Ugdymo pltots centras Projektas Pedagog kvalifikacijos tobulinimo ir
Ugdymo plėtotės centras Projektas „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ (II etapas) Nr. VP 1– 2. 2 -ŠMM-02 -V-01– 009. Projektas yra finansuojamas Europos socialinio fondo ir LR biudžeto lėšomis
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas(is) Lektorės: Vitalija Bujanauskienė Asta Malčiauskienė
Programos uždaviniai: • apžvelgti tyrimų, analizuojančių mokytojų kvalifikacijos tobulinimą(si) rezultatus; • pasidalinti geriausia patirtimi kaip tikslingai, vadovaujantis turimais duomenimis, kartu su partneriais, vykdyti mokytojų kvalifikacijos tobulinimą(sį); • parengti konkrečios mokyklos bendruomenės kvalifikacijos tobulinimo(si) programos apmatus.
MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS(IS) ŠVIETIMO KONTEKSTE
Pristatykite: Koks yra Jūsų vadovaujamos mokyklos kontekstas? 1. 2. 3.
žinių visuomenė – tai tokia visuomenė, kuri nuolat kaupia informaciją visose mokslo ir pramonės šakose, vėliau apdorodama šią informaciją nuolatos mokosi ir kuria naujas žinias bei pritaiko šias žinias savo gyvenime ir darbinėje veikloje. Pagrindinė žinių visuomenės veiklos sritis – ekonominė veikla, todėl formuojant žinių visuomenę pagrindinis dėmesys skiriamas žiniomis grįstos ekonomikos raidai.
“Šiandien laikas tarsi sutrumpėjo, susitraukė, pats susispaudė ir mus prispaudė: iš mūsų reikalaujama kuo efektyvesnių rezultatų, kurių pasiekiama per kuo trumpesnį laiką” Z. Bauman
• Dažnai viliamės, kad kažkas mumis pasirūpins, suteiks darbą, sutvarkys mūsų aplinką. • To padarinys – atsakomybės už savo gyvenimą, šeimą, bendruomenę, supančią aplinką ir visą šalį stoka, pasyvumas ir baimė veikti. Lietuva 2030
• Iš švietimo visais laikais buvo tikimasi, kad jis išgelbės. . • . . . švietėjai ugdo ateities kartas, kurios padarys galą narkotikams ir prievartai bei atlygins už dabartinės kartos nuodėmes. . . (šaltinis: Delfi)
M. Lukšienė kvietė rūpintis tautos, jos tapatumo išlikimu, kurti tokią švietimo sistemą, mokyklą kuri ugdytų savarankiškus, pilietiškus, kultūringus žmones. .
Švietimo misija 1) padėti asmeniui suvokti šiuolaikinį pasaulį, įgyti kultūrinę bei socialinę kompetenciją ir būti savarankišku, veikliu, atsakingu žmogumi, norinčiu ir gebančiu nuolat mokytis bei kurti savo ir bendruomenės gyvenimą; 2) padėti asmeniui įgyti profesinę kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį technologijų, kultūros bei asmeninių gebėjimų lygį, ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą – nuolat tenkinti pažinimo poreikius, siekti naujų kompetencijų ir kvalifikacijų, reikalingų jo profesinei karjerai ir gyvenimo įprasminimui;
Švietimo misija 3) užtikrinti darnią, žiniomis grįstą krašto ūkio, aplinkos ir kultūros plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą ir taip stiprinti visuomenės kūrybines galias; 4) laiduoti tautos ir krašto kultūros tęstinumą, nuolatinį kūrimą, tapatybės išsaugojimą, puoselėti šios kultūros atvirumą ir dialogiškumą.
Iššūkis pedagogams Vaikus ugdė iki XX a. pabaigos: šeima, mokykla, asmenybės. Vaikus ugdo XXI a. : šeima, mokykla, popkultūra, spalvota rinkodara, žiniasklaida, socialiniai tinklai, pseudoasmenybės.
Kokios kartos mokytojų daugiausia dirba Jūsų mokykloje?
Nuolatinis profesinis tobulėjimas
Visuomenės lūkesčiai mokytojui. Mokytojas šiandien.
