Tambaqos istoria es aris istoria cdunebis siamovnebis da
`Tambaqos istoria _ es aris istoria cdunebis, siamovnebis da fulis _ er. Ti mxriv, da konfliqtebis, Zaladobis da akr. Zalvebis _ meore mxriv~. vfiqrob. T, rom istorikos aian geitlis es sityvebi srulad asaxavs Tambaqos istoriis xu. Tsaukunovan gzas. Tambaqos eweodnen, ynosavdnen, Re. Wavdnen, mis nayens svamdnen, wveni. T da kvamli. T mkurnalobdnen kidec. magiuri ritualis dros Tambaqos Rmer. Tebs u. ZRvnidnen, meomrebs br. Zolis win gasamxneveblad mxrebze ayridnen, qali. Svilebs qorwilis Rames sarecelze uwyobdnen, sagazafxulo Tesvis win mavne mwereb. Tan `sabr. Zolvelad~ yaneb. Si abnevdnen da a. QAS.
d. Res davis sagani a. Rar aris, rom Tambaqo amerikis kontinentis aborigeni mosaxleobis _ indielebis mier a. Rmo. Cenili da dagemovnebuli produqtia. istoriul wyaroeb. Si pirveli moxseniebidan Ti. Tqmis xu. Ti saukunis man. Zilze, Tambaqo yvelaze @@@@`moxmarebad~ mcenares warmoadgens. interesi am kulturisadmi yovel. Tvis gamor. Ceuli iyo, radgan arcer. Ti sxva mcenare ise swrafad da gulmxurvaled ar miu. Ria. T, rogorc Tambaqosgan gansxvavebi. T, axali samyarodan Camotanilma sxva produqtebma Tavidanve ver moipoves sayovel. Tao a. Riareba. kartofils sami saukune das. Wirda, rom fexi moekida evropa. Si. igive Sei. Zleba i. Tqvas pomidvris Sesaxeb, romelic espanelma mez. Rvaurebma XVI saukune. Si Semoitanes samxre. T amerikidan, magram mxolod XIX saukune. Si damkvidrda evropel. Ta kvebis racion. Si.
didi xnis man. Zilze Tambaqo warmoadgenda adreuli sazogadoebis. Tvis damaxasia. Tebeli magiuri ritualis aucilebel atributs, aseve, i. Tvleboda yvela avadmyofobis uebar samkurnalo sa. Sualebad. dro. Ta ganmavloba. Si, Tambaqo adamian. Ta yofa-cxovrebis Semadgeneli nawili gaxda. magram, miuxedavad ase. Ti `gamarjvebebisa~, cnobili e. Tnografis uiliam penis sityvebs Tu movi. Svelieb. T: `adamiani vinc pirvelad xamanwkebi miir. Tva_yvelas. Tvis cnobilia, vinc pirvelma Roris mwvadi daagemovna _isic istoria. Si Sevida, magram Tambaqos pirveli mwevlebis vinaoba d. Remde ucnobia. ma. T Sesaxeb arc poetebs Seu. Txzav. T leqsebi da arc mxatvrebs a. Rube. Wdav. T isini tiloze, arc istorikosebi dainteresebulad Tambaqos mier `dapyrobili~ teritoriebis a. Rnusxvi. T. miuxedavad amisa, ar arsebobs ufro popularuli da universaluri praqtika msoflio. Si, vidre Tambaqos kvamlis Sesun. Tqvaa~.
• uiliam penis gacxadebuli `gulistkivili~ cota gada. Warbeb-ulad gve. Cveneba, magram sazogadoebis mier Tambaqos `daufaseblobis~ safu. Zveli Sesa. Zloa ima. Sic mdgomareobs, rom damokidebuleba Tambaqos mimar. T yovel. Tvis er. Tgvarovani ar iyo: adreul period. Si _ gada. Warbebulad dadebi. Ti, mogvianod, adamianis organizmze misi mavne zemoqmedebis dadgenis Semdeg_ mkve. Trad uaryofi. Ti. Zveli dastaqrebi da kultmsaxurebi Tvlidnen, rom Tambaqos praqtikulad yvela avadmyofobis gankurnva See. Zlo, mez. Rvaurebi da jariskacebi Tambaqos mowevi. T drosac `klavdnen~ da Sim. Silsac `iviwyebdnen~, elitaruli sazogadoebis wevrebi, Tambaqos komfortul garemo. Si mowevis mizni. T, saxlebisa da salonebis interiersac cvlidnen Tu aaxlebdnen, am saqmis. Tvis `misadagebul~ tansacmelsac ki `qmnidnen~.
• Tu oriod sityvas Tambaqos mowinaa. Rmdegeebzec vityvi. T, unda a. Rvni. Sno. T, rom, rogorc qristianuli, aseve, muslimanuri religiuri wreebi Tambaqos mwevelebs da mynosvelebs ara marto kicxavdnen, aramed yvela arsebuli sa. Sualebebi. T ebr. Zodnen kidec. didi Tu patara qveynebis mmar. Tvelebi Tambaqos mwevel. Ta Tav. Seyris mcdelobas x. Sirad mosalodneli buntis mzadebis winapirobad a. Riqvamdnen, xolo qalaqebis patara Cinovnikebis Tambaqosadmi negatiuri damokidebuleba metwilad ganpirobebuli iyo im garemoebi. T, rom Tambaqo ma. TTvis xan. Zris potenciur keras. Tan iyo asocirebuli. Tambaqos avkargianobis Sesaxeb debatebi saukuneebs i. Tvlis. miuxedavad amisa, faqtia, rom msoflios mosaxleobis naxevari mainc d. Resac Tambaqos aqtiuri momxmarebelia.
, , arcer. T mcenares ar mouxdenia ise. Ti gavlena kacobriobis ekonomikur da kulturul cxovrebaze, rogoric Tambaqos“ _ase. Tia germaneli qimikosis georg Stalis azri Tambaqos Sesaxeb. ingliseli sociologi lordi reglani a. Rni. Snavda, rom `ar arsebobs kulturuli elementi, romelic saer. To iyos yvela teritoriisa. Tvis Savi afrikis Ca. Tvli. T. Ggamonaklisia mxolod Tambaqo“. Tambaqo, romelic garkveuli xnis man. Zilze mxolod amerikis kontinentisa. Tvis iyo cnobili, mogvianebi. T, msoflio. Si va. Wrobis yvelaze msxvil sagnad iqca. Tambaqom mni. Svnelovani gavlena iqonia ara marto saxelmwifo. Ta. Soris sava. Wroekonomikur ur. Tier. Tobaze, aramed zogadad politikaze, da rac aseve calke a. Rni. Svnis Rirsia_ samedicino azris ganvi. Tarebaze. Tu e. Tnografiul masalas movixmob. T, davrwmundebi. T, rom Ti. Tqmis yvela arsebuli Tu gamqrali kultura garkveuli formi. T moixmarda Tambaqos istoriis mkvlevrebi, Sesa. Zloa, ufro xumrobi. T, magram x. Sirad da xazgasmi. T a. Rni. Snaven, rom zogier. Ti civilizaciisgan d. Remde Semogvr. Ca mxolod Tambaqos mosawevi sa. Sualebebi.
mkvlevar. Ta azri. T, Tambaqos popularoba imi. Tac iyo ganpirobebuli, rom Tambaqos moweva, yoveld. Riuri Wama-smisgan gansxvavebi. T, ar warmoadgenda adamianebisa. Tvis `sasicocxlo aucileblobas~, is ufro siamovnebis mi. Rebis sa. Sualeba iyo. angari. Sgasawevia isic, rom ha. Sis, opiumis da sxva narkotikebisgan gansxvavebi. T, Tambaqo naklebad moqmedebda adamianis fsiqikur mdgomareobaze. alba. T, amitom, mamakaceb. Tan er. Tad Tambaqos mwevelebi gaxdnen qalebi da bav. Svebi. mas intensiurad moixmardnen mdidrebi, sa. Sualo Se. Zlebis da Raribi xalxi. Crdiloe. T amerikis aborigeni mosaxleoba Tambaqos eweoda Cibuxis sa. Sualebi. T. amis kvalobaze Seiqmna mi. Tebi Cibuxze, mis socialur da ritualur funqciaze. mogvianebi. T, Cibuxis moweva mamakac. Ta `privilegiad~ Cai. Tvala. Cibuxi gaxda Tavdajerebulobisa da ma. Rali socialuri statusis simbolo. is asocirdeboda pirovnebeb. Tan, romel. Tac uyvar. T komforti da ver eguebian zedmet facifucs.
