TEMA viesos bangins savybs apibendrinimas Fizika 10 klas

TEMA: „Šviesos banginės savybės, apibendrinimas“ Fizika: 10 klasė Mokytoja: Rasa Armonienė 2014 m. NATKIŠKIŲ ZOSĖS PETRAITIENĖS PAGRINDINĖ MOKYKLA

Turinys 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. Šviesos dispersija Elektromagnetinių bangų skalė Spektrai Šviesos interferencija Šviesos difrakcija Difrakcijos uždavinys Difrakcijos bandymas Klausimų testas Naudota literatūra

1. Šviesos dispersija Baltos šviesos skaidymasis į spektrą, vadinamas šviesos dispersija. Balta šviesa yra sudėtinė ir praėjusi prizmę suskyla į 7 skirtingas spalvas įrodė – Izaokas Niutonas.

Izaoko bandymo išvados: Ø v o Balta šviesa suskyla į spektrą. Spinduliai lūžta nevienodai. Surinkus spektro spindulius į vieną, vėl gautume baltą šviesą.

Bandymas Apvaliadugnę kolbą pripilkime vandens ir, laikydami ją įvairiame aukštyje, žiūrėkime į vandenį iš apačios. Matysime gražias vaivorykštės spalvas.

2. Elektromagnetinių bangų skalė Visos elektromagnetinės bangos sudėtos į vieną eilę pagal dažnį arba ilgį yra vadinamos elektromagnetinių bangų skale.

3. SPEKTRAI Spalvota juosta, kuri susidaro baltai šviesai perėjus per prizmę, vadinama spektru.

Spektrų rūšys: § § Išspinduliavimo Sugerties Išspinduliavimo spektrų rūšys: Linijinis Ištisinis Juostinis

Ištisinis spektras yra kietų kūnų, skysčių ir dujų spektras. Šiam spektrui būdingas tolygus perėjimas nuo vienų dažnio bangų prie kitų.

Juostinis spektras Molekulinių dujų skleidžiamų spindulių spektras yra juostinis. Juostinį spektrą sudaro atskiros spalvotos juostos, perskirtos tamsiu tarpu.

Linijinis spektras Linijinį spektrą sudaro atskiros siauros spalvotos linijos, kurias vieną nuo kito atskiria plačios tamsios juostos.

Šviesos interferencija Dviejų ar kelių koherentinių bangų sudėtis yra vadinama bangų interferencija.

Interferencijos maksimumai susidarys tose erdvės vietose, kur bangų eigos (kitaip tariant, nueito kelio) skirtumas Δd lygus lyginiam pusbangių skaičiui. (λ – šviesos bangos ilgis)

Interferencijos minimumai susidarys tose erdvės vietose, kur bangų eigos (kitaip tariant, nueito kelio) skirtumas Δd lygus nelyginiam pusbangių skaičiui. (λ – šviesos bangos ilgis)

Šviesos difrakcija Bangų nukrypimas nuo tiesaus kelio, užlinkimas už kliūties. Vyksta, kai bangos sutinka bet kokios formos ir matmenų kliūtis.

Šviesos difrakciją padeda tirti prietaisas – difrakcijos gardelė

Difrakcijos uždavinys Formulė bangos ilgiui apskaičiuoti: λ= d/k· sin φ = m λ= bangos ilgis d – gardelės periodas k – spektrų eilė sin φ - gama

Difrakcijos bandymas Priartinkime nykštį prie smiliaus, palikdami nedidelį tarpelį. Tarp pirštų atsiranda tamsus ruoželis. Tai ne kas kita, kaip interferencinis vaizdas, susidaręs dėl difrakcijos šviesai einant pro siaurą plyšelį tarp pirštų.