Geras mokymas, vadinasi, ir mokinių mokymasis, priklauso nuo mokytojo profesinio meistriškumo. Andrew Pollard „Refleksyvusis mokymas. Veiksminga ir duomenimis paremta profesinė praktika”
Iš mokytojų labiau nei iš bet ko kito tikimasi, kad jie burs moksliąsias bendruomenes, ugdys žinių visuomenę ir lavins ekonominei gerovei pasiekti būtinus gebėjimus – novatoriškumą, lankstumą ir pokyčių siekimą. . . A. Hargreaves
Kartu iš mokytojų tikimasi, kad jie sušvelnins ir neutralizuos daugelį opių žinių ekonomikos problemų, tokių kaip besaikis vartotojiškumas, bendruomeniškumo sunykimas ir didėjantis atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų.
Vengti mokymo, puoselėti mokymąsi turi būti atsakingu Pažinti save Pažinti dalyvius Būti artimu Mokytojas Būti patraukliu Būti nenuspėjamu Įsisamoninti savo kūno kalbą Būti empatišku
„Mokytojavimas nėra tinkama vieta itin kukliems, pernelyg jautriems žmonėms, geriau besijaučiantiems su priklausomais vaikais, nei su nepriklausomais suaugusiais. Tai darbas subrendusiems žmonėms, reikalaujantis brandžių bendro darbo normų. . . ” A. Hargreaves
Europos situacija 6 250 000 mokytojų ES; 40 % - 45 - 60 metų amžiaus (per 2 mln. mokytojų artimiausiame dešimtmetyje išeis į pensiją); Didžioji dalis – moterys; Pusėje ES šalių – jokios pagalbos pradedantiems mokytojams; Tik 11 -oje ES šalių – privalomas profesinis tobulinimas, bet tik apie 5 dienas per metus; Smukęs profesijos prestižas ir patrauklumas, nors jaučiami pokyčiai dėl krizės;
Europos situacija • Nepakankamai atnaujinami mokymo(si) gebėjimai; • Žema profesinio tobulinimosi motyvacija; • Mažai pastangų pritraukti geriausius kandidatus; • Šlubuoja mokyklų vadyba ir lyderystė; • Mokykla – tiesiog mokytojų darbo vieta.
Lietuvos situacija - dalykinė kvalifikacija
Lietuvos situacija – kvalifikacijos tobulinimas
Statistika
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas(is)
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas(is)
Įžvalgos • Pastaraisiais metais ES vis daugiau dėmesio skiriama mokytojų kvalifikacijos tobulinimui. • Kai kuriose šalyse kvalifikacijos tobulinimas yra privalomas ir siejamas su pedagogų galimybe gauti didesnį atlyginimą, kitose – su karjera. • Europoje mokyklos privalo arba bent joms rekomenduojama turėti kvalifikacijos tobulinimo planus, iš anksti planuoti lėšas.
Įžvalgos • Nemažoje dalyje šalių viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės vis mažiau renkasi mokytojo profesiją, nepalanki jiems apmokėjimo sistema: jauni mokytojai gauna gerokai mažesnį atlyginimą. • Visoje Europoje susiduriama su mokytojų senėjimo problema. Vis didesnis procentas yra arti pensinio amžiaus, arba dirba jo sulaukę. • Neruošiama vyresnio amžiaus mokytojų pamaina.
Dėmesys mokyklų vadybai • Tapimas mokyklų vadovais – ne tik formalus kvalifikacijos patvirtinimas, bet ir kompetencijų įgijimas, vertinimas ir pripažinimas. • Savivaldybių vaidmuo formuojant mokyklų vadovų rezervą vietose. • Parama mokyklos vadybai: tęstinis kvalifikacijos tobulinimas, mentorystė, elektroniniai įrankiai veiklos planavimui palengvinti (sistema IQES LT).
Pasitikėjimas. Lyderystė. Mokytojas. Mokymasis.
Pasitikėjimas, apskritai imant, veikia mus dvidešimt keturis valandas per parą ir 365 dienas per metus. Tai tas veiksnys, kuris lemia visų santykių kokybę, visos mūsų veiklos sėkmę bei visų pastangų vaisingumą. Stephen M. R. Covey su Rebecca Merrill, Pasitikėjimo greitis, 2009
Užduotis Prisiminkite žmones, kuriais pasitikite: • Kaip Jūs bendraujate? • Kaip greitai sprendžiate įvairius klausimus? • Kokius jausmus sukelia Jūsų santykiai? Prisiminkite žmones, kuriais nepasitikite: • Kaip Jūs bendraujate? • Kaip greitai sprendžiate įvairius klausimus? • Kokius jausmus sukelia Jūsų santykiai?