„ Tu arqeologebs warsulis a. Rdgenisa. Tvis das. Wirda. T konkretuli artefaqtis Ser. Ceva, es ukanaskneli unda akmayofilebdes Semdeg Ziri. Tad kriteriumebs: • unda iyos xelmisawvdomi da gamoyenebadi yoveld. Riur cxovreba. Si; • ara u. Savs, Tu iqneba advilad mtvrevadi; • unda iyos gam. Zle gare naleqebis zemoqmedebisgan; • masze unda iyos datanili damamzadeblis ni. Sani, an sxva ram, rac gaaadvilebs damzadebis adgilis amocnobas; • unda asaxavdes forma. Ta cvlilebas dro. Si; • stilisturi Tvalsazrisi. T unda i. Zleodes Sesa. Zleblobas ganisaz. Rv- ros momxmareblis statusi, e. Tnikuri da politikuri ku. Tvnileba; • unda iyos asaxuli konkretuli epoqis mxatvroba. Si, rac mni. Svnelovnad gaadvilebs ma. Ti gamoyenebis socialuri konteqstis garkvevas; • aris ki realurad ase. Ti artefaqti? rasakvirvelia, aris. Tambaqos mosawevi Tixis Cibuxebi srulad akmayofileben am kriteriumebs. ~
• avstralieli mkvlevrebis analogiurad, ingliseli arqeologi devid higinsic ganmartavs, Tu ratom miipyro Tixis Cibuxebma arqeolog. Ta yurad. Reba: • upirveles yovlisa, isini masobrivi warmoebis nake. Tobebia, Tan myife struqturis da amitom didi odenobi. T gvxvdeba Suasaukuneebis Zeglebis ga. Txrebisas; • isini konkretuli epoqis modis `diqtatis~ qve. S iyvnen moqceulni da Tu gavi. Tvaliswineb. T ma. Ti `cxovrebis~ xanmokle periods, kargi dama Tari. Reblebi arian kompleqsebisa, sadac iyvnen gan. Tavsebulni • Cibuxebze datanili dam. Rebi, romlebic gansxvavdebian stili. T da xarisxi. T, Sei. Zleba gamoyenebuli iyos Cibuxis mflobelis socialuri statusisa da damzadebis adgilis dasadgenadac.
axali samyarodan Tambaqos eqsportis Semdeg, evropa. Si XIX saukunemde, xolo axlo a. Rmosavle. TSi XX saukunis Ca. Tvli. T, Cibuxebi. T moweva Tambaqos moxmarebis yvelaze gavrcelebul me. Tods warmoadgenda. Cibuxebis absoluturi umravlesoba damzadebuli iyo Tixisgan, amdenad, x. Siri iyo ma. Ti dazianebis Sem. Txvevebi. werilobi. Ti wyaroebidan Cans, rom Tixis Cibuxi, aqtiuri moxmarebis pirob eb. Si, dauzianeblad er. T Tveze met xans ver Zlebda. aqedan gamomdinare, ar un da gagvikvirdes, rom „profesional“ mwevlebs a. Teulobi. T, zog Sem. Txveva. Si ki _ aseulo bi. T Cibuxi hqonda. T momaragebuli. alba. T, ami. T unda aixsnas is garemoebac, rom gviani Suasaukuneebis epoqi. T da. Tari. Rebuli arqeologiuri obieqtebis ga. Txrebis dros a. Rni. Snul nake. Toba. Tasobi. T nimu. Sia (rasakvirvelia, met-naklebad dazianebuli) a. Rmo. Cenili.
• yaya. Cos Teslisagan mi. Rebul opiums, jer kidev marko polos mogzaurobidan cnobil ha. Si. Ss, Rebulobdnen kanafis Teslisganac. ha. Sis moxsenieba 1125 wlis arabul teqsteb. Si na. Tlad metyvelebs, rom misi moxmareba im dros Cveulebrivi movlena iyo. XIII saukunis espaneli botanikosi da farmacevti ibn baitari egvipte. Si mogzaurobis d. Riur. Si a. Rwers "Konnab Indi" -s (Cannabis Indica), romelsac adgilobrivi mosaxleoba `ha. Si. Ss~ uwodebda. • ha. Si moxseniebulia indur epos. Si. a. Txarvasa da rigveda. Si asze meti himnia mi. ZRvnili kanafisgan damzadebuli sasmelis _ `indracenasadmi~, romelmac Secvala `somi~_ritualuri halucinogenuri sa. Sualeba. • mogzaur. Ta cnobi. T, indiel. Ta zunis tomelebi trans. Si Sedioden toloa. Cis bu. Cqis (Datura tatula) Teslis fxvnilisgan. preriis indielebi narkotikebs amzadebdnen peiotlis kaktusisgan, aseve, moixmardnen floridul `Sav sasmels~ da marixuanas. • gvineis aborigenebi a. Rsagznebad iyenebdnen `nondas~ saxeobis sokos.
• `Tambaqo Rmer. Tebis sa. Cuqaria adamianis mier ga. Rebuli msxverpli s. Tvis“ _ase xsnidnen Tambaqos warmo. Sobas vinebagos indielebi da mxverpl. Sewirvis dros kvamls zevi. T, Rmer. Tebisken mimar. Tavdnen, rom ma. Ti ke. Tilganwyoba daemsaxurebina. T. • varaios indielebs gulwrfelad swamda. T, rom Rmer. Tebi Tambaqos kvamli. T ikvebebodnen da amitom saval debulod mia. Cnda. T Tambaqos x. Siri moweva. tomis Samanebi Tvlidnen, rom Tu sulebs Tambaqo. Ti moamaragebdnen, isini ma. T avadmyof. Ta gankurnvis Zalas miscemdnen. • vi. Saratus tomelebi Tambaqos fo. Tlebs kocon. Si yridnen da ase miagebdnen pativs Rmer. Tebs. • zulusebis tom. Si aromatul mcenareebs nadiris qon. Tan er. Tad wvavdnen, rom msxverpli sulebis. Tvis ufro gemrieli yofiliyo. • osagebi yvela rituals iwyebdnen Tambaqos Sexveuli furclebis mowevi. T da sityvebi. T: `diado sulo, Camodi da mowie Cem. Tan rogorc megobarma“.
• rodis dainteresdnen adamianebi Tambaqos Tvisebebi. T? _ ucnobia. aseve, pasuxgaucemelia ki. Txvebi, Tu rogor da ratom gamoar. Cies Tambaqo sxva mcenareebisagan. • unda va. Riaro. T, rom Tambaqos bu. Cqi arc silamazi. T da arc surnele-bi. T ar gamoir. Ceoda sxva mcenareebisgan. Tu gavi. Tvaliswineb. T im garemoebasac, rom Tambaqos a. Teulobi. T saxeobidan adamianebma mxolod or saxeobaze Sea. Ceres yurad. Reba da xeli mokides ma. T kultivacias, kidev ufro ga. Wirdeba ar. Cevanis safu. Zvlianoba. Si garkveva. am da sxva ki. Txvebze pasuxis Zieba. Si, kvlav empiriuli gamocdilebis mni. Svnelobis a. Riarebamde mivdivar. T, rodesac adamiani moqmedebs martivi principi. T: `daagemovne da gaigeb!“. • adreuli legendis Tanaxmad, ucnobi aborigeni Sem. Txvevi. T waawyda Tambaqos bu. Cqs da mxolod mis. Tvis cnobili mizezi. T daiwyo misi Re. Wva. efeqti iyo warmoudgeneli: Tambaqos pirvelma momxmarebelma jer Tavbruxveva igr. Zno, Semdeg simxneve da a. Rfr. Tovaneba. aborigenebma ucnobi mcenare miar. Tves adgilobriv Samanebs, rogorc Rmer. Tebis sa. Cuqari, romelsac xeli unda Seewyo ormxrivi Rv. Tiuri kav. Sirisa. Tvis.
• huronebi Tambaqos Re. Wavdnen da wylis Rmer. Ts wyal. Si uyridnen, rom mas Tevzaobisas daxmareba gaewia. navaxos tomelebi Tambaqos Rv. Tiur mcenare. Ta o. Txeul. Si moiazrebdnen. varaios tomis indielebi samyaros Seqmnas Tambaqos ukav. Sirebdnen. Kkolumbiis indielebs mia. Cnda. T, rom ma. T qveyana. Si idga mudmivi zam. Tari da miwa yovel. Tvis dafaruli iyo Tovli. T da yinuli. T. er. Txel movida jadoqari, moukida Tambaqos Sexveul furclebs da gamou. Sva piridan kvamli. es kvamli swrafad moedo m. Tel qveyanas da gadaaqcia yinuli miwad. `tlaloks“_ actekebis wvimis Rmer. Ts, Rrublebisa da cis kamaris Sesaqmnelad zeca. Si Tambaqos kvamli mihqonda. `siakoatli“ _ miwis Rmer. Ti, Rv. Tiur sxeuls Tambaqos fo. Tlebi. T ifaravda. `sinakuati“ _actekebis legendaruli qali-gveli asocirdeboda (Tambaqos. Tan). maias tomelebi Tayvans scemdnen varskvlav. Tcvenas, radgan mia. Cnda. T, rom es iyo ferfli, Camoyrili ma. Ti Rmer. Tebis sigarebisgan. Rrublebi, ma. Ti warmodgeni. T, Tambaqos kvamlisgan iqmneboda, romel. Tac Rmer. Tebi Seisun. Tqavdnen.
• indieleb. Si Tambaqo i. Tvleboda `mamakacuri sulis“ mcenared. algonkinebis mi. Tis Tanaxmad, mousavlianobis da Sim. Silis dros, qalma, romelic miwam Sva, saku. Tari Tavi msxverplad. Seswira miwas. misi Zvlebi or adgilas Cafles; er. Tgan Tambaqo _ mamakacebis mfarveli amovida, meore adgilas ki simindi _ qalebis mfarveli. bandis tomis indielebic Tvlidnen, rom Tambaqos moyvana mxolod mamakacebs See. Zlo. T. actek. Ta qurumebis azri. T, Tambaqos wvenis mi. Reba aucilebeli iyo meomruli Semar. Tebis uzrunvelyofis. Tvis. tonoupinabaultis tomis dastaqrebi Tanatomelebs Tambaqos kvamls saxe. Si abolebdnen, rom isini medgrad Sexvedrodnen mters da br. Zolidan gamarjvebuli gamosuliyvnen. Tambaqo ukav. Sirdeboda iniciaciis processac: indiel. Ta tomeb. Si is iyo simbolo mozardis asakidan zrdasrul asak. Si gadasvlisa. amazonis Crdilo-dasavle. Ti. T mcxovrebi tukanos tomis indielebi ymawvilebs jer Tambaqos ynosvis nebas Zlevdnen, Semdeg ki amcnobdnen, rom ma. T warmatebi. T gaiares iniciaciis procedura.
