Tema Nr 6 Kriminologini idj realizacija 1 Kriminalizacija

Tema Nr. 6 Kriminologinių idėjų realizacija 1. Kriminalizacija ir dekriminalizacija. 2. Kriminalinės justicijos (baudžiamojo teisingumo) samprata ir modeliai: – – – Kriminalinė justicija, orientuota į nusikaltimų užkardymą (Sulaikymo modelis). Į atlygį orientuota kriminalinė justicija. Į nusikaltėlio asmenybės korekciją orientuota kriminalinė justicija. Į nusikaltėlių atskyrimą nuo visuomenės orientuota kriminalinė justicija. Atkuriamoji (restitucijos) kriminalinė justicija. 3. Poveikio nusikalstamumui šiuolaikinė praktika užsienyje. 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 1

Kriminalizacija ir dekriminalizacija (1) Kriminalizacija – baudžiamasis draudimas, t. y. veika, pripažįstama kaip nusikalstama ir persekiojama baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka. Kitas apibrėžimas - socialinės problemos sprendimas draudžiant konkrečias veikas baudžiamojo įstatymo priemonėmis. Dekriminalizacija – procesas priešingas kriminalizacijai. Pvz. , spekuliacijos dekrim. ; draudž. veikų -> ATPK; kiti problemos sprendimo būdai. Kodėl kriminalizuojamos konkrečios veikos? Kokias veikas reiktų kriminalizuoti? Kas lemia kriminalizacijos veiksmingumą? 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 2

Kriminalizacija ir dekriminalizacija (2) Iškilus socialinei problemai, atsiranda ir potencialūs jo sprendimo būdai: – Ekonominis – Techninis – Pedagoginis – Teisinis ir kt. Teisinis draudimas – problemos sprendimas: – Problema – Priežiūra – Medžiagos dėl pažeidimo rengimas teismui – Teismas – Bausmės vykdymas – Teisininkų rengimas ir kt. Faktinis draudimo padarinys – visa kriminalinės justicijos sistema. 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 3

Kriminalizacija ir dekriminalizacija (3) Abolicionizmo šalininkai (lot. abolitio - panaikinimas. Visuomeninis politinis judėjimas, kilęs 18 a. pabaigoje JAV, kovojęs už juodaodžių vergovės, rasinės diskriminacijos panaikinimą, vėliau prieš mirties bausmę, prostitucijos draudimą, laisvės atėmimo bausmę): – Kriminalizacija iš viso neturėtų būti taikoma sprendžiant socialines problemas; – Kriminalizacijai nepritaria dėl dorovinių bei humanistinių įsitikinimų (prievarta gimdo prievartą), remiasi baudžiamojo įstatymo veikimo tyrimais; – Kriminalizacija nenaudinga nusikaltimų aukoms; – Kritikuoja baudž. įst. formalizmą: baudžiamąjį įstatymą galima taikyti tik supaprastinant, schematizuojant žmogaus asmenybę, ignoruojant jo istoriją, individualybę, visa, kas padarė jį tokį. 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 4

Kriminalizacija ir dekriminalizacija (4) Abolicionizmo šalininkai. Siūlo (H. Bianchi) karantiną: – Sunkius nusikaltimus padariusius asmenis apgyvendinti specialioje vietoje (ne bausmė) tam, kad rastų būdą atlyginti aukai ir visuomenei padarytą žalą ir pradėtų derybas tuo klausimu; – Teisėjas – tarpininkas tarp nusižengusio asmens ir visuomenės; – Jei asmuo nerodo pastangų ir neieško išeities, jis suimamas kaip piktybinis skolininkas (ne nusikaltėlis). Nuosaikieji abolicionistai siūlo dekriminalizuoti tik dalį (nesunkių ir vidutinio sunkumo) nusikaltimų, mažinti l. a. bausmę. 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 5