Mokyklose, kur mokiniai ir mokytojai pasitiki vieni kitais, kur kas geresni egzaminų rezultatai. O asmenys, kurie linkę pasitikėti kitais, gerokai lengviau kopia profesinės karjeros laiptais, jų didesnės pajamos, jie sugeba kurti džiaugsmą teikiančius santykius. Tony Bryk. Stenfordo universiteto profesorius
Pasitikėjimas savimi ir patikimumas Tik pasitikėjimo vertas lyderis sukurs profesinį pasitikėjimą savo organizacijoje ir paskatins žmones pasitikėti savimi. Gerard Arpey
Pasitikėjimas Lietuvoje. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" 2004 m. gruodžio 2 -5 dienomis atlikto tyrimo • duomenimis pasitiki: • švietimu - 66 proc. respondentų kariuomene - 62 proc. "Sodra„ - 63, 1 proc. • • • 2013 m. liepos. mėn. „Lietuvos ryto“ duomenimis pasitiki: ugniagesiais - 91, 4 proc. Prezidento institucija - 58, 3 proc. kariuomene - 57, 6 proc. Bažnyčia -53, 3 proc. "Sodra" - 49, 6 proc. Švietimu - 47, 5 proc. Sveikatos apsauga - 46, 4
Vadovo veiklos efektyvumas šiandien daugiausiai priklauso nuo gebėjimo įgyti savo sekėjų pasitikėjimą Stephen P. Robbins. „Kaip vadovauti žmonėms”. 2007. Vilnius
Veiksmai padedantys kurti pasitikėjimu grįstus santykius • • Būkite atviri; Būkite sąžiningi; Išsakykite savo jausmus; Sakykite tiesą; Būkite nuoseklūs; Tesėkite pažadus; Išlaikykite paslaptis.
Pasitikėjimas yra lyderystės esmė, nes neįmanoma vadovauti žmonėms, kurie jumis nepasitiki. Stephen P. Robbins. „Kaip vadovauti žmonėms”. 2007. Vilnius
Kodėl lyderystė? • Skirtumas tarp skurdžiausiai ir turtingiausiai gyvenančių žmonių pasiekimų lygio vis didėja. • Kaip atrasti ir lavinti atsidavusius lyderius? • Kur ieškoti rytojaus lyderių?
Pasidalytoji lyderystė Platesnis lyderystės funkcijų pasiskirstymas, kai atsakomybė tenka ne tik mokyklos direktoriui, bet ir kitiems darbuotojams, yra svarbus kuriant efektyvias profesinio mokymosi bendruomenes. M. Morisi, 2000
Veiksniai sąlygojantys pasidalytosios lyderystės veikimą • Turimi ištekliai (laikas pasirengti lyderystei ir atlikti funkcijas); • Paskatinimas ir pripažinimas (piniginis nepiniginis); • Aiškiai apibrėžtos funkcijos. Dž. Merfis, 2005
Mokymas ir mokymasis
Lyderystės įtaka mokinių mokymuisi nusileidžia tik mokymui pamokų metu. Tyrimai atlikti K. Lytvudo ir kitų 2006 m.
Pasidalytoji lyderystė Mokyklų vadovai ir direktoriai daro tiesioginę įtaką mokyklos ir veiklos klasėje kintamiesiems, o šie tiesiogiai veikia mokinių mokymąsi. Alma Haris
Mokinių pasiekimai priklauso • Ne nuo investicijų; • Ne nuo hierarchinės reformos; • O nuo geresnių mokytojų turinčių didesnę mokymo patirtį. (Bendrovės “Mc Kinsey end Company, 2007)
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo(si) reglamentavimas
Dokumentai • Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. (Nauja įstatymo redakcija nuo 2011 -07 -01 : Nr. XI-1281, 2011 -03 -17, Žin. , 2011, Nr. 38 -1804 (2011 -03 -31) • Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas (2007 -01 -15 d. , Nr. ISAK-54). • Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcija (2012 m. gegužės 30. d. įsakymas Nr. V-899). • Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos nuostatai ( 2008 -11 -24 įsakymas Nr. ISAK 3216 (Žin. , 2008, Nr. 142 -5669) + 4 redakcijos)
LR Švietimo įstatymas • Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma. • Kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma. Nauja įstatymo redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d. : Nr. XI-1281, 2011 -03 -17, Žin. , 2011, Nr. 38 -1804 (2011 -03 -31)
23 straipsnis. Pagalba mokyklai ir mokytojui 1. Pagalbos mokyklai ir mokytojui paskirtis – teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir skatinančią mokyklos veiklos tobulinimą ir mokytojo profesinį tobulėjimą. 2. Mokyklai ir mokytojui padedama tobulinti veiklą, siekti geresnės švietimo kokybės konsultuojant, atliekant mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą ir išorinį vertinimą bei sudarant sąlygas mokytojams tobulinti kvalifikaciją. 3. Pagalbą mokykloms ir mokytojams teikia psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios, socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai, kvalifikacijos tobulinimo, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, profesinės asociacijos ir kiti asmenys. 4. Pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra sudedamoji neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalis. Valstybinių (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) ir savivaldybių švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų kvalifikacija tobulinama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais nuostatais. 5. Kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos.