• indiel. Ta sxva legendis Tanaxmad, uxsovar dro. Si, Rmer. Ti dasasve- neblad lamaz mindor. Si wamowva, iqve koconi daan. To da Cae. Zina. am dros mas mosisxle mteri Tavs daadga da boroti ganzraxvi. T m. Zinares Tavi koconisken miubruna. cecxli Rmer. Tis Tmebs moedo. simxurvali. T Sewuxebuli Rmer. Ti fexze wamodga da tyisken gaiqca. qari Rmer. Tis gafantul Tmebs gzadagza agrovebda da dedamiwaze fenda. Tmebma miwa. Si fesvebi gaidga da male Tambaqos saxi. T amovida. samxre. T amerikiuli palagas, Cakos da tobas tomebis legendebis mixedvi. T, jadoqarma qalma qmris Se. Wma moindoma, magram qmari cols gaeqca, iqve amo. Txril ormos, romelic xafangad hqonda mowyobili, gverdi auqcia, coli ki Sig Cavarda. qmarma ormo miwi. T Seavso. am adgilas male ucnobi mcenaris fo. Tlebi amoizarda. qmarma fo. Tlebi mzeze gaa. Sro, daaxvia da sa. Ramoobi. T malulad misi moweva daiwyo.
• unda a. Rini. Snos, rom radikalurad gansxvavebuli Sinaarsisaa `Zvel samyaro. Si“ gavrcelebuli legendebi Tambaqos warmo. Sobis Sesaxeb. Ti. Tqmis yvela legendas er. Ti Ziri. Tadi motivi gasdevs: Tambaqo an e. Smakis motanilia, an saflavze (sxva varianti. T_gvamze) amodis. savaraudod, Zveli samyaros xalx. Ta warmodgeni. T, sxva (, , axali’’) samyarodan Semotanili mcenare, romelic gonebas ubindavda mis momxmarebels, mxolod e. Smakiseuli unda yofiliyo da a. Rmocenebuliyo saflavidan, metwilad ki codviani adamianis (sisxlis a. Rmrev. Ta, me. Zav. Ta) gvamidan. f. Folklorul masala. Si Tambaqos warmo. Sobis gansxvavebuli versiebic aris dadasturebuli. ker. Zod, slavur folklor. Si Tambaqos warmo. Soba-gavrceleba ganixileba sa. Rv. To istoriis, an esqatologiuri warmodgenebis konteqst. Si.
ukrainuli legenda Tambaqos warmo. Sobis Sesaxeb: `rodesac Rmer. Ti e. Smakebze gabrazda, ma. Ti cidan Camoyra daiwyo. er. Tma e. Smakma ifrina, ifrina da gamoedo er. T gamxmar muxas. ekida e. Smaki muxaze manam, sanam misma nawilebma ar daiwyes cvena. ecemoda nawilebi miwaze da im adgilze Tambaqos Ci. Tilebi swrafad izrdeboda. xalxi krefda Tambaqos, eweoda da ynosavda, Semdeg ki saku. Tar bostneb. Si daiwyes misi mo. Seneba“ bukovina. Si Cawerili legendis Tanaxmad, e. Smakebma gadawyvites colad Seer. To. T boiaris qali. Svili, magram adgilobrivma m. Rvdelma uari u. Txra ma. T jvrisweraze. ma. Sin ufrosma e. Smakma Tavi Camoixr. Co alvis xeze, magram alvis xem e. Smaki Zirs moisrola. miwaze davardnili e. Smaki iqca gvarjilad da den. Tad. amis Semdeg mis gvamze bevri Tambaqo amovida. rusuli legendis Tanaxmad, e. Smaki x. Sirad axerxebda eklesia. Si Se. Zvromas, magram ver itanda galobas, gansaku. Trebi. T, `romel. Ta qerubim. Tas“ da mis gagonebis. Tanave eklesiidan garboda. er. Txel m. Rvdelma, e. Smakis xel. Si Casagdebad, Caraza eklesiis yvela fanjara da kari. wirvis Semdeg ta. Zar. Si gamomwyvdeuli e. Smaki m. Rvdelma da mrevlma dawves, magram ferflis nacvlad e. Smakisgan Teslis grova dar. Ca. vi. Racam es Tesli saxl. Si wai. Ro da da. Tesa. iq Tambaqo amovida.
• polonuri legendis Tanaxmad, Sercxvenilma iuda iskariotelma Tavi Camoixr. Co circelis xeze. iudas sisxli moxvda muryanze (Txmelaze), amitomac aqvs am xes mowi. Talo feri. iudas sikvdilis Semdeg mis gvamze amovida Tambaqo, niori da xaxvi. XX saukunis dasawyis. Si mcire azia. Si Caiweril Tqmuleba. Si saubaria Tambaqos e. Smakis eqskrementebisgan warmo. Sobis Sesaxeb. sxva a. Rmosavluri legendis Tanaxmad, Tambaqo iq amovida, sadac Rmer. Tisgan Se. Sinebulma iblisma (e. Smakma) uneblie. T mo. Sarda. gabrazebulma e. Smakma ganacxada, rom ganki. Txvis d. Remde ai. Zulebda adamianebs e. Re. Wa. T es balaxi ise, rom ar ecodineboda. T misi momakvdinebeli Zala. osmaluri legendis mixedvi. T, muhamed winaswarmetyveli tye. Si gvelgeslam dakbina. man Wriloba piri. T gamoiwova da iq, sadac nerwyvi gadaafur. Txa _ Tambaqo amovida. Aakutagavas novela. Si `Tambaqo da e. Smaki“ mohyavs iaponuri legenda, romlis mixedvi. T, Tambaqo iaponia. Si e. Smakma Semoitana. legendis Tanaxmad, e. Smaks mogzauroba. Si Tan axlda ka. Tolike patri, savaraudod, wminda franciski.
• rogorc a. Rvni. Sne. T, legendeb. Si Tambaqos Sesaxeb er. Ti Temaa gamor. Ceulad aqcentirebuli: Tambaqo msubuqi yofaqcevis qalis saflavze, an gvamze amodis. rusuli legendis mixedvi. T: `iyo me. Zavi qali, romelic gardaicvala da male mis saflavze amovida Tambaqo“. sxva legendis Tanaxmad, Tambaqo amovida im qalis saflavze, romelic Sem. Cneuli iyo cxoveleb. Tanacxovreba. Si. kidev er. Ti rusuli legendis mixedvi. T, Tambaqo amovida mefe herodes qali. Svilis gvamze, romelic cekvis sanacvlod mamisgan ioane na. Tlismcemlis Tavs i. Txovda. Coxataur. Si, XIX-XX saukunis mijnaze giorgi lom. Ta. Ti. Zis mier Cawerili legendis mixedvi. T: `er. T kacs er. Ti bozi qali uyvarda. u. Slidnen mas, magram mainc bozobda. bolos ai qali mokta. misma sayvarelma Zaan meiwyina. er. T d. Res am kacma misi sayvarlis samarx. Tan mivida da naxa, rom saflavze racxa far. To furclebiani balaxi amosula. mokrifa furclebi, gaaxmo, da. SWra, Cayara Cibux. Si, muukida cecxli da duuwyo smai. ai aqnia bozi qalis uzomo siyvarulma. bolos mie. Cvia da ve. Rarc ki uimisoba. mas mere ga. Cenila Tu. Tuni“.
• rus Zvelmorwmune. Ta legendis Tanaxmad: `iyo ori Zma: qriste da satana. Tavidan isini er. Tad awyobdnen zecas, dedamiwas da cxovrebas. mogvianebi. T, rogorc Cven. Tan aris omebi, iseve daiwyo ganxe. Tqileba ma. T Soris. qristes hqonda sakmeveli, romelsac drodadro an. Tebda da dedamiwaze akmevda. satanam ki ase u. Txra qristes: me Tambaqos gavavrceleb da is xalxs ufro Seuyvardeba. To. mar. Tlac, Tambaqo Cven ufro Segviyvarda, sakmeveli gvaqvs Tu ara _ arc ki vwuxvar. T, Tambaqos gare. Se ki gvi. Wirs“ Tambaqoze, rogorc apokalifsis winapirobaze, saubaria rusul legenda. Si: `war. Rvnamde wyals svamdnen, wyali movida da war. Rvnac moxda. axla yvelafers ewevian: cecxls pir. Si in. Teben da cecxlic mova“.
msoflio. Si Tambaqos samocamde saxeoba arsebobs, romel. Tagan Svidi avstraliis, xolo danar. Ceni amerikis kontinentzea warmodgenili. miuxedavad saxeoba. Ta ase. Ti simravlisa, Sei. Zleba i. Tqvas, rom praqtikulad mxolod ori saxeobaa kultivirebuli: movardisfro furclovani Tambaqo (Nicotiana tabacum) da moyvi. Talo furclovani weko (Nicotiana rustica). pirvelis sam. Soblo samxre. T amerikaa, meore ki Ziri. Tadad Crdiloe. T amerikis a. Rmosavle. T nawil. Sia gavrcelebuli. Tambaqo mgr. Znobiare kulturaa. bunebrivi pirobebis an movlis cvlilebebis Sedegad, is ganicdis ara marto garegnul, aramed Sinagan cvlilebebsac, rac aisaxeba mosavlianobis ma. Cvenebelze. Tambaqos mosayvanad kargia zomieri tenianoba (magram ara zedmetad cxeli klimati), noyieri da dabalm. Java niadagi. sxvadasxva klimatur garemo. Si Tambaqos gansxvavebulad moixmardnen. Crd. amerika. Si gavrcelda Tambaqos moweva Cibuxis sa. Sualebi. T, xolo samx. amerika. Si upiratesoba miani. Wes Tambaqos mowevas da xveuli fo. Tlebis saxi. T. imavdroulad, andebis gaux. Soebul m. Sral hae rze, sadac moweva Zneli iyo, Tambaqos yno savdnen (burnu. Ti), xolo am azonis Waobeb. Si mas si. Txis saxi. T Rebulobdnen (svamdnen).