Klausimų testas: 1. Į kiek spalvų suskyla balta šviesa? Ir kokios jos ? Skyla į septynias spalvas. Raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna, violetinė 2. Kas įrodė, kad balta šviesa suskyla į spektrą? Izaokas Niutonas 3. Kokia spalva lūžta labiausiai? Violetinė 4. Ką vadiname spektru? Spalvota juosta, kuri susidaro baltai šviesai perėjus prizmę. 5. Kokios yra spektrų rūšys? Išspinduliavimo, sugerties

6. Kokie yra išspinduliavimo spektrai? Linijiniai, ištisiniai, juostiniai 7. Kas yra šviesos interferencija? Reiškinys, kai dvi ar kelios erdvėje sklindančios koherentinės bangos susideda sudarydamos iš eilės besikeičiančias šviesias ir tamsias juostas 8. Kokios yra interferencijos rūšys? Interferencijos minimumas, interferencijos maksimumas 9. Kada vyksta difrakcija? Kai bangos sutinka, bet kokios formos ir matmenų kliūtis 10. Kas padeda tirti šviesos difrakciją? Difrakcinė gardelė

Naudota literatūra Vadovėlis , , Fizika 10“ Vikipedija Fotonas.

Mokinės darbas

TEMA: „ŠVIESOS REIŠKINIAI“ NATKIŠKIŲ ZOSĖS PETRAITIENĖS PAGRINDINĖ MOKYKLA Austėja Armonaitė 7 klasė Mokytoja: Rasa Armonienė

Turinys Įvadinė dalis Šviesos šaltiniai Šešėliai Skaidrieji ir neskaidrieji kūnai Šviesos atspindžio reiškinys Šviesos lūžimo reiškinys Šviesos spektras Užduotys Naudota literatūra

ŽMOGAUS CHARAKTERIS IR GEOGRAFINĖ APLINKA Šviesos reiškiniai lydi mus kasdien, su jais susiduriame kiekviename savo žingsnyje, todėl šie reiškiniai yra nepeprastai svarbūs žmogaus gyvenime. Psichologai teigia, kad šviesa daro netgi įtaką žmogaus charakteriui: pietiečiai - linksmi, labiau atsipalaidavę, nes gauna daug saulės spindulių, o šiauriečiai – santūresni, uždaresni, nes saulę regi rečiau.

Kas ta šviesa? Kas ją skleidžia? Kokia jos prigimtis?

Šviesos šaltiniai Visi šviesą skleidžiantys kūnai vadinami šviesos šaltiniais Jie skirstomi į dvi rūšis: gamtinius ir dirbtinius Gamtiniai šviesos šaltiniai yra Saulė, žvaigždės, žaibas, įvairūs šviečiantys vabzdžiai ir augalai, dirbtiniai — visokiausios lempos, laužo ar žvakės liepsna ir panašiai. Kad įvairūs kūnai būtų matomi, jie turi būti apšviesti šviesos šaltinių. Tačiau vien šviesos tam neužtenka — ji dar turi pakliūti į mūsų akis.

Gamtiniai ir dirbtiniai šviesos šaltiniai

Elektroforinė mašina – sukelianti elektros kibirkštį

Šviesos šaltiniai plačiai naudojami praktikoje: Apšvietimui Reklamai Informacijai perduoti (švyturiai, šviesoforai, automobilių posūkių lempos)

TIESIAEIGIS ŠVIESOS SKLIDIMAS Šviesos šaltiniai skleidžia šviesą visomis kryptimis tiesiomis linijomis. Tačiau šviesa gali sklisti ir viena, norima kryptimi.

ŠVIESOS SPINDULYS Susiaurinę šviesos pluoštą, matome šviesos spindulį. Šviesos spindulys - tiesi linija, kuria sklinda šviesa. Šviesos spinduliai yra ne kas kita, kaip apšviestos dulkelės kambaryje, vandens lašeliai ūkanotame miške.

Šešėliai Ten kur yra šviesa, susidaro šešėliai. Šešėlio esmę fizikoje galima nusakyti paprastai — tai už apšviesto neskaidraus kūno susidariusi neapšviesta erdvė. Seniau kol dar nebuvo išrasti laikrodžiai, žmonės pagal šešėlius matuodavo laiką. Taip pat vykdavo įvairūs šešėlių teatrai, būdavo piešiami siluetai.

