TVARUS IR DARNUS VYSTYMASIS LIETUVOS EMS KIO POLITIKOS

TVARUS (IR DARNUS) VYSTYMASIS: LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO POLITIKOS PRIORITETAI Dr. Rasa Melnikienė

Darnaus (tvaraus) vystymosi samprata Pirmą kartą oficialiai buvo pateikta 1987 m. vadinamojoje Bruntland ataskaitoje (Brundtland report). „Darnus vystymasis – tai vystymasis, tenkinantis žmonijos reikmes dabar, neapribojant ateities kartu galimybiu tenkinti savasias. Tai – ilgalaikis nuolatinis visuomen_s vystymasis, racionaliai naudojant bei papildant gamtos išteklius“. Šios ataskaitos apibrėžimas yra šiuo metu dažniausiai naudojamas, tačiau skirtingų disciplinų viduje darnusis vystymasis apibrėžiamas šiek tiek skirtingai: • Ekonomikoje – vystymasis, užtikrinantis, kad ateities kartų asmeninės pajamos (per capita) nebūtų mažesnės nei dabartinių kartų. • Sociologijoje – vystymasis, kuris išsaugo bendruomenę, t. y. , išlaiko glaudžius socialinius ryšius ir santykius bendruomenėse. • Ekologijoje – vystymasis, išsaugantis biologinių rūšių įvairovę, esmines ekosistemas ir ekologinius procesus. • Dėl šių skirtumų galimos koncepcijų prieštaros, pvz. , ekonomikoje darnus vystymasis nebūtinai įtraukia ekologinius darnaus vystymosi aspektus. • Darnus vystymasis sujungia tris esminius požiūrius: ekonominį, aplinkos ir socialinį vystymąsi, nuo 2005 m. JTO dokumentuose įvardijamus kaip tarpusavyje susijusius ir vienas kitą papildančius, nors išlieka klausimas ar praktikoje pusiausvyra tarp visų jų yra galima. Sąvoka yra labai plati ir kai kuriuose kontekstuose kultūrinė įvairovė taip pat įtraukiama kaip aspektas, lygiavertis minėtiesiems. •

Žaliava tekstilės, chemijos, farmacijos pramonei Pajamos kaimo gyventojams Kokybiškas maistas Žemės ūkio reikšmė Bioįvairovės saugojimas Kultūrinio paveldo ir tradicijų puoselėjimas Atsinaujinanti energetika Kraštovaizdis ir rekreacija

Lietuvos žemės ūkio tvaraus vystymosi prielaidos • Ūkininkų pajamų palaikymo priemonės. • Parama investicijoms ūkininkų ūkių modernizavimui ir konkurencingumo didinimui. • Pajamų praradimo kompensavimo priemonės įgyvendinantiems aplinkosaugines priemones. • Parama alternatyvių žemės ūkiui darbo vietų ir pajamų šaltinių. • Bendruomenių stiprinimas ir vietos iniciatyvų skatinimas.

Ūkių modenizaviams • Pradėjus įgyvendinti paramos priemones kaimo plėtrai (SAPARD, 2004 -2006 metų BPD 4 prioritetas, 2007 -2013 metų KPP), buvo įgyvendinta daugiau kaip 11 tūkst. ūkininkų projektų, modernizuojant ūkių valdas, iš jų beveik 90 proc. - per 2007 -2011 metus. • Parama skirta 2, 8 tūkst. jaunųjų ūkininkų ūkių įsikūrimui. • Dėka investicinės paramos, skirtos ūkininkų ūkiams modernizuoti ir finansinių instrumentų, palengvinančių žemdirbiams skolinimosi sąlygas, išaugo ūkių apsirūpinimas modernia žemės ūkio technika, o tai didino darbo našumą žemės ūkiuose augimą bei gerino žemdirbių darbo sąlygas. • Moderni technika atitiko aukštesnius aplinkosaugos 5 standartus bei mažino sunaudojamos energijos kiekį.

Santykinis skurdo rizikos lygis, proc.