Kriminalizacija ir dekriminalizacija (5) Kriminalizacija – tai visuomenės savigyna nuo pavojaus, kilusio jos gyvybiškai svarbioms teisinėms vertybėms. Teisinės vertybės (ką įstatymas gina) tapo BK specialiosios dalies sisteminimo pagrindu. Būdingas subjektyvizmas, svarstant kriminalizacijos klausimus, nesinaudojimas kriminalizacijos poveikio tyrimais. Taikomas bausmės veikimo postulatas. Ar būtina pereiti prie bausmės neveikimo prezumpcijos? Jei atlikti tyrimų rezultatai nerodo poveikio, ar galime laikyti, kad bausmė neturi sulaikomojo poveikio? 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 6

Kriminalizacija ir dekriminalizacija (6) Kriminalizacijos prielaidos: – Kriminalizacija reikalinga; – Kriminalizacija galima; – Baudžiamosios teisės priemonės tinka siekiant kriminalizacijos tikslų (kovai su alkoholizmu netinka; realios galimybės įrodyti kaltę; tikslus draudimo formulavimas); – Šalutiniai kriminalizacijos padariniai turėtų būti mažesni už jos naudą (išlaidos; gaištamas laikas; psichologiniai išgyvenimai; draudimas skatina neteisėtų paslaugų verslą; kliūtys tarp visuomenės ir nusikaltėlio; įpratimas prie masinio baudimo); – Neturėtų būti kriminalizuojamos visuotinai paplitusios veikos (“visi nusikaltėliai”; apsunkinamas teisėsaugos darbas; baudžiami lengviausiai išaiškinami asmenys); – Atsižvelgimas į visuomenės kultūrą, požiūrį, teisines tradicijas; – Kriminalizacija kaip išskirtinė priemonė (išbandyta viskas). Įstatymų kriminologinė ekspertizė. 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 7

Kriminalizacija ir dekriminalizacija (7). Kriminalizacijos pagrindimui reikia svarių argumentų, nes kriminalizacija pasižymi: – Ekonominiu nepagrįstumu. Kriminalizacija - tai brangiausias problemos sprendimo būdas; – Neefektyvumu. Kriminalizacija neišsprendžia problemos, o tik ją paslepia, veikia ne priežastis, o jos padarinius (sotiems žmonėms sudaroma galimybė nepastebėti alkanojo alkio); – Represijos padariniais. Kad visuomenėje būtų santarvė, reikia kuo mažiau taikyti represiją; – Pagrindinių žmogaus teisių pažeidimais. Drastiški žmogaus teisių apribojimai (suėmimas, sulaikymas iki teismo ir kt. ); – Valstybės ypatingu kišimusi į visuomenės gyvenimą. Reiktų sudaryti kuo daugiau galimybių piliečiams patiems spręsti savo problemas. 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 8

2. Kriminalinės justicijos (baudžiamojo teisingumo) samprata ir modeliai žr. Justickis V. Kriminologija. 1 dalis. - Vilnius, 2001, p. 221 -286. 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 9

Poveikio nusikalstamumui šiuolaikinė praktika užsienyje Kalinių skaičius 100 tūkstančių gyventojų 2007/8 metais. Šaltinis: ICPS, for Scandinavia Kristoffersen 2008 updated. 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 10

Poveikio nusikalstamumui šiuolaikinė praktika užsienyje (1) Vakarų Europoje Valstybinės struktūros vertina ir naudoja kriminologinių tyrimų rezultatus. Socialinės reformos 20 a. 8 dešimtmetyje. – Turtinės diferenciacijos mažinimas – Nedarbo mažinimas (gamybos nacionalizavimas, naujų darbo vietų kūrimas) – Socialinė pagalba bedarbiams (materialinės pagalbos didinimas; profesinio persikvalifikavimo parama) – Benamiams savivaldybės išskiria gyvenamąjį plotą 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 11

