškai pakartoti per visus mokslo metus. l Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Strategijos mokinių interesams nustatyti (2) INTERVIU IR APRAŠAI l Mokytojai patys gali sukurti aprašus panaudodami atviro arba uždaro (taip ir ne) atsakymo klausimus. Pvz. : „Mano mėgstamas sportas yra. . . . “. „Mano mėgstamiausias mokomasis dalykas yra. . . . . “. „Aš mėgstu ramiai dirbti prie savo stalo“- „taip“ ar „ne“. l MOKINIŲ PAIEŠKA l Mokytojai šią strategija naudoja mokinių stiprybėms nustatyti. Mokytojas kartu su mokiniais sukuria teiginių apie tai, ką norima sužinoti (mokinių hobiai, interesai). Šie teiginiai turėtų skatinti mokinių sąveiką, padėti surasti bendrus interesus ar stiprybes. l Mokiniai ieško, kam tinka vienas ar kitas teiginys. Surastasis užsirašo savo vardą. l Tas pats mokinys viename lape gali pasirašyti tik vieną kartą (šią taisyklę galima keisti priklausomai nuo mokinių skaičiaus klasėje). l Mokiniai gali sudaryti diagramas apie savo klasės pomėgius ir kitaip aptarti gautus rezultatus. l Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Strategijos mokinių interesams nustatyti (2 tęsinys) Dvylikos metų mokiniams gali būti siūlomi aptarti tokie teiginiai Surask vieną, kuris mėgsta bėgioti Užrašo vardą Surask vieną, kuris mėgsta dainuoti Surask vieną, kuris mėgsta matematiką Surask vieną, kuris mėgsta skaityti knygas Surask vieną, kuris mėgsta deklamuoti eiles Surask vieną, kuris mėgsta žaisti krepšinį Surask vieną, kuris gerai šoka Surask vieną, kuris mėgsta gaminti maistą Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Strategijos mokinių interesams nustatyti (3) l KNYGELĖ MAIŠELYJE „PASAKYK KĄ NORS APIE. . . “ Mokinys ima interviu iš savęs arba iš kito mokinio apie interesus, stiprybes ir pan. Klausimo pradžia yra “Pasakyk, ką nors apie. . . “. l Mokiniai parengia 8 -10 lapų, kurių viršuje užrašomas klausimas, pvz. . , “Pasakyk, ką nors apie Martos mėgstamą dalyką/apie šeimą ir pan. . “. Tame pačiame lape užrašomas atsakymas ir jo pagrindimas, pvz. , Marta mėgsta bėgioti. Ji nubėga du kilometrus kasdien. Lapas iliustruojamas. l Užpildyti lapai įdedami į plastikinius įdėklus ir susegami (galima apsieiti ir be to). Taip parengiama knyga apie klasės mokinius. Klausimus interviu gali parengti patys mokiniai arba mokytojas. Puslapių skaičius knygelėje gali būti įvairus. Informacija kiekviename puslapyje trumpa, glausta, konkreti. Iliustracijos gali būti piešiamos, naudojamos nuotraukos ar iškarpos iš laikraščių. Susegę puslapius mokiniai gali padaryti viršelį. Tokios knygelės parodo mokytojams ir tėvams klasės mokinių Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė pomėgius, interesus, patirtį. l l l

Pritaikant ugdymo turinį svarbu remtis mokinių mokymosi apžvalga l Mokymosi apžvalgoje nurodoma, kaip mokinys mokosi ir kas jam sekasi geriausiai, veiksniai lemiantys mokymą ir mokymąsi: l l l lytis kultūrinis pagrindas (etniškumas, religija) mokymosi stilius kalba, kuria kalba namuose sugebėjimai pomėgiai, interesai Mokytojas, pasinaudodamas mokinio mokymosi apžvalga, gali pritaikyti mokymą bent vienu aspektu. Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Skirtingi mokymosi stiliai, susiję su daugialypiu žmogaus intelektu (H. Gardner, 1999) (1) Intelektas – gebėjimas spręsti problemas arba sukurti produktus, vertingus vienoje ar keliose kultūrinėse situacijose. Intelekto sritis Veiklos, stimuliuojančios naudoti šias intelekto sritis Erdvinis/vizualinis Įsivaizdavimas ir vaizduotės panaudojimas, idėjų braižymas/ piešimas/skulptūrų darymas iš įvairių medžiagų, žemėlapių, schemų ir kt. braižymas, fotografavimas, filmavimas. Asmeninis/vidinis Savo jausmų supratimas, ko nors darymas vienam, pozityvus kalbėjimas apie save, vidinė disciplina, savo patirties ir Motiejūnienė emocijų reflektavimas. Parengė doc. dr. Elena