49 straipsnis. Mokytojo teisės ir pareigos 1. Mokytojas turi teisę: 1) 2) ne mažiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose; 3) 4) 5) 6) 7)
49 straipsnis. Mokytojo teisės ir pareigos Mokytojas privalo: 1. 2. 3. 4) tobulinti savo kvalifikaciją; 5) 6) 7) 8) 9) 10)
Lietuvos situacija – kvalifikacijos tobulinimo finansavimas
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcija 16. Pagal kvalifikacijos tobulinimosi būdus skiriamos šios kompetencijų įgijimo formos: 16. 1. individualus tobulinimasis; 16. 2. kolegialus dalijimasis patirtimi; 16. 3. specializuoti renginiai; 16. 5. viešoji nedarbinė veikla;
Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas • Bendrakultūrinė kompetencija – žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos ir kitos asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą žmogaus veiklą konkrečioje(-se) kultūroje(-se). • Profesinės kompetencijos – mokytojo žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos, požiūriai ir kitos asmeninės savybės, reikalingos sėkmingai bendrajai ugdymo veiklai, jos nespecifikuojant pagal ugdymo turinio koncentrus/sritis. • Bendrosios kompetencijos – žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos, požiūriai, kitos asmeninės savybės, reikalingos mokytojo veiklai ir galimos perkelti iš vienos rūšies veiklos į kitą. • Specialiosios kompetencijos – mokytojo žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos, požiūriai ir kitos asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą jo veiklą konkrečiame ugdymo turinio koncentre/srityje. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. Įsakymas Nr. ISAK-54
Įžvalgos Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas gali ženkliai prisidėti prie mokyklos tobulinimo jėgų atsiradimo, jei: 1) jis vyks kryptingai; 2) mokysis visa mokytojų bendruomenė dirbti su tos mokyklos tokio amžiaus mokiniais, arba tų metodų, būdų, kurių trūksta jų mokykloje; 3) teorija bus siejama su praktika;
II-oji diena “Mūsų vaikai gyvens pasaulyje, kuris gerokai skirsis nuo šiandieninio. Tai įtikinama priežastis tobulinti bendruomenių švietimo ir mokymo metodus” Peter M. Senge “Besimokanti mokykla”
„Kūrybiškumas atsiranda tik tada, kai susiejamos nesuderinamos idėjos arba skirtingi požiūriai, arba ir tas , ir tas“ E. Hargryvsas, D. Finkas
Septyni išlikimo įgūdžiai • Kritinis mąstymas ir problemų sprendimas • Bendradarbiavimas tinkle ir lyderystė per įtaką • Judrumas ir gebėjimas prisitaikyti • Iniciatyvumas ir verslumas • Efektyvi žodinė ir rašytinė komunikacija • Prieiga prie informacijos ir jos analizavimas • Smalsumas ir vaizduotė Wagner (2008 m. )
Ugdanti mokymosi kultūrą Įtraukianti ir įgalinanti Turi pagalbos mechanizmus Profesinė besimokanti bendruomenė Mezganti kontaktus, tinklų ir partneriškus Skatinanti ryšius inovacijas ir tyrinėjimo kultūrą Puoselėjanti bendradarbia vimą ir pasitikėjimą Kurianti gilaus mokymosi patirtis Louise Stoll (2005 m. )
Tinklai Mokyklos sėkmė priklausys nuo gebėjimo jungtis prie tinklų ar susivienijimų, siekiant dalytis žiniomis, spręsti problemas ir naudotis bendrais ištekliais. (B. Keldvelis, 2006)
Bendradarbiavimo tinklo veiklos kokybė priklauso nuo požymių: • Komunikacijos tarp atskirų komponentų; • Atskirų komponentų tikslų dermės.
