TEMA TEMA V ekspyras Hamleto monologo ir 66

TEMA: TEMA V. Šekspyras. Hamleto monologo ir 66 soneto lyginamoji analizė. TIKSLAI: TIKSLAI - gilinti literatūros žinias (tragedija „Hamletas“, sonetai); - mokytis išsakyti savo nuomonę ir ją argumentuoti; - lavintis sakytinės bei rašytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus.

V. Šekspyras Hamletas (monologas) Būt ar nebūt – štai klausimas. Ir kas gi Yra kilniau: ar dvasioje iškęsti Strėles ir sviedmenis nuožmaus likimo, Ar griebtis ginklo prieš marias nelaimių Ir baigti jas kovoj? Numirt – užmigt, Ir viskas. Šitaip pagaliau nutraukti Širdies skausmus ir begalybes smūgių, Kuriuos paveldi kūnas, - štai ko mums Uoliausiai reiktų siekt! Numirt – užmigt; Miegot, galbūt sapnuoti: tai čia kliūtis! Nes kas sapnuosis amžinai užmigus Ir nusimetus žemiškus varžtus? Tai mus ir stabdo; ir tiktai dėl to Nelaimės mūsų taip ilgai gyvena. Nes kas gi kęstų rūsčią laiko rykštę, Puikuolio panieką, engėjo smurtą, Pamintą teisę, meilės atstumtos Kančias, valdžios skriaudas ir neteisybes, Kuriom apmokamas kantrus teisusis, Jei jis galėtų visa tai lengvai Užbaigti durklu? Kas gi prakaituotų Po gniuždančia gyvenimo našta? Bet baimė to, kas mūsų laukia mirus, Neatrastos šalies, kurią pasiekęs Negrįžta joks keleivis, žlugdo valią Ir verčia esamąjį blogį vilkti Neieškant naujo, nepatirto mums. Taip sąmonė paverčia mus bailiais Ir įgimtąją ryžtingumo spalvą Suluošina išblyškusi mintis, O užmojai lakaus momento puikūs, Neryžtumu iš kelio iškreipti, Praranda veiksmo vardą. Bet tyliau! Ofelija! – O Nimfa, prisimink Ir mano nuodėmes maldoj!

V. Šekspyras. 66 sonetas Mirties šaukiuosi širdžia nukamuota, Aš pavargau žiūrėt kaip Menkysta Ant karžygio lavono kelia puotą, Kaip niekinama priesaika šventa, Kaip drabstoma purvais Garbė auksinė, Kaip jungą velka Laisvė išdidi, Kaip mėtos Gėda dvokiančiam šiukšlyne, Kaip kilnūs ryžtai smaugiami širdy, Kaip dūsta didis talentas vergijoj, Kaip spardo mulkis meno stebuklus, Kaip pataikauja Gėris nebylus Išpuikusios Niekšybės despotijai. . . Aš mirt geidžiu, aš neturiu jėgų, Tiktai tave palikti man baugu.

Ar mūsų laikais jauniems žmonėms kyla tokių klausimų kaip Hamletui?

Kas galėtų sulaikyti šiuolaikinį žmogų nuo savižudybės?

Gyvenimas pats savaime nėra nei gėris, nei blogis, o tik buveinė, koks jis bus, priklausys nuo mūsų pačių. M. de Monteni