Tema Mokini turini kalbos ir komunikacijos sutrikim kaita

Tema: Mokinių, turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų, kaita ir populiacija ugdymo įstaigose Paruošė: PPF II k. Spec. pedagogikos magistrantė A. Padegimaitė Mokslinė vadovė: doc. A. Galkienė 2

Tikslai: 1. Diagnozuoti kalbos ir komunikacijos sutrikimų kaitą ir populiaciją. 2. Nustatyti prevencines priemones kalbos sutrikimams mažinti. 3

Uždaviniai: 1. Išnagrinėti mokslinę literatūrą ir informacijos šaltinius. 2. Surinkti ir aprašyti statistinius duomenis apie specialiųjų poreikių vaikus. 3. Gautą informaciją susisteminti ir sugrupuoti laiko ir teritorijos atžvilgiais. 4. Sudaryti skales, statistinį žemėlapį, nubraižyti grafikus. Tyrimo objektas - dokumentinė medžiaga apie vaikus, turinčius kalbos ir komunikacijos sutrikimų. Tyrimo problema – kiekybinė statistika apie mokinius, turinčius kalbos ir komunikacijos sutrikimų, duomenų tikslumas ir patikimumas. 4

• KAITA - RYŠKŪS ŠVIETIMO SISTEMOS POKYČIAI. • POPULIACIJA - TIRIAMOJO OBJEKTO PAPLITIMAS PAGAL KIEKYBINĮ ARBA KOKYBINĮ POŽYMĮ. • Kaita: Mokinių, turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų, dinamika specialiosiose ir bendrojo lavinimo mokyklose tiriamuoju švietimo reformos laikotarpiu. • Populiacija – kalbos sutrikimų hierarchija kitų sutrikimų atžvilgiu, paplitimas teritoriniu požiūriu, paplitimas pagal ugdymo formas: visiškos integracijos, dalinės integracijos, specialiųjų mokyklų. 5

Kaitos etapai ir struktūros I-as etapas - tautinės mokyklos modelis. II-as etapas - eklektinis - struktūrų, mokymo turinio kaita. III-as etapas - kosmopolitinis - integracija į užsienio kultūras. Egzistuoja trys specialiojo ugdymo formos: 1) specialiosios mokyklos, 2) integruotos bendrojo lavinimo mokyklos, 3) dalinės integracijos forma bendrojo lavinimo mokyklose. 6

• Magistrinio darbo struktūrinės dalys: • Įvadas. • Teorinė dalis: sutrikimų samprata, ugdymo organizavimo sistema ir ypatumai. • Duomenų rinkimas, sisteminimas ir grupavimas, statistinė analizė. • Apibendrinimas ir prognozavimas. • Išvados. 7

Skalės KIEKYBINĖS: a) RETROSPEKTYVINĖ, b) SANTYKINĖ, INTERVALINĖ KOKYBINĖS: a) NOMINALINĖ, b) RANGINĖ 8

9

• Retrospektyvinė skalė • Metai • • • • • Kalbos sutrikimų skaičius specialiosiose ir integruotose mokyklose (dalinės ir visiškos integracijos formomis) 1990 -1991 -1992 -1993 -1994 -1995 -1996 -1997 -1998 -1999 -2000 -2001 -2002 -2003 -2004 -2005 -2006 spec. m. 279 251 247 261 288 308 277 291 282 290 335 322 308 319 b. l. m. 914 1075 1211 1210 1040 1006 952 926 791 826 908 508 integr. m. 11819 14719 16787 19782 21860 26675 27921 29464 29377 26520 24681 10

POPULIACIJA Nominalinė skalė 1 Kalbos sutrikimai specialiosiose mokyklose pagal apskritis Spec. ugd. apskri 1993 -1994 tyse 1998 -1999 2002 -2003 Alytaus - - - Kauno - -- - Klaipėdos Marijampolės - - - Panevėžio - - - Šiaulių 258 277 289 Tauragės - - - Telšių - - - Utenos - - - Vilniaus - - - Iš viso 258 277 289 11