Ekologinis ūkininkavimas

Kaimo turizmo sodybos

Gyvulininkystės sektoriaus raidos tendencijos • Lietuvos gamtinės sąlygos yra labiau palankios gyvulininkystei plėtoti, ir ši šaka nuo seno buvo viena svarbiausių žemės ūkio specializacijos krypčių, todėl Lietuvoje vyravo mišrūs ūkiai. • 2005 metais gyvulininkystei teko 50 proc. žemės ūkio produkcijos, o žemės ūkio maisto produktų eksporte gyvulininkystės kilmės produkcija sudarė 29 proc. • Pastaraisiais metais gyvulininkystės sektoriuje atsiskleidė tam tikrų neigiamų tendencijų. 2010 metais, palyginti su 2005 metais, gyvulių skaičius sumažėjo 9, 4 proc. , mažėjo ir gaminamos produkcijos apimtys – 2010 metais, palyginti su 2005 metais, mėsos gamybos apimtys sumažėjo 7, 3 proc. , pieno – 6, 7 proc. Mažėjantis gyvulių skaičius rodo, kad mažėja ūkininkų suinteresuotumas plėtoti gyvulininkystę. 9

Bendrasis pelnas su subsidijomis, tenkantis 1 SD, palyginti su vidutiniškai šalyje ir tarp atskirų ūkininkavimo tipų , proc. Mišrūs ūkiai, kuriuose plėtojama gyvulininkystė, sukuria žymiai mažiau pajamų, tenkančių 1 SD, nei augalininkystės. Mišriuose ūkiuose, kuriuose vyrauja žolėdžiai gyvuliai, bendrasis pelnas su subsidijomis, tenkantis 1 SD, 2009 metais, palyginti su vidutiniu analogišku žemės ūkio rodikliu, buvo mažesnis 25 proc. , o palyginti su pajamingiausiu javų, rapsų ūkininkavimo tipu – 2, 3 karto, 2010 metais – atitinkamai 51 proc. ir 2, 5 karto (nuo 2010 metų keitėsi grupavimas pagal ūkininkavimo tipus, todėl kai kurių tipų duomenų negalima palyginti su ankstesnių metų atitinkamais duomenimis). Panašios tendencijos vyravo visą 2003– 2009 metų laikotarpį. 10

Iššūkiai po 2013 metų Europos Komisija 2011 metų lapkričio 18 d. paskelbė komunikatą dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2013 m. "Bendroji žemės ūkio politika artėjant 2020 m". Šiuo komunikatu tęsiama 2003 m. pradėta BŽŪP reforma, kuria buvo siekiama žemės ūkį labiau orientuoti į rinkos poreikius, jį modernizuoti bei pritaikyti prie sparčiai besikeičiančių rinkos sąlygų ir naujų iššūkių. Reformuojant BŽŪP siekiama, kad Europos žemės ūkio sektorius taptų dinamiškesnis ir konkurencingesnis, kad jis aktyviau prisidėtų įgyvendinant strategijos "Europa 2020" viziją –skatinti tvarų, pažangų ir vientisą augimą.

M Ol alta an di Be ja lgi Da ja ni Liu j ks Kip a em ra bu s rg as Ai Slo rija vė Vo nija kie tij a Ita Ju ng l tin Au ija ė str Ka ija r Pr alis an tė cū zi ES ja - L 27 Po enk rtu ija ga Isp lija Ru anij m a un ij Če a kij Šv a ed Su ija om Ve ija ng r Gr ija ai Slo kija va k Lie ija tu va Es Bu tija lga ri La ja tv ija 2009 m. sąlyginių gyvulių skaičius tenkantis vienam ha tarp ES šalių narių 8. 00 7. 00 4. 00 6. 77 6. 00 5. 00 3. 53 3. 00 2. 00 1. 00 Šaltinis: Eurostat , 2012 0. 84 0. 79 0. 36 0. 32 0. 00