Skirtingi mokymosi stiliai, susiję su daugialypiu žmogaus intelektu (H. Gardner, 1999) (2) Intelekto sritis Veiklos, stimuliuojančios naudoti šias intelekto sritis Tarpasmeninis Kitų klausymasis, kitų padrąsinimas ir palaikymas, būvimas komandos dalimi, empatijos parodymas, savanorystė, bendradarbiavimas. Muzikinis/ritminis Dainavimas ir/ar grojimas, ritmo ar takto mušimas, įvairių garsų atpažinimas, muzikos kūrimas, klausymas ir analizavimas. Kūno/kinestetinis Vaidmenų žaidimai, fiziniai pratimai, žaidimai, šokiai. Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Skirtingi mokymosi stiliai, susiję su daugialypiu žmogaus intelektu (H. Gardner, 1999) (3) Intelekto sritis Veiklos, stimuliuojančios naudoti šias intelekto sritis Matematinis/logini Darbas su skaičiais, uždavinių s sprendimas, loginis mąstymas, argumentavimas, ryšių tyrinėjimas. Verbalinis Skaitymas, rašymas, pristatymas, (kalbinis)/lingvisti prasmės perteikimas, įprasminimas, nis nagrinėjimas, debatai. Aplinkos/gamtinin Keliavimas, stovyklavimas, ko rūpinimasis aplinka, įvairių rūšių pažinimas, rūpinimasis gamta, supratimas savo veiklos pasekmių. Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Skirtingi mokymosi stiliai, susiję su daugialypiu žmogaus intelektu (H. Gardner, 1999) (4) Pateiktos charakteristikos negali būti naudojamos mokiniams rūšiuoti, nes kiekvienas žmogus turi daugialypį intelektą ir negalima jo priskirti kuriam nors vienam. l Mokytojas, žinodamas klasės mokinių intelektų ir mokymosi stilių įvairovę, gali lanksčiau pritaikyti įvairius mokymo metodus ir medžiagą, kad ugdymo turinys taptų prieinamas kuo didesnei daliai mokinių ir kad kuo daugiau jų patirtų mokymosi sėkmę. l Mokytojas ugdymo turinio diferencijavimo turėtų imtis palaipsniui ir bandyti pritaikyti po vieną būdą, atsižvelgdamas ne tik į mokinių mokymosi stilių ir patirtį, bet ir į savo mokymo stilių. l Įvaldęs ugdymo turinio diferencijavimą, mokytojas tampa nebe mokymo vadovu, o mokymosi skatintoju ir pagalbininku. Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė l

Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti (1) l Savęs pažinimas l Mokytojas gali parengti įvairių klausimų mokinių savęs pažinimui, į kuriuos reikia atsakyti tik „taip“ arba „ne“. Pavyzdžiui: l l l l Man geriau, kai pamokoje tylu nei kai triukšminga. Man labiau patinka dirbti poroje nei vienam. Man labiau patinka dirbti grupėje kartu su trimis mokiniais nei su keturiais ar penkiais. Aš dėmesingesnis po pietų nei iš ryto. Aš labiau mėgstu kalbėti tam tikra tema nei rašyti apie tai. Aš geriau išmokstu, kai galiu pasinaudoti konkrečia medžiaga problemai spręsti. Gali būti mokinių paprašoma užbaigti atvirus teiginius, pvz. Užbaikite šiuos teiginius: l l l Geri mokiniai yra. . . . . . Aš išmokstu geriau, kai. . . . . Jeigu mokytojas nori, kad aš išmokčiau, jis/ji. . . . Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti (2) l Pagal mokymosi pobūdį: l Vizualinis l l l l l Mėgsta žiūrėti paveikslus, iliustracijas, diagramas, žemėlapius Mėgsta skaityti užrašus ir rašyti santraukas Mėgsta skaityti Gali būti susimąstęs Mokosi ir prisimena užsirašydamas Turi naudos iš to, kad užsirašo formules ir nurodymus ant kortelių ir jas peržvelgia Sudaro sąrašus ir turi detalų kalendorių Gerai prisimena veidus, vietoves, nurodymus Gerai nujaučia kryptį Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti (2 tęsinys) l Pagal mokymosi pobūdį: l Girdėjimo l l l l l Mėgsta klausytis, išgirsti ir diskutuoti Gerai išmoksta, kai pranešėjas kalba įdomiai ir aiškiai Peržiūri užrašus skaitydamas garsiai ir kalbėdamas su klasės draugais Mėgaujasi pasakodamas istorijas ir juokus Planuoja darbus tardamasis su kitais Prisimena formules ir nurodymus garsiai kalbėdamas Atpažįsta veidus ir vietoves, bet ne vardus Pakartoja nurodymus Mėgaujasi rimavimu, mėgsta kalbėti Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti (2 tęsinys) l Pagal mokymosi pobūdį: l Lytėjimo l l l l l Mėgsta eksperimentuoti, dirbti su bendraamžiais, tyrinėti ne klasės aplinkoje Mėgsta fizinius pratimus, rankų darbus, dirbti sode ir pan. Mėgsta gaminti daiktus, piešti, braižyti Trokšta dalyvauti įvairiose veiklose Mėgsta mokytis grupėje ir naudoti modelius bei schemas Mėgsta planuoti projektus ir veiklas dideliuose popieriaus lapuose Mėgaujasi naudodamas akmens luitus, skulptūras ir kitus trijų dimensijų modelius Gerai prisimena įvykius, bet ne veidus ir vardus Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė dėl klaidų Mėgsta bandyti ir nesijaudina