Vakarų Europoje Baudžiamosios politikos ir penitencinės sistemos pokyčiai • Klinikinės kriminologijos idėjų taikymas ypač Prancūzijoje ir Italijoje (neterminuoti nuosprendžiai) • Specializuoti nepilnamečių teismai (->vieš. darbai, lankyti auklėjimo užsiėmimus ar klubus) • Baudžiamosios politikos humanizacija (l. a. bausmės trukmės mažinimas; įspėjimai; baudos; lygtinis nuteisimas; įkalinimas tik išeiginėmis dienomis ir nakties metu). Teorinės nuostatos: – represijos negali būti vienintelis valstybės atsakas į nusikaltimus – griežtos bausmės asmenims, nepripažįstantiems savo poelgių netinkamumo, - visuomenė turi teisę ginti savo vertybes – teismų nuosprendžiuose turi nelikti vietos abejonėms dėl paskirtos bausmės būtinumo, turi būti atskleistos vertybės, kurias gina baudžiamasis įstatymas 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 12

Vakarų Europoje Baudžiamosios politikos ir penitencinės sistemos pokyčiai. • Kalėjimų kameros tapo panašios į viešbučių kambarius (atskirais atvejais net vadinamos poilsio namais) • Kaliniai pradėjo dalyvauti visuomeniniame gyvenime, studijuoti aukštosiose mokyklose, tapybos darbus eksponuoti parodose • Vėliau (apie 9 dešimt. ) įvyko pasikeitimai link griežtesnės reakcijos į nusikaltimus (“nusikaltėliai turi sėdėti kalėjime”), tačiau didėjant kalėjimų ir kalinių skaičiui, didėjo ir nusikalstamumas 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 13

Vakarų Europoje Sisteminis poveikis nusikalstamumui Šveicarijoje • Lėti urbanizacijos procesai (nėra milijoninių miestų) • Gamybos decentralizacija (nėra dideliems gamybos centrams būdingų skurdžių kvartalų) • Mažas gyventojų mobilumas ir vietinių gyventojų dominavimas (nusistovėjusios tradicijos ir socialinės kontrolės formos) • Pilietinės atsakomybės už socialinius procesus suvokimas (tikėjimas solidarumo ir abipusės pagalbos būtinybe) • Policijos decentralizacija ir orientacija į bendruomenę • Švelni reakcija į nusikaltimus (uždaroma tik nežymi nusikaltusių asmenų dalis, taikomas lygtinis nuteisimas, trumpalaikis l. a. ) 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 14

Vakarų Europoje Sisteminis poveikis nusikalstamumui Šveicarijoje. • Ištekėjusios moterys bene mažiausiai pasaulyje užimtos profesine veikla (ypatingai mažas nepilnamečių nusikalstamumas) • Auklėjimas mokykloje pasižymi dideliu draudimų kiekiu; mokytojai turi labai aukštą socialinį ir ekonominį statusą • Beveik nėra nedarbo jaunimo tarpe • 42 proc. nusik. Šveicarijoje – užsieniečiai (1991 m. ) • Pilietiškumas 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 15

Vakarų Europoje Policijos reformos • Didžiojoje Britanijoje atėjus į valdžią M. Tečer, pagrindinis akcentas - policijos pajėgų stiprinimas: – policija buvo geriau aprūpinta, padidinti jos valdiniai įgaliojimai – 9 dešimtmetyje išlaidos policijai padidėjo 3 kartus, o užregistruotų nusikaltimų skaičius padidėjo 2 kartus, nusikaltimų išaiškinamumas sumažėjo, visuomenėje sumažėjo policijos autoritetas – tyrimai parodė, kad policija gali daryti labai ribotą poveikį nusikaltimų dinamikai (policija negali sustabdyti naktinių plėšimų skaičiaus didėjimo) – “bandymas nusikaltimų problemą spręsti, panaudojant policiją ir penitencines priemones, yra panašus į bandymą skėčiu sustabdyti lietų” • Nors policijos pajėgos buvo daug kartų didinamos, tačiau policija nepajėgė atlaikyti nusikalstamumo spaudimo. 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 16