Šešėlių naudojimas Šešėlių teatras Silueto piešimas Laiko matavimas

Skaidrieji ir neskaidrieji kūnai Kūnai kurie praleidžia šviesą, vadinami skaidriais. Patys jie nematomi, tačiau pro juos aiškiai matyti kiti kūnai, jų spalvos. Skaidrūs kūnai yra stiklas, tyras vanduo, ledas. Tačiau absoliučiai skaidrių kūnų nėra. Užvis skaidriausias yra oras. Visi matomi kūnai yra neskaidrūs, neskaidrūs nes jie ne praleidžia, o atspindi krintančią į juos šviesą, nors dalį jos ir sugeria. Neskaidrūs kūnai yra popierius, oda, medis, metalai, akmenys, plytos, daugelis audinių ir t. t.

Šviesos atspindžio reiškinys Šviesą skleidžiantys gamtiniai ir dirbtiniai šaltiniai, pasiekę mūsų akis, sukelia jose šviesos pojūtį. Toks pat pojūtis mus apima ir žiūrint į tokius daiktus, kurie patys nešviečia. Tik šiuo atveju, kaip žinome, mūsų akis pasiekia tų daiktų atspindėta šviesa.

Šviesos atspindžio dėsnis Paprastai suvokti šviesos atspindžio reiškinį padeda šviesos atspindžio dėsnis: Krintantysis spindulys, atsispindėjęs spindulys ir statmuo yra vienoje plokštumoje; Spindulio atspindžio kampas lygus to spindulio kritimo kampui. Šviesos spinduliui būdinga apgręžiamumo savybė

Optinis diskas padeda ištirti šviesos atspindžio dėsnį.

Šviesos lūžimo reiškinys Šviesos lūžimas — tai šviesos spindulio perėjimas iš vienos terpės į kitą. Spindulys pereidamas iš vienos terpės į kitą, keičia kryptį t. y. lūžta Terpė — tai medžiaga kuria sklinda šviesa.

Šviesos lūžimo dėsnis: Kritimo spindulys, statmuo ir lūžio spindulys yra vienoje plokštumoje; Kritimo kampas visada didesnis už lūžio kampą; Šviesos lūžiui būdinga apgręžiamumo savybė.

Optinis diskas padeda tirti šviesos lūžimo dėsnį, tačiau jame įtaisytas ne veidrodis, o stiklinė plokštelė.

Šviesos spektras Baltos šviesos skaidymasis į spalvotus pluoštus yra vadinamas šviesos spektru. Balta spalva suskyla į 7 spalvotus pluoštus: raudona orandžinė geltona žalia žydra mėlyna violetinė

Šviesos spektras

Šviesos spektro pavyzdys gamtoje:

Spinduliai praėję pro prizmę lūžta nevienodai t. y mažiausiai lūžta raudona, o daugiausiai violetinė. Prizmė — tai stiklinė, erdvinė figūra.

Spalvų rūšys: MĖLYNA , RAUDONA , ŽALIA ) PAGRINDINĖS (MĖLYNA PAPILDOMOS (GAUNAMOS MAIŠANT PAGRINDINES SPALVAS)

Užduotys Į kokias rūšis skirstomi šviesos šaltiniai? • Į šviesius ir tamsius • Į gamtinius ir dirbtinius • Į judančius ir nejudančius 2. Ką žmonės anksčiau matuodavo pagal šešėlius? • Ūgį • Svorį • Laiką 3. Kuris iš šių kūnų pats skaidriausias? • Oras • Lapas • Ledas 1.

Užduotys 4. • • • 5. • • • 6. • • • Kada spindulys lūžta, kai pereina? Vandenį Prizmę Terpę Kokia spalva šviesos spektre lūžta mažiausiai? Žalia Raudona Geltona Kas yra prizmė? Stiklinė, neerdvinė figūra Erdvinė, nestiklinė figūra Stiklinė, erdvinė figūra

Literatūra: Vladas Valentinavičius Fizika 7 klasė http: //lt. wikipedia. org/wiki/%C 5%A 0 e%C 5%A 1 %C 4%97 lis http: //www. fizika. lm. lt/content/view/772/69/