Klausimynas mokymosi stiliui nustatyti (1) Paliktoje vietoje pažymėkite varnele jums geriausiai tinkamus teiginius. Suskaičiuokite, kiek pažymėjote teiginių prie kiekvieno mokymosi stiliaus. Jūsų mokymosi stilių atitinka tas, prie kurio daugiausiai pažymėjote teiginių. 1 grupė – Skaitymas ___ 1. Mėgstu skaityti, kai turiu laisvo laiko ___ 2. Mėgstu geriau perskaityti apžvalgą nei išgirsti, kas joje parašyta ___ 3. Suprantu geriau, kai perskaitau ___ 4. Geriau atsimenu, ką perskaičiau nei ką išgirdau ___ 5. Aš mieliau perskaitau žinias laikraštyje nei žiūriu per televizorių ___ Iš viso pažymėta Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Klausimynas mokymosi stiliui nustatyti (1 tęsinys) 2 grupė – Rašymas ___ 1. Skaitydamas užsirašau, kad geriau suprasčiau medžiagą. ___ 2. Pamokoje užsirašau, kad geriau įsiminčiau. ___ 3. Aš mėgstu persirašyti savo pamokos užrašus, kad geriau suprasčiau medžiagą. ___ 4. Rašydamas padarau mažiau klaidų nei kalbėdamas. ___ 5. Man geriau sekasi nenukrypti nuo darbotvarkės, kai užsirašau ją. ___ Iš viso pažymėta Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Klausimynas mokymosi stiliui nustatyti (1 tęsinys) 3 grupė – Klausymas ___ 1. Aš mėgstu klausyti, kai žmonės diskutuoja. ___ 2. Aš daugiau sužinau, kai klausau žinių nei kai skaitau apie tai. ___ 3. Aš paprastai atsimenu, ką išgirstu. ___ 4. Man labiau patinka žiūrėti TV laidą ar filmą, pastatytą pagal knygą, nei skaityti pačią knygą. ___ 5. Aš geriau išmokstu klausydamas nei skaidydamas apie tai vadovėlyje ir užsirašydamas. ___ Iš viso pažymėta Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Klausimynas mokymosi stiliui nustatyti (1 tęsinys) 4 grupė – Kalbėjimas ___ 1. Aš geriau įsimenu, kai pasakau garsiai. ___ 2. Aš kalbu su savim, kai bandau spręsti problemą. ___ 3. Aš geriau bendrauju telefonu nei raštu. ___ 4. Aš geriau išmokstu, kai mokausi kartu su kitais. ___ 5. Aš geriau suprantu medžiagą, kai ją garsiai perskaitau. ___ Iš viso pažymėta Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Klausimynas mokymosi stiliui nustatyti (1 tęsinys) 5 grupė – Įsivaizdavimas/vizualinis mokymasis ___ 1. Aš galiu „matyti“ žodžius mintyse, kai man reikia juos sakyti paraidžiui. ___ 2. Aš fotografuoju tai, ką skaitau. ___ 3. Aš galiu prisiminti matydamas vaizdą mintyse. ___ 4. Aš prisimenu, kaip atrodo puslapiai knygose, kurias perskaičiau. ___ 5. Aš prisimenu žmonių veidus geriau nei jų vardus. ___ Iš viso pažymėta Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė

Klausimynas mokymosi stiliui nustatyti (1 tęsinys) 6 grupė – manipuliavimas/sumanus veikimas/valdymas ___ 1. Aš mėgstu daryti daiktų modelius. ___ 2. Aš geriau darysiu bandymus nei apie juos skaitysiu. ___ 3. Aš geriau mokausi manipuliuodamas objektais. ___ 4. Mokantis man sunku nusėdėti. ___ 5. Aš daug vaikštinėju ir judu, kai bandau mąstyti apie problemą/užduotį. ___ Iš viso pažymėta Parengė doc. dr. Elena Motiejūnienė