Vakarų Europoje Policijos reformos. • 9 dešimtmečio pabaigoje daugelyje valstybių policijos funkcijos buvo perorientuotos į bendruomenių poreikius (policininkai gynėjai, auklėtojai, globėjai): – nepilnamečių auklėjimas – gyventojų konsultacijos, kaip apsisaugoti nuo nusikaltėlių – operatyvus tarpasmeninių konfliktų sprendimas 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 17

Vakarų Europoje Teismų vaidmuo • Visuomenės lūkesčiai: – bausmių griežtinimas – teismų veikla turi būti suprantama aukai, nusikaltėliui ir visuomenei • Griežtėjo teismų praktika (ilgesni l. a. terminai; ribojama kaltinamojo teisė būti paleistam už užstatą, tam didelę įtaką turėjo nukentėjusiojo nuomonė) • Didėjo kalinių skaičius, statomi kalėjimai • ES integraciniai procesai, tarpvalstybinio judėjimo supaprastinimas palengvino nusikaltimų darymą ir atsakomybės išvengimą, paskatino nusikalstamumo persikėlimą iš vienos valstybės į kitą 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 18

Vakarų Europoje Teismų vaidmuo. • Tyrimai parodė, kad bausmių didinimas retai yra lydimas nusikalstamumo mažėjimo; dažniausiai didėjant kalinių skaičiui, didėja ir nusikalstamumas • Daroma išvada, kad teismai nėra tas instrumentas, kurio dėka galima labai sumažinti nusikalstamumo lygį 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 19

Vakarų Europoje Mokslinių-techninių priemonių panaudojimas. • 1992 m. Londone pastatyta 40 slaptų vaizdo kamerų, fiksuojančių automobilius, viršijančius nustatytą greitį. Efektas buvo toks didelis, kad policijos valdyba užsakė dar 260 tokių kamerų. • 1992 m. viename Anglijos miestelyje kriminalinė policija pastatė 10 distancinio stebėjimo kamerų - nusikalstamumas sumažėjo 75 proc. , o nusikaltimų atskleidimas padidėjo 2 kartus • Prieš automobilių vagystes pradėti naudoti automobiliai-gaudyklės: nuvarytame automobilyje po kelių minučių automatiškai išsijungdavo variklis, užsiblokuodavo durys ir langai, įsijungdavo sirena ir radijo pranešimas policijai • Pradėta naudoti palydovinė automobilio vietos nustatymo sistema 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 20

Vakarų Europoje Narkomanijos prevencija ir kontrolė. • Kai kuriose šalyse (Nyderlandai, Danija) legalizuoti narkotikai, kurių veikimas nėra stiprus ir kurie nesukelia didelės priklausomybės • Tokiu būdu sprendžiamos 2 problemos: – pakertami ekonominiai narkomafijos pagrindai – mažinama narkomanų socialinė izoliacija • Narkomanams steigiami reabilitaciniai centrai (medicininė, psichologinė, pedagoginė pagalba, padedama įsigyti profesiją ir įsidarbinti) • Visą parą veikianti psichologinė pagalba (padeda išeiti iš krizinių situacijų) • Jaunimo auklėjime dalyvauja buvę narkomanai ar užsikrėtę ŽIV 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 21

Vakarų Europoje Visuomenės vaidmuo • Profesionalai - nepajėgūs susidoroti su nusikalstamumu • 20 a. 9 dešimtmetyje Didžiojoje Britanijoje - savanoriai, patruliuojantys ir pranešantys apie nusikaltimus • Danijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje atsirado nusikaltimų prevencijos visuomeninės tarybos: – valdymas - autoritetingi politikai, ministrai – uždaviniai: patikslinti nusikalstamumo vaizdą, panaudojant viktimologinius tyrimus; nustatyti tuos veiksnius, kuriuos galima efektyviai paveikti vietiniame lygyje; materialinė ir pedagoginė pagalba nedarnioms šeimoms; mokytojų konsultavimas; konsultavimas ir kriminologijos mokymai policininkų, teisėjų, prokurorų, architektų, socialinių darbuotojų 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 22