• evropel mogzaur. Ta Canawerebi. T vrwmundebi. T, rom yvelaze Zveli me. Todi Tambaqos moxmarebisa _ Re. Wva gaxlda. T. Tambaqos Re. Wvis `moyvarulebi“ mcenaris fo. Tlebs ayridnen marils an ferfls, a. Zlevdnen bur. Tis formas da idebdnen loyis ukan, an tu. Cis qve. S. Tambaqos Re. Wavdnen rogorc dasvenebis Jams, aseve magiuri ritualis Sesrulebis drosac. Tambaqos istoriis mkvlevar. Ta azri. T, Tambaqos furclis Re. QWvis tradicia damkvidrda im mom. Tabare xalxeb. Si, romlebic sistematurad gadaadgildebodnen da romel. Ta. Tvis cecxlis ga. Ca. Reba garkveul problemas warmoadgenda. samxre. T amerikis dasavle. T nawil. Si Crdilo-dasavle. Tis kun. Zulebis indielebi Tambaqos ar eweodnen, isini Tambaqos furclebs metwilad Re. QWavdnen. italieli va. Wari da mkvlevari amerigo vespu. Ci adasturebs, rom 1499 wels, venesuelaze, kun. Zul margaritaze, adgilobrivi `velurebi“ saqonelivi. T Re. Wavdnen mwvane feris mcenaris furclebs.
indielebi Tambaqos wvenis saxi. Tac moixmardnen: Tambaqos furclebs xar. Savdnen da er. Txans wyal. Si a. Cerebdnen, mi. Rebul nayens ki svamdnen. indieleb. Si Tambaqos `daleva” mi. Rebuli iyo magiuri ritualis Sesrulebis drosac. Tambaqos moxmarebis adreul etapze gavrcelebuli iyo pudris fraqciamde daf. Svnili Tambaqos fxvnilis ynosva. ase. Ti praqtika mi. Rebuli iyo amazonis auz. Si, meqsikisa da perus indieleb. Tan. Tambaqos ynosva damaxasia. Tebeli iyo inkebisa. Tvisac, romlebic saynosi Tambaqos satareblad patara gogrebs iyenebdnen. istorikos alan geitlis cnobi. T, zogafrikul tom. Si Tambaqos ynosva gamor. Ceulobis ni. Snadac ki i. Tvleboda. magali. Tad, kenia. Si binadari mecxoveleobi. T cnobili masais tomelebi, romlebic amayobdnen Tavian. Ti a. Rnagobi. T, magram ratom. Rac atana ar hqonda. T mezoblebis, swored gamor. Ceulobis gamo ar eweodnen Tambaqos, Tumca ynosavdnen burnu. Ts. Mmasaielebi, inkebis msgavsad, Tambaqos Sesanaxad, kiserze Camosakid xis yu. Tebs amzadebdnen da ase gadaadgildebodnen.
didi xnis man. Zilze mkvlevrebi ver Tanxmdebodnen imis Taobaze, Tu saidan modioda Tambaqos mowevis tradicia. Tambaqos mowevis Taobaze araferia na. Tqvami Zvel ber. Znul da la. Tinur wyaroeb. Si, Tumca zogi mecnieri „asabu. Tebda“, romaelebi aqtiurad moixmardnen Tambaqos. frangi mkvlevari jerome karkopino 1968 wels gamoqveynebul na. Srom. Si, romelic safrange. Tsa da espane. TSi a. Rmo. Cenil Tixis Cibuxebs exeboda, amtkicebda Cibuxebis romaul warmomavlobas da mxars u. Werda versias jer kidev romaul xana. Si Tambaqos moxmarebis Sesaxeb. mkvlevari miu. Ti. Tebda, rom Cibuxebi dafiqsirebuli iyo romaul fena. Si, da meti damajereblobi. Tvis, xazs usvamda Cibuxebis vizualur msgavsebas romaul sayofacxovrebo keramikas. Tan. arqeologiuri masalis Semdgomma analizma daadastura, rom karkopinos mier romaulad mi. Cneuli Cibuxebi, arc meti, arc naklebi, XVIII saukunis espanuri da Turquli nake. Tobani iyo.
nikotinis kvali dafiqsirda egvipturi mumiebis Tmis analizis dros. radgan faraonebis xanis egvipte. Si Tambaqos ga. Senebis kvali jerjerobi. T ar dasturdeba, es a. Rmo. Cena Sesa. Zloa miu. Ti. Tebdes adreul epoqa. Si kontinentebs DSoris garkveuli formis sava. Wro-ekonomikur ur. Tier. Tobaze. E egviptologebi varaudoben, rom nikotinis Semcveli mcenareebi gamoiyeneboda balzamirebis proces. Si mumiis saxvevebis antiseptikuri xsnaris dasamzadeblad, an dasakr. Zali o. Taxis damu. Savebis dros. Turqi istorikosi evlia Celebic acxadebda, rom Tambaqos mosawevi Cibuxebi Ca. Senebulebi naxa mu. Hhamed winaswarmetyvelis dros (daaxloebi. T Aax. w. 570/571 -632 ww. ) agebuli Senobis kedel. Si. Mmeti damajereblobisa. Tvis, Celebi miu. Ti. Tebda, rom a. Rni. Snul Cibuxebs `Tambaqos suni asdioda“.
XV saukunis Ca. Tvli. T, amerikas. Tan u. Sualo kontaqtamde, evropa. Si ar dasturdeba Tambaqos mowevis tradicia. Uufro metic, adreul epoqa. Si arc koncepti `moweva“ arsebobda. Tambaqos. Tan mimar. Tebi. T ufro gavrcelebuli iyo terminebi `daleva“, `sma“, alba. T imitom, rom zog region. Si, Tambaqos Cibuxi. T an furclebis saxi. T mowevaze ufro adre, gavrcelebuli iyo wylisfiltriani yalioni. T moweva. termini `daleva“ mogvianebi. T Caanacvla terminebma `moweva“, `gaboleba“. evropa. Si gamo. Tqma `Tambaqos daleva“ dasturdeba XVII saukunemde, egvipte. Si, indoe. Tsa da Bbalkane. TSi Tambaqos mowevas ase moixseniebdnen XIX saukunis Ca. Tvli. T. evlia Celebi wers: `yirimeli Ta. Trebi Tambaqos bols ar u. Sveben, mxolod isun. Tqaven didi gatacebi. T, Tan amboben: dav. Tveri. T“. n. Nivxebi da ainebi ambobdnen: `Sevsva. T Tambaqo“. Cerqez. Ta metyveleba. Sic Tambaqos moweva `dalevad“ moixsenieba. ruse. TSi adre Tambaqos eweodnen ara Cibuxi. T, aramed Zroxis rqi. T, romel. Sic wyalsac asxamdnen. Sesa. Zloa, swored aqedan damkvidrda ruse. TSi gamo. Tqma `Tambaqos daleva“.
• evropelebis mier Tambaqos kulturis gacnoba qristefore kolumbis saxels ukav. Sirdeba. 1492 wels kun. Zul guanahanze adgilobrivma indielebma kolumbs miar. Tves mwvane feris mcenaris gamom. Srali furclebi, romlis mimar. T mogzaurma didi interesi ar gamoi. Cina da Sexvedris dolos indiel. Ta `Zvirfasi ZRveni“ gembanze moisrola. es furclebi yvelas daaviwydeboda, rom ara mez. Rvaurebi_ rodrigo de xeresi da luis de toresi, romlebic kun. Zul kubaze mowmeni gaxdnen, Tu rogor axvevdnen adgilobrivi indielebi Tambaqos fo. Tlebs da rogor u. Svebdnen kvamls cxviris nestoebidan. swored rodrigo de xeresi gaxlda. T pirveli evropeli, romelic Sin, espane. Tis q. aiamonte. Si dabrunebis Semdeg, Tambaqos xalx. Ta Tav. Seyris adgileb. Si eweoda, ris. Tvisac eklesiis risxva daimsaxura. Tambaqos mowevis novators, xalxis gonebis dabindvis mcdelobis e. Smakiseuli survilis bralde bi. T, sami wli. T dileg. Si miu. Cines adgili.
• evropa. Sic Tambaqos saxeobebs sxvadasxva saxeli. T moixseniebdnen, xolo samecniero cnobareb. Si yvelaze gavrcelebuli saxelebis "Nicotiana tabacum" da "Nicotiana rustica" damkvidreba XVI saukunis frangi diplomatisa da swavlulis Jan niko de vilemanis saxels ukav. Sirdeba. 1559 wels, Jan niko mivlinebuli iyo lisabon. Si port ugaliis mefis 6 wlis va. Jis sebastianisa da safrange. Tis mefis 5 wlis qali. Svilis margarita valuas qorwinebis saki. Txis mosagvareb lad. rogorc Cans, nikom es davaleba jerovnad ver Seasrula. m. Magram, swored lisabon. Si yofnisas, Jan nikom megobris botanikos damiao de giosisgan Seityo Tambaqos samkurnalo Tvisebebis Sesaxeb. Jan nikom, romelsac Sakiki awuxebda, Tambaqos fo. Tlebis kompresi. T warmatebi. T imkurnala. icoda ra safrange. Tis dedoflis _ ekaterine medi. Cis da misi Svilis, _ Carlz IX avadmyofobis Sesaxeb, nikom dedofals Tambaqos fxvnili gaugzavna. rogorc Cans, dedofalma mkurnalobi. T Sveba igr. Zno da el. Cs samsaxuri daufasa: mcenares mis pativsacemad "Nicotiana“ ewoda. madlierma dedofalma nikos mamulebic ubo. Za da gamosca br. Zaneba samefo ba. Re b. Si Tambaqos ga. Senebis Sesaxeb.