A Slo irija vė Ju ni ng j tin Aus a ė tri Ka ja r Po alis Liu rtu tė ks ga em lij bu a Ru rga m s un Ol ija an di j La a tv Isp ija an ij Be a lgi j ES a - 27 Ita lija Es ti Lie ja Pr tuv an a cū Slo zija va Vo kija kie tij a Če kij Le a nk i Šv ja ed Gr ija ai k Ve ija ng Bu rija lga rij Da a n Su ija om ija Ki pr as M al ta 2009 m. pievų ploto dalis tenkanti 1 ŽŪN ha 80% 70% 68% 60% 50% 41% 35% 30% Šaltinis: Eurostat , 2012 32% 31% 23% 20% 10% 0%

Žemės ūkio subjektų struktūra 2010 metų žemės ūkio surašymo duomenys rodo, kad vidutinis ūkio dydis Lietuvoje auga – per 7 metų laikotarpį vidutinis ūkio dydis išaugo nuo 9, 2 iki 13, 8 ha. Lietuvos žemės ūkio subjektų struktūra kinta ryškios poliarizacijos kryptimi: sparčiai mažėja vidutinių ūkių dalis ir jų valdomas žemės plotas, auga didžiųjų ūkių dalis ir jų valdomas žemės plotas. 14

Žemės ūkio valdų valdytojų amžiaus struktūra 2010 metais žemės ūkio ir kaimo valdų valdytojų, kurie valdo daugiau kaip 100 ha žemės ir yra darbingo amžiaus, skaičius tesiekė 1519 (tai sudarė tik 0, 9 proc. visų darbingo amžiaus žemės ūkio ir kaimo valdų valdytojų), o valdytojų, kurie valdo nuo 50 iki 100 ha ir yra darbingo amžiaus - 2429 (tai sudarė tik 1, 5 proc. visų darbingo amžiaus žemės ūkio ir kaimo valdų valdytojų). Žemės ūkio valdų valdytojų pasiskirstymas pagal amžių ir valdų dydį 2010 metų pradžioje, proc. 15

* 50 -145 intervale yra didžiausi paukštynai Vilniaus, Kaišiadorių, Elektrėnų.

ŽEMĖS ŪKIO PRIORITETINĖS KRYPTYS Žemės ūkio nacionalinės strategijos tikslas – padėti Lietuvos žemdirbiams sukurti pelningą ir į ilgalaikę perspektyvą orientuotą verslą, pagrįstą moderniomis gamtą tausojančiomis technologijomis ir iš kartos į kartą perduodamomis ūkininkavimo tradicijomis, kuris patenkintų vietos rinkos paklausą žemės ūkio produktams ir užtikrintų eksporto plėtrą. Prioritetinės kryptys: § Mažųjų ir vidutinių ūkių gyvybingumo didinimas. § Ūkiuose sukuriamos pridėtinės vertės didinimas, diegiant inovacijas ir skatinant žinių perdavimą. § Gyvulininkystės plėtojimas, siekiant žemės ūkyje tolygiau panaudoti šalies teritorijoje išsidėsčiusius gamtinius ir žmogiškuosius išteklius. § Ekonominės veiklos įvairinimas, siekiant kurti ir išsaugoti darbo vietas kaimo vietovėse. § Tiesioginių pardavimų žemės ūkio ir maisto produktais rėmimas ir gamintojų integracijos į maisto tiekimo grandinę skatinimas. 17

Lietuvos nacionaliniai prioritetai ES kaimo plėtros veiksmų programos prioritetai Mažųjų ir vidutinių ūkių gyvybingumo didinimas Skatinti žinių perdavimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse Ūkiuose sukuriamos pridėtinės vertės didinimas, diegiant inovacijas ir skatinant žinių perdavimą Gyvulininkystės plėtojimas, siekiant žemės ūkyje tolygiau panaudoti šalies teritorijoje išsidėsčiusius gamtinius ir žmogiškuosius išteklius. Ekonominės veiklos įvairinimas, siekiant kurti ir išsaugoti darbo vietas kaimo vietovėse. Tiesioginių pardavimų žemės ūkio ir maisto produktais rėmimas ir gamintojų integracijos į maisto tiekimo grandinę skatinimas Didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių gyvybingumą Skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje Atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančias ekosistemas Skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonomikos vystymą kaimo vietovėse.

Dėkoju už dėmesį laei@laei. lt