Vakarų Europoje Visuomenės vaidmuo. • Danijoje sukurti 7 000 klubų, būrelių, skirtų įvairiausių interesų paaugliams, - vienas iš tikslų, kad paaugliai pajustų darbo skonį, kad darbo ir kūrybos teikiamas pasitenkinimas pakeistų vandalizmo ir agresijos impulsus • Rezultatas - per 10 metų (1979 -1989) Danijoje jaunimo padarytų sunkių nusikaltimų skaičius sumažėjo 2 kartus 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 23

Vakarų Europoje Teisėsaugos ir penitencinės sistemos privatizacija Didžiojoje Britanijoje • 9 dešimtmetyje M. Tečer eksperimentas - kalėjimų, valstybinio kaltinimo, konvojavimo dalinis privatizavimas • Privatizuojamos ne pagrindinės policijos funkcijos: – – – paieška dingusių be žinios žmonių piliečių savisaugos mokymas pamestų daiktų paieška tylos kontrolė licenzijų šaunamajam ginklui išdavimas ir kt. 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 24

Vakarų Europoje. Teisėsaugos ir penitencinės sistemos privatizacija Didžiojoje Britanijoje. • Teigiami aspektai: – teisėsaugos sistema tapo pigesnė – išlaisvintos teisėsaugos pajėgos galėjo susikoncentruoti ties svarbesniais poveikio nusikalstamumui uždaviniais • Neigiami aspektai: – privačiuose kalėjimuose pastebėtas žymiai didesnis kyšininkavimas, negu valstybiniuose – režimo pažeidimai privačiuose kalėjimuose tapo norma – grupinės moralės kalėjimuose praradimas; pareigos jausmas, pašaukimas nebuvo tuščios frazės; bandymas juos pakeisti formaliais kriterijais, pagal kuriuos išmokami pinigai, patyrė fiasko • Privatizacija sėkmės neatnešė. 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 25

Poveikio nusikalstamumui šiuolaikinė praktika užsienyje JAV Socialinės reformos. • Tikslas - visuomeninių prieštaravimų šalinimas, socialinės dezorganizacijos lygio mažinimas • Vyko atsargiau, negu Vakarų Europoje • Policijos ir FTB orientacija į socialinę profilaktiką: sukurti specialūs nusik. prevencijos padaliniai (efektyvūs) • Poveikio rezultatai nevienareikšmiai, pvz, vienišoms motinoms teikiama parama, prilygstanti vidutiniam darbo užmokesčiui, ištuokos ir nepilnamečių nusikalstamumas pradėjo labai didėti 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 26

JAV Bausmių vykdymo politika. • Reforma labiau radikali, negu Vakarų Europoje • Praktikoje įsitvirtino neapibrėžti nuosprendžiai - gydytojų, sociologų, pedagogų ir kalėjimų administracijos komisija spręsdavo, kiek laiko realiai turi kalėti nusikaltėlis • Neapibrėžtų nuosprendžių praktika buvo kritikuojama, kaip nedemokratinė 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 27

JAV Policijos reformos • 9 -ame dešimtmetyje R. Reiganas pagr. dėmesį sukoncentravo į policiją (asignavimai, techninis aprūpinimas): – Sugriežtinta baudžiamoji praktika – Statomi nauji kalėjimai – FTB suteikti platūs įgaliojimai veikti prieš transnacionalinį nusikalstamumą užsienyje – 1982, 1983 metais nusikalstamumas pradėjo mažėti (3 ir 7 proc. ) – Tačiau 1985 metais nusikalstamumas vėl padidėjo (5 proc. ), nusirito smurtinio nusikalstamumo banga, kuri persikėlė į mažesnius miestelius – Griežtesnės reakcijos priemonės nebuvo lydimos kitų poveikio priemonių valstybės finansai buvo perorientuoti iš paramos nedarbui, neturtingiausių sluoksnių palaikymo į policijos pajėgų stiprinimą 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 28