• XIX saukunidan, Tambaqosgan mi. Rebuli alkaloidi samecniero literatura. Si damkvidrda „nikotinis“ saxeli. T. • 1586 wels frangma botanikosma Jak dale. Sanma pirvelma a. Rwera Tambaqo Tavis wign. Si „mcenare. Ta istoria“da mas "Nicotiana" uwoda. • 1753 wels Tambaqo "Nicotiana"– s saxeli. T moixsenia mcenare. Ta da cxovel. Ta universaluri sis temis avtorma, Svedma botanikosma karl lineim (vinaidan saer. Ta. So riso botanikuri nomenklaturis kodeqsis ganmartebi. T, mcenare. Ta samecniero saxelebi, romlebic gacxadebuli iyo 1752 wlis 1 maisamde, ar i. Tvleboda We. Smaritad, amitom karl van linei formalurad a. Riarebulia mcenaris am saxeobis saxelis avtorad. Sesabamisad, Tambaqos sruli samecniero saxelia "Nicotiana Linnaeus“.
• HJan niko de vilemanis Rvawli Tambaqos popularizaciis saqme. Si mar. Tlac gamor. Ceulia, magram samar T lianoba moi. Txovs a. Rini. Snos, rom axali samyaros sxvadasxva region. Si nikos `saganmana. Tleblo~ mo. Rvaweobamdec Tambaqo universalur samkurnalo sa. Sualebad iyo mi. Cneuli. centralur amerikis indieleb. Si Tambaqo i. Tvleboda gamwmend da na yofierebis xel. Semwyob sa. Sualebad, amitom qali. Svilebi mis wvens qorwilis Rames svamdnen. kosta-rikis indielebi Tambaqos kvamli. T ajerebdnen m. Sobiares o. Taxs. amazonis piras mcxovrebi indieli jadoqrebi Tambaqos si. Txis saxi. T moixmardnen, rac ma. T winaswar metyveleba. Si exmareboda. andebis Crdiloe. T regioneb. Si saynos Tambaqos iyenebdnen saxsrebis amovardnis dros organizmis mosaduneblad. samxre. T amerikis indielebi Tambaqos wveni. T tans izeldnen da ami. T mkbenarebs ebr. Zodnen.
• actekebi wi. Teli qaris mkurnalobis dros fexebs Tambaqos wvenian Wur. Wel. Si awyobdnen. am proceduris. Tvis Ser. Ceul Tambaqos furclebs inaxavdnen ise. T adgileb. Si, sadac Wian. Wvelebi budobdnen. ma. Skos tomelebi Tambaqos wvens Tval. Si iwve. Tebdnen, rom sibnele. Si kargad daenaxa. T (igive proceduras Za. Rlebsac utarebdnen). K kanadis da patagoniis indielebi Tambaqos iyenebdnen eqstazis misa. Rwevad. amerigo vespu. Cis cnobi. T, venesuelis indielebi Tambaqos fxvnils xmarobdnen kbilebis ma. Te. Treblad. brazilieli indielebi Tambaqos nayeni. T wyluls da Cirqgrovebs mkurnalobdnen. karibeli eqimebi organizmis gasawmendad Tambaqos nayens ani. Webdnen upiratesobas. iukatekis tomelebi Tambaqos iyeneben as. Tmis, cxelebis, nawlavebis Civilis, Tvalis tkivilis, krun. Cxvis, kanis daavadebebis, sa. Sarde infeqciebis is, nakbenebis, ciebis dros. meqsikis indielebi Tambaqos iyenebdnen morielis nakbenis, nemsisebri Cxvletis, yuris da kbilis tkivilis da m. Sobiarobis dros. peruel indielebs Tambaqos wveni oyni. Tac Sehyavda. T adamianis organizm Si. am procedur is dros Tambaqos nayens fermentirebul Tafls urevdnen.
• rac Seexeba Tambaqos da oficialuri medicinis ur. Tier. T mimar. Tebis saki. Txs. • Tambaqos, rogorc samkurnalo sa. Sualebis, gamoyeneba oficialuri samedicino mecnierebis mier popularulia Ti. Tqmis XVII saukunis Sua xanebamde da mxarda. Werilia am epoqis wamyvani samedicino humoraluri Teoriis mier. am Teoriis samedicino paradigma adamianis organizis Semadgeneli elementebis balansis ganmapirobebeli o. Txi stiqiis (haeri, cecxli, miwa da wyali) faqtors emyareboda. es o. Txi elementi vlindeboda nestianis, cxelis, m. Sralisa da civis kombinacia. Si, rac, Tavis mxriv, wlis o. Tx dros Seesebameboda. daavadebis gamomwvev mizezad swored am faqtorebis disbalansi iyo mi. Cneuli. Tambaqos moweva garkveulad am sqema. Si Tavsdeboda, radgan, ideis avtorebis azri. T, Tambaqos kvamls See. Zlo adamianis organizmidan `amoe. Sro~ zedmeti da arasa. Wiro `si. Txe~, rac xels Seuwyobda sasurveli balansis a. Rdgenas. • Sei. Zleba i. Tqvas, rom XVI-XVII saukuneebis evropa. Si Tambaqo yvelaze efeqtur samkurnalo sa. Sualebad, Rv. Tisgan bo. Zebul saswaulmoqmed mcenared i. Tvleboda, romelsac saxelic Sesaferisi hqonda _`indiel. Ta sa. Rv. To sakurnebeli, anu nikotiana~.
• XVI saukunis flamandieli botanikosis pena i ma. Tias d’obelis sityvebi. T, `Cvens dro. Si axal samyaro. Si ar a. Rmo. Cenila ufro efeqturi ram, rac Sei. Zleba samkurnalo sa. Sualebad mivi. Cnio. T, vidre es mcenare, wylulis, Wrilobis, yelisa da mkerdis tkivilis, aseve, Wiris samkurnalod. ~ • bar. Tlomeo Simperi 1660 wels werda, rom Tambaqo xels uwyobs tvinis Sekum. Svas, ris Sedegad zedmeti si. Txe `gamoiwureba~ organizmidan. ingliseli eqimebi moxucebs afr. Txilebdnen, rom axalgazrdebisgan gansxvavebi. T, moweva ma. T ar mouxdeboda. T, radgan asakovan adamian. Ta organizm. Si si. Txe ukve bunebrivad `amom. Srali~ iyo. • venecieli eqimi jirolamo frakastoro, romelmac 1530 wels medicina. Si pirvelma Semoitana termini `sifilisi~, miuni. Snebda, rom, radgan calkeuli avadmyofobis gamomwvevi mikrobebi vrceldeba haeri. T, ma. Sin Sesa. Zlebelia am daavadeba. Ta mkurnaloba Tambaqos kvamli. T. • XVI-XVII saukuneebis mijnaze evropelma eqimebma daiwyes Tambaqos recepti. T gamowera. eqim. Ta Soris davis Ziri. Tadi sagani iyo, Tu rogor unda mie. Ro. T avadmyofebs Tambaqo: gamom. Srali Tu nedli, nayenis saxi. T, ynosvi. T dakmayofilebuliyvnen, Tu moewia. T.
• Tambaqos dadebi. Ti da uaryofi. Ti Tvisebebis Sesaxeb d. Resac azr. Ta sxvadasxvaoba arsebobs. mkvlevar. Ta nawili, romlebic Tambaqos moxmarebis pozitiur mxareze saubrobs, acxadebs, rom wylulis Wvalvebi aramwevlebs orjer metad a. Reni. Sneba. T, vidre mwevlebs, , aseve, nikotini amcirebs parkinsonisa da alcgeimeris daavadebebis alba. Tobas, endometriis simsivnis ganvi. Tarebas da a. S. eqimi ronald harperi 1938 wels gamocemul na. Srom. Si `Tambaqos moxmarebis zogier. Ti moraluri da socialuri Sedegebis Sesaxeb~ acxadebs, rom mwevel m. Soblebs ufro metad gogonebi hyav. T, vidre bi. Webi. eqimi delton o. Csneris azri. T, seqsualuri aqtivobis kleba 30 -50 wlis mamakaceb. Si garkveulwilad ganpirobebulia Tambaqos zedmeti moxmarebi. T. germaneli eqimebis mier xu. Ti a. Tasamde qalis gamokvlevam daadastura, rom mwevel qalbatoneb. Si gamokve. Tilia frigiduloba, unayofoba da sxva gar. Tulebebi. • XVI saukune. Si, ceilon. Si, portugalielma mez. Rvaurebma uari ganacxades Tambaqos mowevaze (ma. T amas avalebdnen gemis me. Taurebi sxvadasxva infeqciisgan Tavis dasacavad), radgan Tvlidnen, rom Tambaqos moweva iwvevs impotencias. onore de balzaki a. Rni. Snavda, rom: `mweveli xalxi, magali. Tad, holandielebi, romlebmac er. Tma pirvelebma daiwyes Tambaqos moweva, dune da apa. Tiurebi arian, amitom holandiis mosaxleoba nela izrdeba. holandia pirvelive dampyrobels danebdeba. is mxolod sxva saxelmwifoebis Suri. T arsebobs, romlebic ar dau. Sveben, rom es qveyana safrange. Tma mii. Tvisos~.