Nominalinė skalė 2 Kalbos sutrikimai integruotose mokyklos pagal apskritis Integr. ugd. apskrityse 1998 -1999 2002 -2003 1 Alytaus 679 1654 2 Kauno 4872 6732 3 Klaipėdos 1652 3069 4 Marijampolės 671 1145 5 Panevėžio 2031 3328 6 Šiaulių 4736 5423 7 Tauragės 402 625 8 Telšių 1168 889 9 Utenos 955 1438 10 Vilniaus 2612 5179 Iš viso respublikoje 19760 29464 Eil. N r. 12

Santykinė skalė • Santykinė skalė: mokinių, turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų, santykis su visais specialiųjų poreikių mokiniais visiškos integracijos forma. • • • 11819 14719 16787 19782 21860 26675 27921 29464 29277 26520 24681 19643 24077 27456 33085 37585 45539 48029 49989 54240 51970 51103 ----------------------------------------------60, 16 61, 13 61, 14 59, 79 58, 16 58, 57 58, 13 58, 94 53, 97 51, 02 48, 29 13

Lietuvos respublikos specialiojo ugdymo įstaigų statistinis žemėlapis 14

POPULIACIJA - TIRIAMŲJŲ OBJEKTŲ PAPLITIMAS PAGAL KIEKYBINĮ ARBA KOKYBINĮ POŽYMĮ Populiacija diagnozuojama teritoriniu, hierarchiniu aspektais. Kalbos sutrikimų populiacija pavaizduota statistiniame žemėlapyje. Populiacija išreikšta skaičiais, naudojant nominalinę skalę, statistines eilutes, skritulinius grafikus. Populiacija pagal ugdymo formas apskaičiuota procentais: 1) kalbos sutrikimai visiškos integracijos forma – 57 %, 2) dalinės integracijos forma – 11 %, 3) specialiosiose mokyklose – 3, 89 %. 15

Kaita - ryškūs švietimo sistemos pokyčiai: struktūriniai, ugdymo turinio, formų. Kaita: natūrali, planinga, vidaus, išorės. • Kaita apskaičiuota skaičiais, naudojant retrospektyvinę skalę, variacines eilutes, aritmetinius vidurkius, procentinę skalę. • Kaita pavaizduota linijiniais grafikais pagal susiformavusias ugdymo struktūras. • Naudojant intervalinę skalę ir imties metodo kvartilius buvo nustatyti švietimo reformos periodai. 16

Kalbos sutrikimų populiacija pagal sutrikimų hierarchiją integruotose mokyklose • • • Kalbos – 24681 Klausos – 574 Regos – 674 Intelekto – 3209 Fizinių ir judėjimo 1706 Spec. pažinimo - 7108 17

Sutrikimų populiacija Specialiosiose mokyklose: Kalbos – 319 Klausos – 527 Regos – 292 Intelekto – 3667 Fizinių-judėjimo - 388 18

Ugdymo formų populiacija • Visiškos integracijos forma – 85 % • Dalinės integracijos forma – 2 % • Specialiosios mokyklos – 12 % 19

Kalbos ir komunikacijos sutrikimų populiacija apskrityse • • Daugiausia kalbos sutrikimų: Kauno – 6732 Šiaulių – 5423 Vilniaus – 5179 Mažiausia kalbos sutrikimų: Tauragės – 625 Telšių – 889 Marijampolės - 1145 20

Kalbos sutrikimų kaita 1990 -2006 m. m. spec. mokyklose 21

Kalbos sutrikimų kaita visiškos integracijos forma 22

Kalbos sutrikimų kaita dalinės integracijos forma 23

1998 -1999 m. m. kalbos ir komunikacijos sutrikimų populiacija apskrityse 24

2002 -2003 m. m. kalbos ir komunikacijos sutrikimų populiacija apskrityse 25

Kalbos sutrikimų turi 319 mokinių iš visų 5193 mokinių specialiosiose mokyklose 26

Kalbos sutrikimų turi 24681 mokiniai iš visų specialiųjų poreikių mokinių integruotose mokyklose 27

Kalbos vystymosi etapai Prieškalbinis bendravimas: akių, judesių, šypsenos raiška Kalbinis bendravimas: garsai skiemenys žodziai frazės sakiniai nuosekli kalba 28

KALBOS SUTRIKIMŲ PRIEŽASTYS • 1. Galvos smegenų išsivystymo lygis • 2. Klausos išsivystymas • 3. Kalbos organų būklė • 4. Nervų sistemos išsivystymas • 5. Protinis atsilikimas • 6. Cerebrinis paralyžius • 7. Aplinka • 8. Bendravimas 29