JAV Policijos reformos • Pasaulinė patirtis rodo, kad griežtų poveikio priemonių efektas yra trumpalaikis, jei nesustiprinamas kitomis poveikio priemonėmis • Griežtos poveikio priemonės gimdo ekstremizmą, smurtinį nusikalstamumą • 20 a. paskutiniame dešimtmetyje suprasta, kad policija izoliavosi nuo gyventojų ir dėl to negali kontroliuoti nusikalstamumo • Tyrimai parodė, kad policijos patruliuojančių automobilių skaičiaus padidinimas konkrečioje teritorijoje: – – nemažina nusikalstamumo nedidina gyventojų saugumo jausmo nedidina gyventojų pasitenkinimo policijos darbu didina policijos ir visuomenės fizinę, psichologinę ir socialinę atskirtį 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 29

JAV Policijos reformos • Motorizuotų patrulių veiklos efektyvumo analizė parodė, kad patrulinė mašina į nusikaltimo vietą atvyksta per 5 -15 minučių, dėl to nusikaltėliai spėja pasislėpti • Dalį nusikaltimų policija neužregistruoja, didelę dalį nusikaltimų neatskleidžia - policijos efektyvumas labai kuklus 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 30

JAV Policijos reformos • 20 a. paskutiniame dešimtmetyje atsirado nauja policijos strategija, orientuota į visuomenę (community policing): – pagr. policijos uždavinys - aktyvi nusikaltimų prevencija, o ne reagavimas į pranešimus – veikla sukoncentruota į mikrorajonus – policijos buvimo demonstracija gyvenamuosiuose rajonuose – mažiau naudojami automobiliai, daugiau dviračiai, patruliavimas pėsčiomis – dėmesys tvarkos palaikymui, vandalizmo aktų užkirtimui, konfliktų sprendimams, gyventojų aktyvumo nusikaltimų prevencijos sferoje skatinimas • Dėl padidėjusio pasitikėjimo policija padidėjo nusikaltimų išaiškinamumas, sumažėjo policininkų žuvimo atvejų 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 31

JAV Policijos reformos • Tyrimai parodė, kad policijos įspėjimai gerai veikia tik atsitiktinių teisės pažeidėjų atžvilgiu • Kitiems teisės pažeidėjams tai stiprino nebaudžiamumo jausmą, jų atžvilgiu pradėta taikyti trumpalaikiai sulaikymai - vidutiniškai 17 parom (antikriminogeninis efektas išsilaiko apie 1 metus) • Tyrimais nustatyta, kad policininkų skaičiaus padidinimas viešose vietose turi didesnį sulaikomąjį efektą nusikaltėliams, negu buvimo kalėjime terminų prailginimas 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 32

JAV Policijos reformos. • Mokslinių-techninių priemonių panaudojimas: – – – – – pirštinės, apsaugančios nuo pjautinių žaizdų patogios apsauginės liemenės dujiniai ginklai, elektrošokeriai lazerinė technika, pirštų atspaudų aptikimui (seni dokumentai, korėti pavir. ) DNR ekspertizė melo detektoriai nusikaltėlio socialinio-psichologinio portreto metodikos hipnozės taikymas nusikaltimų tyrime informacinis aprūpinimas (vieninga nusikaltimų apskaitos ir registracijos sistema; Automatizuota pirštų atspaudų identifikavimo sistema - elektroninis skanavimas) – automobiliai su oro pagalvėmis - žūna 24 proc. mažiau 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 33