• 1613 wels london. Si dabe. Wdil na. Srom. Si `r. Cevebi janmr. Telobis Senar. Cunebisa. Tvis~ sakmaod `damajereblad~ iyo ganmartebuli, rom `. . . Cibuxis moweva uzmoze nestian da wvimian amind. Si, warmoadgens er. Tader. T da uebar wamals yvela avadmyofobisagan Tavis dasacavad~. • XVII saukunis inglis. Si, elitaruli itonis kolejis administraciis br. Zanebi. T, mosalodnel daavadeba. Ta profilaqtikis mizni. T, moswavle. Ta yoveld. Riuri kvebis racion. Si er. Ti Cibuxis mowevis aucilebloba ganisaz. Rvra. br. Zanebis damr. Rvevs samagali. To dasja emuqreboda. • cnobili ingliseli mwerali daniel defo istoriul roman. Si `Jamiani wlis d. Riuri~, sadac moqmedeba 1665 wlis london. Si didi Jamianobis dros xdeba, yveba istorias mesaflave jon heivardze, romelic epidemias gadaur. Ca imitom, rom Wamda niors da eweoda Tambaqos. • 1882 wels, bolton. Si, yvavilis epidemiis dros, yvela ojaxs profilaqtikis. Tvis Tambaqos fxvnili dauriges. evropa. Si epidemiis gavrcelebis kvalobaze aseve moiqcnen safrange. TSic.
• 1761 wels gamoqveynda pirveli mecnieruli na. Sromi adamianze Tambaqos negatiuri zemoqmedebis Sesaxeb. ingliselma eqimma jon hilma klinikuri eqsperimentebis safu. Zvelze daasabu. Ta, rom saynosi Tambaqos aranormirebuli moxmareba xels uwyobs cxviris kibos ganvi. Tarebas. • 1795 wels, germanelma eqimma, an. Tropologma da paleontologma samuel fon zomeringma pirvelad daasabu. Ta Tambaqos Cibuxi. T mowevis kav. Siri tu. Cis kibos ganvi. Tarebas. Tan. • dro. Ta ganmavloba. Si, Tambaqom dakarga mni. Svneloba, rogorc uebarma samkurnalo sa. Sualebam. elitarul sazogadoeba. Si Tambaqom mxolod matonizebeli funqcia Seinar. Cuna. • Tumca, XVIII saukune. Si, ise. Ti cnobili eqimebi, rogoric iyvnen buko, van sviteni, borxovi da bartolini, rekomendacias uwevdnen Tambaqos revmatizmis, wi. Teli qaris, nevralgiis, epilefsiis, wyalmankis da isteriis samkurnalod. XIX saukunis sawyis. Sic ki, eqimi truso avadmyofebs kvlav ur. Cevda Tambaqos nayenis safenebis gamoyenebas Tvalis daavadeba. Ta mkurnalobis dros.
• dokumenturi wyaroebidan na. Tlad Cans, rom kolumbs da mis mxleblebs Tambaqos Tesli evropa. Si ar Camoutania. T, radgan misi ga. Senebis survilic ar hqonia. T. • er. T-er. Ti versii. T, Tavidan es saqme portugalielma mez. Rvaurebma i. Taves da 1512 wels, pirvelad amerikis kontinents gare. T, Tambaqos patara plantacias Cauyares safu. Zveli. 1550 wlis. Tvis Tambaqo lisabonis samefo ba. Rs am. Svenebda, xolo 1558 wels ukve lisabonis bazarzec gamo. Cnda. • espaneli kolonistebis sasaxelod unda i. Tqvas, rom ma. T pirvelebma daiwyes Tambaqos moyvana kun. Zul santa-domingoze. Tambaqos kultivacii. T dainteresdnen espane. TSi mo. Rvawe sasuliero pirebic. rogorc Cans, ma. T kargi Semosavali gau. Cnda. T saeklesio miwebze moyvanili Tambaqos mosavli. T (zogma fermerul meurneobasac ki Cauyara safu. Zveli). 1 XVI saukunis 60 -iani wlebis. Tvis, espane. TSi Tambaqo eqsportis sagani gaxda. • XVII-XVIII saukuneebis man. Zilze Tambaqo gavrcelda yvela evropul da aziur qveyana. Si. Tambaqos istoriis saintereso faqtebi dakav. Sirebu lia am� rikis Seer. Tebuli Statebis pirveli prezidentis jorj va. Singtonis mo. Rvaweobas. Tan da `amerikis damoukideblobis deklara ciis~ mi. Rebas. Tanac istorikosi aian geitli a. Rni. Snavs: `rom iyos sa. Wiro ra. Rac saer. Tos mo. Zebna im ormocda. Teqvsmet adamians Soris, romlebmac daadastures msoflios istoria. Si udidesi qveynis dabadeba, es aris Rmer. Tis rwmena da Tambaqos biznesi~.
• pirveli akr. Zalva Tambaqos moxmarebaze meqsikis eklesiam Semoi. Ro. akr. Zalva exeboda rogorc meqsikis, aseve, karibis z. Rvis espanuri koloniebis eklesiebsac. • XVI saukunis 70 -iani wlebidan ukve romis ka. Tolikuri eklesia iwyebs aqtiur propagandas Tambaqos moxmarebis winaa. Rmdeg. • 1583 wels limis sinodma m. Rvdelmsaxurebs aukr. Zala Tambaqos moweva da ynosva (samkurnalo dani. Snulebi. Tac ki) wirvis dasrulebamde. • papma urban VII-m 1590 wels moaswro gamoeca dekreti, romli. Tac akr. Zala Tambaqos moxmareba salocav adgileb. Si da wesrigis damr. Rvevebs eklesiidan gankve. Ti. T daemuqra. • 1634 wels saber. Zne. Tis mar. Tlmadideblurma eklesiam ganacxada, rom swored Tambaqo iyo noes gonebis dakargvis mizezi da amitom sastiki br. Zola gamoucxada mas. • 1692 wels espane. TSi, sent Jak de kompastelo. Si, xu. Ti beri cocxlad Caa. Senes kedel. Si imitom, rom Rv. Tismsaxurebis dros eklesiis stoas. Tan eweodnen Tambaqos.
• 1604 wels mariam stiuartis Svilma, inglisis mefem jeims I-ma stiuartma gaila. Sqra Tambaqos moxmarebis winaa. Rmdeg devizi. T `protesti Tambaqos~. jeims I acxadebda, rom yvela siaves. Tan er. Tad, Tambaqos moxmareba asustebda inglisis jaris br. Zolisunarianobas. mefe jeimsis mecadineobi. T, inglis. Si Tambaqos mowevisa. Tvis rozgebi. T dasja Semoi. Res, zogjer ki sasjelis ufro mkacr zomebs mimar. Tavdnen. mefe jeims I acxadebda, rom mis. Tvis e. Smakis gamaspin. Zleba rom daevalebina. T, is mas miar. Tmevda Roris xorcs, gamxmar vir. Tevzas mdogvi. T da Tambaqos.
• XVII saukunis dasawyis. Si safrange. TSi Tambaqos moxmarebis Sez. Rudvis iniciatorad gvevlineba kardinali ri. Selie. 1621 wels jer kidev ministrma Jan diu plesi ri. Seliem neba dar. To msurvelebs moe. Senebina. T da gaeyida. T kidec Tambaqo. 1629 wels safrange. TSi Tambaqos importze gadasaxadis dawesebis avtoradgvevlineba ukve kardinali ri. Selie. • ruse. TSi mixeil Tevdores Zis dros daiwyo mo. Zraoba Tambaqos akr. Zalvisa. Tvis: kontrabandul saqonels wvavdnen, Semomtanebs da momxmareblebs sjidnen, Tambaqos ki e. Smakis sakmevlad ( «чертовый ладан» ) moixseniebdnen. dokumenturi wyaroebi mowmobs, rom Tambaqos m. Tavari kontrabandistebi ingliselebi iyvnen da is arxangelskidan Semohqonda. T. mefis ruse. TSi Tambaqos Semotanisa. Tvis sasjeli sikvdili. T dasjasac ki i. Tvaliswinebda, magram, Tanamedrove. Ta cnobi. T, yvelaze gavrcelebul da „tradiciul“ formas mainc, Cveulebrivi `cema-tyepa~ warmoadgenda. • unda a. Rini. Snos, rom Tu Tambaqos moxmarebaze akr. Zalvebis adreul etapze arsebuli Sez. Rudvebi Ziri. Tadad moskovs exeboda, 1649 wels gamocemuli «Соборное Уложение» -s mixedvi. T, es akr. Zalva ukve m. Tel ruse. Tis imperiaze gavrcelda.
• akr. Zalvebi Tambaqos moxmarebaze gr. Zeldeboda petre I-s mmar. Tve lobamde. petre I Tambaqos moyvaruli gaxlda. T, amitom misi mmar. Tvelobis dros da Semdgomac, ruse. Tis imperia. Si Tambaqos mwevelebs Sez. Rudva ar Sexebia. T. magram, rodesac XIX saukunis pirvel naxevar. Si ruse. Tis qalaqeb. Si ga. Cenili xan. Zris mizezad Tambaqos namwvi dasaxelda, moweva praqtikulad yvelgan aikr. Zala. • Tambaqos akr. Zalvis dekreti gamosca bavariis regentma maria-anam. misma memkvidrem ferdinandma 1669 wels es akr. Zalva gaauqma da Tambaqos va. Wrobi. T damatebi. Ti Semosavalic mii. Ro. • 1654 wels, inglis. Si, parlamentis puritanuli koaliciis lideris _ oliver kromvelis Zalisxmevi. T, momzadda dekreti, romelic kategoriulad kr. Zalavda Tambaqos ga. Senebas saxelmwifos specialuri sanqciis gare. Se. oliver kromvelis br. Zanebi. T, jariskacebi e. Zebdnen da pirwmindad anadgurebdnen Tambaqos na. Tesebs.
