Teorin praktin konferencija Specializuoto dails ir muzikos ugdymo

Teorinė praktinė konferencija “Specializuoto dailės ir muzikos ugdymo perspektyvos” Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokykla Gabių ir talentingų menui mokinių ugdymo vieta Lietuvos švietimo sistemoje Švietimo ir mokslo ministerijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyresnioji specialistė Laima Rutkauskienė 2012 kovo 16 d.

Bendrojo ugdymo mokyklų vykdomų specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio, vidurinio ir akredituoto vidurinio ugdymo kartu su muzikos, dailės, menų ugdymu) ir neformaliojo švietimo muzikos, dailės, kitų menų mokyklų vykdomų formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų dermės samprata Darbo grupės, sudarytos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-1007, IŠVADOS Suderinti bendrojo ugdymo mokyklų vykdomas specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio, vidurinio ir akredituoto vidurinio ugdymo kartu su muzikos, dailės, menų ugdymu) ir neformaliojo švietimo muzikos, dailės, kitų menų mokyklų vykdomų formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas padėtų: • Programinis įgyvendinimo principas, paremtas aiškiais reikalavimais programoms; • Nustatytais kriterijais grindžiama programų akreditacija. • Rengiamose metodinėse rekomendacijose siekti suderinti formalųjį švietimą papildančias vaikų meninio ugdymo programas su specializuoto ugdymo krypties dalykų programomis. • Įsteigti ir organizuoti metodiniai centrai regionuose specializuoto ugdymo programas vykdančiose mokyklose.

Anksti pastebėti išskirtiniai gabumai. Labai aukšti lūkesčiai Pradinio specializuoto ugdymo krypties Pagrindinio Vidurinio specializuoto ugdymo krypties ugdymo programa krypties programa Profesinės linkmės modulis Anksti pastebėti gabumai Asmeniniai pažinimo, Ugdymosi ir Saviraiškos poreikiai Pradinės pakopos Pagrindinės pakopos formalųjį ugdymą Formalųjų ugdymą Papildanti programa papildanti programa Neformalusis švietimas Profesinės studijos – tiesiogiai ar netiesiogiai MOKINIO MOKYMOSI KELIAS

Esama situacija (1) • Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas nustato Lietuvos švietimo sistemos struktūrą (ŠĮ, 41 str. ): formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas); neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį, kitą neformalųjį vaikų (taip pat formalųjį švietimą papildantį ugdymą) ir suaugusiųjų švietimą); 3) savišvietą; 4) švietimo pagalbą (profesinį orientavimą, švietimo informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, konsultacinę, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir kitą pagalbą). • Švietimo teikėjų tinklą (ŠĮ, 28 str. ) sudaro valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo įstaigos, aukštosios mokyklos, neformaliojo švietimo mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.

Esama situacija (2) • Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos (ŠĮ, 15 str. ) sandarą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK 991 2011 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. V-1214 redakcija patvirtintas „Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų Neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašas“ Numatomas programos rezultatas – mokyklos pasirinkta forma (egzaminai ar kt. ) įvertinti mokinių pasiekimai fiksuotoje pasirinktos meno srities žinių ir raiškos pakopoje.

Reikalavimai švietimo programoms (1) Ugdymo turinys kuriamas Švietimo įstatyme apibrėžtiems švietimo tikslams įgyvendinti Konkretus ugdymo turinys kuriamas ir sistemingai atnaujinamas atsižvelgiant į: • atitinkamos grupės ar tipo mokyklai keliamus ugdymo, mokymo tikslus • besikeičiančios socialinės ir kultūrinės aplinkos lemiamus Lietuvos visuomenės poreikius • vietos ir mokyklos bendruomenės reikmes • mokinių turimą patirtį, ugdymosi poreikius ir interesus

Reikalavimai švietimo programoms (2) • 2011 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 768 “Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo” Nustato bendrojo ugdymo mokyklų paskirtį ir jų vykdomų programų įvairovę, bendruosius ir specialiuosius mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, kriterijus, gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikia ugdymo nuoseklumo, kriterijus, savivaldybių mokyklų (klasių), skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, paskirtį ir kriterijus, Mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų rengimą ir įgyvendinimą. Įpareigoja kurti mokyklų tinklą, atitinkantį, mokinių saviraiškos poreikių ir prieinamumą, siekiant užtikrinti kokybę, pasirinkimo įvairovę.

Švietimo programos nuostatos specializuoto ugdymo krypties programose Šiuolaikinės ugdymo turinio sampratos turinys apima visa, kas turi įtakos vaiko ugdymui(si): jau turima patirtis, mokymo(si) strategijos ir metodai, vertinimo būdai ugdymo procese ir, mokymo(si) priemonės ir aplinka, klasės klimatas. Šiomis nuostatomis vadovaujantis buvo atnaujintos VUBP, atnaujinami ir kuriami specializuoto ugdymo krypties programų aprašai. Ugdymo turinį sudaro: • ko mokoma ir mokomasi • kaip vertinama mokinių pažanga ir pasiekimai • kokios mokymo ir mokymosi priemonės naudojamos Todėl, formuojant ugdymo turinį, būtina tartis: 1. Ko mes siekiame? 2. Kaip organizuosime ugdymą, kad pasiektume? 3. Iš kur žinosime, kad pavyko?