Dažniausios vaikų kalbos klaidos: • 1. Garsų keitimas: š - s. • 2. Garsų praleidimas: ropė - opė. • 3. Garsų tarimo iškraipymas: s, z, c, š, ž, č → t, d, n, l. • 4. s, z, c, dz → t. • 5. š, ž, č, dž → l. • 6. s, z, c, dz→ š, ž, č, dž. • 7. rotacizmas: r → l, v, n. • 8. garsų painiojimas: l-r, p -b, d-t, k-g, • s-z, z-ž, c-č. • 9. Sulėtėjęs kalbos vystymasis. • 10. Sunkūs kalbos sutrikimai: mikčiojimas, autizmas, mutizmas. • 11. Fonologiniai sutrikimai, susiję su kalbos sistemos nesuvokimu. • 12. Fonetiniai sutrikimai, pasireiškiantys po traumų, persirgtų ligų. 30

Vaikų kalbos koregavimas I. Vaikų tarimo koregavimas: 1. Lengvesnis tarimas: balsiai – a, e, ė, i, o, u. 2. Sunkesnis tarimas – priebalsiai. 3. Dvigarsiai – afrikatos, dvibalsiai, mišrieji dvigarsiai. II. Girdimojo suvokimo lavinimas. III. Garsų analizės ir sintezės mokymas. IV. Žodyno turtinimas. V. Kalbos gramatinio taisyklingumo mokymas. VI. Rišliosios kalbos ugdymas. VII. Sakytinės kalbos siejimas su rašomąja kalba. 31

IŠVADOS 1. Tyrimo metu nustatyta, kad kalbos ir komunikacijos sutrikimas labiausiai paplitęs ugdymo įstaigose. 2. Specialiosiose mokyklose jo populiacija sudaro 3, 89 %. 3. Integruotose mokyklose kalbos ir komunikacijos sutrikimų populiacija sudaro 57, 2 %. 4. Specialiosiose mokyklose kaita nežymi: kalbos sutrikimų skaičius tiriamuoju laikotarpiu svyruoja nuo 248 iki 335. 5. Integruotose mokyklose kalbos sutrikimų kaita netolygi: nuo 11819 iki 29464. Variacinės eilutės skirtumas 17645. 6. Teritoriniu aspektu didžiausia populiacija Kauno apskrityje - 6732, Šiaulių - 5423, Vilniaus - 5179 kalbos sutrikimų. 7. Mažiausia: Tauragės - 625, Telšių - 889, Marijampolės 1145 kalbos sutrikimų. 8. Ugdymo formų populiacija: Specialiosiose mokyklose 3, 89 %, bendrojo lavinimo mokyklose dalinės integracijos forma - 11, 06 %, visiškos integracijos forma - 57. 2 %. 32

REKOMENDACIJOS 1. Kalbos ir komunikacijos sutrikimų priežastys - vaikiškos ligos, sunkios galvos traumos, paveldėtos savybės, galvos smegenų išsivystymo lygis, nervų sistemos būklė, kalbos organų būklė, todėl prevencinė pagalba normalios socialinės -buitinės sąlygos, kultūrinė aplinka, bendravimas šeimoje, kolektyve. 2. Mokiniai, turintys kalbos ir komunikacijos sutrikimų, turi daugiau pailsėti, nes sutrikimas gali komplikuotis. 3. Kadangi kalbos raida ir lygis priklauso nuo fizinės sveikatos, todėl vaikų ugdymo įstaiga turėtų būti kuo arčiau namų. 4. Nors vaikams būna labai nemalonu, bet reikia organizuoti logopedinę pagalbą. 5. Tai vienintelis sutrikimas, kurį sąlygoja aplinka, žmonių tarpusavio santykiai 6. Mokykloje reikia ugdyti tuos gebėjimus, kurių vaikas turi, nes kalbos sutrikimas trukdo siekti aukštojo mokslo, bendrauti, išreikšti savo mintis. 7. Vaikų negalima gąsdinti, bausti, įžeidinėti. 8. Vaikai, turintys kalbos ir komunikacijos sutrikimų, gali būti labai gabūs ir save kompensuoti meniniais gebėjimais, darbine veikla. 9. Kiekvienas vaikas privalo turėti tvirtą pagrindą savo 33 šeimoje, tėvus.