• 1661 wels, berlinis policiis dekreti. T moweva aikr. Zala qu. Ca. Si da sazogadoebivi Tav. Seyris adgileb. Si. mxolod 1831 wels, rodesac evropa. Si qoleris epidemiam im. Zlavra, akr. Zalva droebi. T gauqmda, rom yvelas miscemoda sa. Sualeba `infeqciisgan Tavis dasacavad~. • hans iakob grimelshauzeni, 1669 wels germanul enaze gamocemuli pirveli mni. Svnelovani pikareskuli romanis "Simplicissimus" avtori, Tambaqos mwevel. Ta mier mowevis gansxvavebul motivaciaze xumrobi. T Seni. Snavs: „er. Ti eweva imitom, rom is a. Zlevs sa. Sualebas uke. T dainaxos, meore imitom, rom tvin. Si wyals ufantavs, mesame imitom, rom kbilis tkivils iyu. Cebs, meo. Txe imitom, yur. Si Si. Sins u. Cerebs, mexu. Te ambobs, rom moweva Zilis. Tvis kargia, meeqvses wyurvils uklavs, me. Svides uneitralebs zedmet si. Txes, merves organizmidan si. Txes udevnis, mecxre eweva drois mokvlis mizni. T, mea. Te ki eweva mxolod imitom, rom ar unda Te. Tr yvavad gamo. Cndes. ~
• Bberlin. Si, miunxen. Si da vena. Si oficrebs da jariskacebs ekr. Zaleboda. T Tambaqos moweva im qu. Ceb. Si, sadac samefo ojaxis wevrebi gadaadgi��� ebodnen. akr. Zalva gauqmda 1848 wlis revoluciis Semdeg. goe. Tes Segoneba, rom `gana. Tlebuli adamiani Tambaqos ar eweva~, daviwyebas mieca. iohan sebastian baxs Tambaqom leqsis werac ki daawyebina: `…Tambaqosgan Cemi goneba na. Tdeba, Cibuxi ki Cemi er. Tguli megobaria…~. • gansxvavebuli damokidebuleba. H hqonda Tambaqos mimar. T aramwevel adolf hitlers: `Tambaqo - es aris wi. Telkani an. Ta Suris. Zieba Te. Tr adamianze~. hitlerma ase ganmarta a. Rmosavle. TSi saokupacio politikis Ziri. Tadi principi: `ma. TTvis, slavebisa. Tvis, aravi. Tari acrebi, aravi. Tari higiena, mxolod arayi da Tambaqo~. • 1938 wels liuftvafes da fostis samsaxuris xelm. ZRvanelobam aukr. Zala Tanam. Sromlebs Tambaqos moweva (saxl. Sic). vermaxtis jariskacebs da oficrebs ekr. Zaleboda. T Tambaqos moweva qu. Ca. Si, samxedro operaciebis da Sesvenebis drosac. • 1941 wels, germanii� 60 qalaq. Si aikr. Zala Tambaqos moweva manqanis salon. Sic. ienis universitet. Si funqcionirebda `Tambaqos riskebis Semswavleli samecniero–kvlevi. Ti instituti~, romelsac hitleri afinansebda.
mzardi popularobis gamo, yavis da Tambaqos moxmarebis perspeqtiva miu. Rebeli dar. Ca rogorc saero, aseve sasuliero xelisuflebis. Tvis. musl imanuri religiis mcvelebi Tambaqos, yavas, Rvinosa da opiums „siamovnebis divanis o. Tx bali. Ss“ uwodebdnen, rac, ma. Ti mtkicebi. T, e. Smakis mier xalxis gasaryvnelad iyo mogonili. 1612 wels sul. Tanma axmed I-ma Sez. Ruda Tambaqos moxmareba , rac met-naklebi simkacri. T Semdeg wleb. Sic gagr. Zelda. 1617 wels belgrad. Si da ibe. Wda pirveli pamfleti Rvinis, opiumis da Tambaqos winaa. Rmdeg. mas Semdeg, rac 1633 wels Tambaqos namwvisagan ga. Cenili xan. Zrisgan Ti. Tqmis m. Tlianad daiwva stambulis sibalis, zeireqis, vefas, fatihisa da sarigiuzelis ubnebi, merad IV-m gansaku. Trebi. T gaamkacra kontroli Tambaqos mowevaze. akr. Zalvis Sedegad, faqtobrivad, daixura yavaxanebi, radgan mas Semdeg, rac Tambaqom Se. Ea. Rwia osmal. Ta yofa. Si, yavaxanebi asocirdeboda Tambaqos mosawev, zogadad ki _ sae. Wvo reputaciis da `sa. Si azrebis~ adamian. Ta Tav. Seyris adgileb. Tan. murad fa. Sas Tambaqos sawinaa. Rmdego kampania mis. Tvis Cveuli sisastiki. T gamoir. Ceoda. jariskac. Ta specialuri jgufebi d. Risi. T da Rami. T mkacrad amowmebdnen sae. Wvo Senobebs da zog Sem. Txveva. Si sakvamuridan amosuli kvamlis mizezis dasadgenadac ki i. Wrebodnen ker. Zo saxleb. Si. adgilobrivi mosaxleobisa. Tvis akr. Zalva ufro „Tvalsa. Cino“ rom yofili yo, er. T mwevels mokidebuli Cibuxi cxvir. Si gaur. Wves, xelebi Seukres, virze Sesves da yvelas dasanaxad qalaqis qu. Ceb. Si Semoatares.
• mmar. Tvelobis To. Txmeti wlis man. Zilze murad IV-m sikvdili. T dasaja 20 a. Tasamde Tambaqos mweveli. Tvi. T sul. Tan murad IV-s gardacvalebis oficialur mizezad Rvi. Zlis cirozs mii. Cne ven, Tumca, mkvlevar. Ta azri. T, sul. Tnis sikvdili ufro alkoholisadmi midrekilebi. T iyo ganpirobebuli. • rusi di plomatis, antioq kantemiris cnobi. T, cxovrebis bolo wleb. Si, alkoholizmi. T daavadebuli murad IV araadek vaturad iqceoda: fex. Si. Sveli da perangis amara gi. Jivi. T darboda qu. Ceb. Si da gar. Tobis mizni. T sasikvdilod imetebda yvela Semx vedrs. x. Sirad, sasaxlis fanjaras. Tan mdgomi murad IV isars esroda Sem. Txvevi. T gamvlelsac ki. murad. IV-m Tambaqos akr. Zalvis br. Zanebas. Tan er. Tad gamosca br. Za neba, romli. Tac legalizebuli gaxada alkoholuri sasmelebi. T va. Wroba da mo xmareba, ma. T Soris, muslimanuri sarwmunoebis warmomadgenlebis mierac ki. mkvle var. Ta azri. T, es iyo uprecedento kanoni osmale. Tis imperiis istoria. Si.
• Sah-abas I (1571 -1629) mmar. Tvelobis pirvel period. Si umowyalod sjida Tambaqos mwevelebs. rodesac Sahma Seityo, rom jariskacebi xelfasis did nawils Tambaqos Sesa. Zenad xarjavdnen, akr. Zala Tambaqos moxmareba, ur. Cebs ki cxvirisa da tu. Cebis mogleji. T sjida. sparsuli wyaroebidan irkveva, rom Sahis br. Zanebi. T er. T-er. Ti Tambaqos mova. Wre saku. Tar plantacia. Si cocxladac dawves. Mmogvianebi. T, Sahi i. Zulebuli gaxda neba daer. To moewia. T Tambaqo xalx. Ta Tav. Seyris adgileb. Si. ufro metic, Tu wyaroebs vendobi. T, Sahi, mocaleobis Jams, Tvi. Tonac siamovnebi. T eweoda Tambaqos. • Sah-abasis memkvidrem _ Sahma safim (1629 -1642) gaauqma akr. Zalva Tambaqoze, rac mas saku. Tari legitimaciisa da mosaxleobis ke. Tilganwyobis damsaxu rebis. Tvis s. Wirdeboda. • miuxedavad imisa, rom iraneli eqimebi da ulemebi mudmivad xazs usvamdnen, rom Tambaqo janmr. Telobis. Tvis mavnebeli da sarwmunoebrivadac miu. Rebeli iy. Yo, ratom. Rac muslimanuri religiiis arcer. T liders ar ga. Cenia survili fe. Tva gamoeca. ufro metic, rodesac XVIII saukune. Si irani ukve Tambaqos er. T-er. Ti wamyvani importiori qveyana gaxda, am droidan moyolebuli, mxolod babidebi da zoroastrelebi ukr. Zalavdnen Tavian. T mimdevrebs Tambaqos mowevas.
• Tambaqos akr. Zalvis Tema aqtualuria XIX saukune. Sic. miuxedavad imisa, rom avstriis imperatori franc-iosebi pirveli mweveli monarqi gaxlda. T. 1846 wels vena. Si konfliqti studentebsa da policias Soris did dapirispireba. Si gadaizarda, rodesac er. T-er. Ti studenti Tambaqos mowevis gamo daakaves. 1848 wlis revoluciis Semdeg mowevis neba misces mxolod mamakacebs da kategoriulad aukr. Zales qalebs. • italia. Si, XIX saukune. Si, Tambaqos produqciis importi xorcieldeboda avstriis saxelmwifo monopoliis qve. S da amitom Cagvris simbolur gamoxatulebad iqca. italielebma boikoti gamoucxades avstriul saqonels. yvelaze m. Zafrad protesti gamoxates 1848 wels milan. Si. m. Relvareba sabr. Zolo moqmedeba. Sic ki gadaizarda. • XIX saukunis dasasruls, br. Zola Tambaqos winaa. Rmdeg, faqtobrivad, dasrulda. Tambaqos gamarjvebis simbolur gamoxatulebad Sei. Zleba Cai. Tvalos Tambaqos mo. Zule britane. Tis dedoflis viqtorias memkvidris, uelsis princis eduard VII-s sityva, romelic man 1911 wels, dedis sikvdilis Semdeg, bukinhemis sasaxle. Si warmo. Tqva: , , batonebo, amieridan Tqven Segi. Zlia. T Tavisuflad mowio. T Tambaqo~
• rogorc a. Rvni. Sne. T, amerikis kontinentze Tambaqos mowevis ori Ziri. Tadi me. Todi arsebobda: Cibuxi. T da Sexveuli furclebis sa xi. T. Crdiloe. T amerika. Si ufro popularuli iyo Cibuxi. T mo weva. ingliselebma Crdiloe. T amerikidan daiwyes axali samyaros a. Tviseba. Sesabamisad, ma. T gadmoi. Res Tambaqos mowevis is me. Todi, rac damkvidrebuli iyo a. Rni. Snul region. Si. amerikis samxre. T da centralur nawil. Si mcxovrebi indielebi eweodnen Sexveuli furclebisagan da mzadebul sigarebs, e. w. „koibas“. Amerikis am nawils ki Ziri. Tadad espaneli da portugalieli mez. Rvaurebi da va. Wrebi „stumrobdnen“, romlebmac XVII saukunis pirvel naxevar. Si Tambaqo swored sigaris formi. T gaavrceles evropa. Si. indielebi Tambaqos mosawevad xisa da bambukisgan damzadebul Cibuxebs iyenebdnen. samxre. T amerika. Si Cibuxebs tropikuli xeebisgan amzadebdnen _ ma. T adamianebis, cxovelebisa da sxva sulieri arsebebis formas a. Zlevdnen.