JAV Bausmių politika • 1992 m. buvo papildomai įvesta mirties bausmė už 50 nusikaltimų • Už ginkluotą federalinės nuosavybės grobimą nustatyta l. a. bausmė iki gyvos galvos • Dėl didinamų l. a. bausmės terminų, didėjo kalinių skaičius • Išplėstas bausmių skaičius, nesusijusių su l. a. : – probacija su intensyvia priežiūra - per 60 proc. nuteistųjų už turtinius nusikaltimus (probacija - priežiūra su 20 -30 kontaktų per mėnesį, pareiga atlyginti žalą nukentėjusiam ir apmokėti jo kontrolės išlaidas, viešieji darbai, periodiškas narkotestavimas, mokymasis ar darbas) – namų areštas su elektroniniu stebėjimu (gali eiti į darbą, parduotuvę, polikliniką ar kt. ) – statybinės perauklėjimo kolonijos (90 -180 dienų šoko terapija; per dieną 6 -8 val. sunkaus rankų darbo, fiziniai pratimai, mokymasis, konsultavimas ir gydymas nuo narkomanijos) 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 34

JAV Bausmių politika. • Ypač pavojingi nusikaltėliai sodinami į kalėjimus “Maxi-maxi” (pastovus karceris, auklėjimo nenaudoja, laiko vienutėse tol, kol tampa nebepavojingi) • JAV kriminologas A. Najeras teigia, kad kalėjimo nauda tame, kad kaliniai izoliuojami kriminogeniškai aktyviu laikotarpiu 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 35

JAV Kova su narkomanija. • Pagrindinis akcentas – kelio užkirtimas narkotikų platinimui (numatytos bausmės net iki mirties bausmės) • Kova su nelegalia narkotikų gamyba (operacijos užsienyje, besivystančių šalių vyriausybėms skiriami kreditai darbo vietoms kurti) • Propaganda • Patruliavimas civilių su vaizdo kameromis prekybos vietose • Gydymas (savanoriškas ir priverstinis) • Narkomanams – baudos, vairavimo teisių atėmimas, skelbimas jų pavardžių vietinėje spaudoje 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 36

JAV Viktimologinės priemonės. • 35 proc. iš apklaustų nukentėjusiųjų teigė, kad būtų išvengę tokių pasekmių, jei būtų žinoję, kaip saugotis • Patarimai, kaip elgtis nežinomame mieste, tamsiu paros metu • Iš anksto apgalvoti, kaip elgtis užpuolimo metu • Didesnė viktimizacijos tikimybė vyrams, jauniems žmonėms (16 -19 metų), asmenims, gaunantiems mažiausiai pajamų • Valstybė teikia pagalbą durų sutvirtinimui, signalizacijos įrengimui • Veikia organizacijos, teikiančios pagalbą nukentėjusiems 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 37

JAV Ginkluota savisauga. • Teisė turėti asmeninį ginklą įtvirtinta 1791 m. konstitucijoje • Privatūs asmenys nužudo 2 kartus daugiau nusikaltėlių, negu policija • 57 proc. apklaustų nusikaltėlių atsakė, kad ginkluotų piliečių bijo labiau negu policijos • Tikimybė būti nužudytam amerikiečiui yra 5 kartus didesnė, negu Japonijoje, kur griežtai ribojama teisė turėti šaunamąjį ginklą • Tyrimu nustatyta, kad 1990 m. apie 20 proc. mokinių nešiojo ginklą • Draudžiamos pavojingesnės ginklų rūšys, ginklų reklamos apribojimai, didinami mokesčiai prekiaujantiems ginklais bei ginklo įsigijimo licencijai 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 38

JAV. Jogų poveikis nusikalstamumui Vašingtone. • 1993 m. surinkti 5 milijonai dolerių ir pakviesti 4 000 jogų • Vykdomi grupiniai mediacijos seansai, siekiant sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų ir konfliktų • Eksperimentą stebėjo 27 mokslininkai, jis vyko 55 dienas • Visų išvados panašios – transcendentinė mediacija mažina nusikalstamumą, socialinį stresą ir stiprina pozityvias visuomenės tendencijas • Pasibaigus eksperimentui nusikalstamumas Vašingtone vėl padidėjo 2013. 05. 02 Alfredas Kiškis, MRU 39