Tarpmokyklinio bendradarbiavimo principai • • Geografinis pasiskirstymas. Tikslas, misija, vizija ir vertybės. Kintatntys dalyviai Iššūkis. asmeninis tobulėjimas. Grįžtamasis ryšys. investicijų grąža
Tinklo nauda • Bendradarbiavimo tinkle kyla daug idėjų, kuriomis gali remtis bet kuris narys; • Tinklai plečiasi, stiprindami ir duodami didžiulės naudos juose dalyvaujančioms bendruomenėms. D. Hargryvsas (2003)
Trys žinių sritys Praktinės žinios Bendrosios žinios Praktikuojančių asmenų žinios ir kontekstinės žinios Teorinės, tyrimų ir gerosios patirties žinios Naujos žinios Žinios sukurtos bendradarbiaujant ir kartu tyrinėjant Valstybinė mokyklų vadovų kolegija (2006 m. )
Mokymosi tinklai ir profesinio mokymosi bendruomenės • profesinio mokymosi bendruomenės, siekdamos bendro tikslo - gerinti mokinių mokymąsi - turi galios skatinti ir remti specialistų mokymąsi mokykloje. L. Stol ir K. Syšor Luis. .
Kaip vertiname šiandien profesinį tobulinimąsi?
Požiūris į profesinį tobulinimąsi • Mokytojams reikia atnaujinti profesinius įgūdžius, kadangi jie nepakankamai gerai atlieka savo darbą; ar • plečiantis profesinių žinių bazei iš visų lygių švietimo darbuotojų reikalaujama naujų tipų patirties. ?
Visuose profesinio tobulinimosi sumanymuose svarbu užsibrėžti aiškius uždavinius ir pagal juos paskirstyti visą profesinio tobulinimosi veiklą. Thomas R. Guskey. Profesinio tobulinimosi vertinimas, 2004
Profesinis tobulinimasis kaip sistemingas procesas • Aiški vizija, ko siekiame • Organizacijos palaikymas • Profesinis tobulinimasis turi apimti kiekvieną, kuris veikia mokinio mokymąsi.
Profesinio tobulinimosi ypatybės • Tikslingas Kur einu, iš kur žinosiu, kad pasiekiau • Nenutrūkstamas; Ne tik įstatymo suteikiamos 5 dienos Neturi tapti šių metų naujove, stengiamasi įdiegti tas naujoves, kurių nesuprato. Thomas R. Guskey “Profesinio tobulinimosi vertinimas”
Pagrindiniai profesinio tobulinimosi modeliai • Mokomieji renginiai; • Stebėjimas/vertinimas; • Dalyvavimas raidos/tobulinimosi procesuose; • Studijų grupės; • Problemų formulavimas/pedagoginės veiklos tyrimas; • Individualiai planuojama veikla; • Veikla, vadovaujama patarėjo.
Ryšio tarp profesinio tobulinimosi ir mokinių mokymosi pažangos modelis Thomas R. Guskey. Profesinio tobulinimosi vertinimas, 2004
Švietimo institucijos lygmuo kuriama konkreti mokymąsi įgalinanti aplinka.
Švietimo institucijos lygmuo • ypatingai svarbus yra ne tik individualusis kvalifikacijos tobulinimas, individualiosios patirties sklaida, bet ir kolegialusis kvalifikacijos tobulinimas, komandinis mokymasis (metodinės grupės ir pan. ) • ugdymo institucijų besimokančiosios grupės, tinklai, padedantys mokymosi bendradarbiaujant principais skleisti PKT idėjas.
Mokyklos vadovo vaidmuo Vieni iš svarbiausių mokyklos vadovo uždavinių, realizuojant PKT modelį ir siekiant mokyklos pažangos – sukurti bendrą profesinio tobulėjimo viziją, pagrįstą bendruomenės vertybėmis ir skatinti visus bendruomenės narius šios vizijos siekti. (Lambert, 2011)20.
Šiandienos PKT samprata • PKT supratimo siaurumas (vyrauja domėjimasis dėstomo dalyko tobulinimu, mažai skiriama dėmesio naujovėms, susijusioms su globaliais pokyčiais, visuomeninėmis tendencijomis) bei informacijos apie PKT teikiamas paslaugas prieinamumo, išsamumo stoka.
Profesinio tobulinimosi vertinimo lygmenys: • • • Dalyvių reakcija. Dalyvių išmokimas. Organizacijos parama ir kaita. Mokinių mokymosi pasekmės.
Mokinių mokymosi pasekmės • Koks naujovių poveikis mokiniams?
Skirkite pakankamai laiko ir energijos planavimui, nes deramas planavimas palengvina darbą ir leidžia išvengti sunkumų
Refleksija • Ką sužinojau apie mokytojų kvalifikacijos tobulinimą(si) ? • Ką sužinojau apie save? • Ką darysiu kitaip kitą kartą?
- Slides: 84