• Tambaqos gavrcelebis kvalobaze, Tixis Cibuxebis ori Ziri. Tadi tipi Camoyalibda: evropuli da a. Rmosavluri. • Eevropuli er. Tnawiliani Cibuxebi gavrcelda evropis gzi. T inglissa da holandia. Si, nawilobriv _ mezobel qveyneb. Sic. • a. Rmosavluri tipis (samnawiliani) Cibuxebi, frangi da portugalieli va. Wrebis , , mondomebi. T“, afrikisa da axlo a. Rmosa vle. Tis gzi. T damkvidrda samxre. T da a. Rmosavle. T xmel. Ta. Suaz. Rvispire. TSi, Crdiloe. T afrikidan da egviptidan moyolebuli, Turqe. Tisa da balkane. Tis Ca. Tvli. T. • klimaturi faqtori. T unda yofiliyo ganpirobebuli ama Tu im region. Si ara marto Cibuxis, aramed Tambaqos konkretuli sa xeobis Ser. Cevis Ziri. Tadi principic. cxeli klimaturi sartylis qve yneb. Si ar. C evans ufro msubuq da zomier Tambaqoze ake. Tebdn en, xolo civ klimatur pirobeb. Si mcxovrebni _Sedarebi. T magar Tambaqos ani. Webdnen upiratesobas.
• evropuli Tixis Cibuxi, a. Rmosavlurisagan gansxvavebi. T, er. T m. Tlian nake. Tobas warmoadgenda da moxmarebis Tvalsazrisi. Tac Sedarebi. T martivi iyo. • evropuli Cibuxebis adreuli nimu. Sebi mcire raodenobi. Taa mopovebuli. Tixis Cibuxebis arqeologiuri deficiti XVI saukunis bolos da XVII saukunis dasawyis. Si miani. Snebs, rom am period. Si evropeli mwevelebi upiratesobas mainc xis Cibuxebs ani. Webdnen. ingliseli ostatebi warmoebis adreul etapze Cibuxebis dasamza�� - blad mxolod Te. Tr Tixas iyenebdnen. XVI saukune. Si popularuli iyo Te. Tri plastikuri Tixebi, romelsac ingliselebi "ball clay"-s saxeli. T moixsenieben. inglis. Si sa. Cibuxe Tixa gaxda sinonimi Te. Tri Tixisa. XVI saukunis bolomde Te. Tri Tixi. T mzaddeboda Cibuxebi Crdiloe. T evropasa da skandinaviis qve yneb. Si, aseve, ma. T � olonieb. Si.
• XVII saukunis dasawyisisa. Tvis Cibuxebis damzadebis centrma ho l andiis qalaq gauda. Si gadainacvla, sadac mokle dro. Si xu. Tasze meti Cibuxis saxelosno amoqmedda. saukunis dasawyis. Si holandia. Si Cibuxis moxmarebam ise. Ti masobrivi xasia. Ti mii. Ro, rom Tanamedrove. Ta gadmocemi. T, holandieli ukve warmoudgeneli iyo Cibuxis gare. Se. xumrobdnen kidec: „waar. Tvi holandiels Cibuxi da is samo. Txezec ki uars ityvis“. • XVII saukune. Si m. Teli Zveli samyaro moicva Cibuxis bu mma da amitom istorikosebi am saukunes „Cibuxebis did epoqas“ uwodeben. • holandiis Semdeg Tixis Cibuxebis damzadeba daiwyes dania. Si, polone. Tsa da germania. Si. dro. Ta ganmavloba. Si damkvidrda tradicia Cibuxebze ostatis saxelis a. Rmni. Svneli Stampis datanisa. Mmxolod bavarieli me. Cibuxeebi Cibuxebze tvifravdnen ara saxelebs, aramed konkretuli konsorciumis dasaxelebas Sesabamisi ligaturi. T.
• jer kidev XVI saukune. Si xelosnebma daiwyes Tixis Cibuxebis yalib. Si damzadeba. es procesi Semdgom ufro daixvewa, Cibuxebis damzadeba gamartivda, forma da Semkuloba mravalferovani gaxda. rac yvelaze arsebi. Tia, Sesa. Zlebeli gaxda produqciis raodenobis mkve. Tri zrda. • XVII saukune. Si Tixis Cibuxis Se. Zena Ti. To-orola Silingad Sei. Zleboda, radgan saxelosno. Ta mepatroneebs samu. Saod Ziri. Tadad Raribi moqalaqeebi ahyavda. T, romlebic mcire gasamrjelos fasadac mu. Saobdnen. • er. Tiani forma evropuli Cibuxebisa mni. Svnelovnad ganapirobebda mcire dazianebis Sem. Txveva. Sic ki ma. T praqtikul gamousadegarobas. dokumenturi wyaroebi mowmobs (da es dasturdeba Cibuxebis fizikur-qimiuri analizi. Tac), rom Tixis Cibuxebi aqtiuri moxmarebis kvalobaze mxolod ramdenime d. Ridan or kviramde Zlebda. amitom , XVII sa ukunidan msoflios bevr qveyana. Si aqtiurma mwevelebma pragmatuli Tvalsazrisi. T upiratesoba a. Rmosavlur Cibuxebs miani. Wes, radgan lokaluri dazianebis Sem. Txveva. Sic ki calkeuli detalis Secvla ufro swrafad da iafadac iyo Sesa. Zlebeli.
• Sotlandieli istorikosis _ lord jon patrik alfur kinrosis sityvebs Tu movi. Svelieb. T, `osmaluri Ci buxebi imdenad masiurad iyo gavrcelebuli axlo a. Rmosavle. TSi, rom isini faqtobrivad osma- le. Tis imperiis nacionalur emblebas warmoadgenda~. • Turqi e. Tnografi husein kojaba. Si, rodesac saubrobs osmaluri Cibuxebis genezisze, miu. Ti. Tebs, rom Cibuxs Tavidan "Subek"-is forma hqonda. faqtia, rom ase. Ti konfiguraciis (gaer. Tianebuli jami, tari da satu. Ce) a. Skaradevropuli Cibuxebi iyo, rac Tvalna. Tliv miuni. Snebs, rom a. Rmosavle. TSi swored evropidan Semovida er. Tiani formis Cibuxebi, xolo Semdeg adgilze man garkveuli konstruqciulisaxecvlileba ganicada. sxva sagulisxmo a. Analogebze Tu visaubreb. T, Segvi. Zlia a. Rvni. Sno. T, rom a. Rmosavluri Cibuxebis adreuli variantebi, evropuli nimu. Sebis msgavsad (alba. T, miba. Zvis survili. T), Te. Tri Tixisganaa damzadebuli.
• XVII saukunis bolos Te. Tri da nacris feri Tixa muqma yvi. Telma da wi. Telma Tixam Secvala. wi. Teli feris Cibuxebi sayovel. Tao mowonebi. T sargeblobda da amitom stambulel ostatebs specialurad Camohqonda. T vanis tbis midamoebidan Gulbaharis ji. Sis Tixa, rac a. Zlevda mza produqts lalisfer Seferilobas. rodesac wi. Teli Tixa miuwvdome- li iyo, Cibuxebi mzaddeboda moyvi. Talo an yavisferi Tixisgan. • werilobi. Ti wyaroebi. T, sa. Cibuxe Reroebi Ziri. Tadad mzaddeboda alublis, Jasminis, gargaris da vardis xisagan (Jasminisa da alublis masala yvelaze metad fasobda nikotinis STan. Tqvis unaris gamo). alublis nedleuli Camohqonda. T iranidan da centraluri aziidan. saqa. Ci Reroebis sigr. Ze Cibuxebis moxmarebis xasia. Tis mixedvi. T (sala. Sqro, sastumro, saxl. Si mosaxmari Cibuxebi) meryeobda 1 -4 metramde. Cibuxis saqa. Ci Reros sigr. Ze subordinaciul niuansebsac Seicavda. mu. Siri Seuracxmyoflad Ca. Tvlida, rom or metrze naklebi sigr. Zis Cibuxi moewia. dabali rangis moxele an xelosani ver miscemda Tavis Tavs uflebas, rom hqonoda im sigr. Zis Cibuxi, rac a. Remateboda mis socialur statuss. dauwereli kanonis mixedvi. T, mdabioebis Cibuxi mxolod odnav unda gamo. Ceniliyo misi Sekruli mu. Stisgan.
• a. Rmosavluri Cibuxebis gamor. Ceulad lamazi nawili iyo e. w. satu. Ceebi, romelic kvamlis saqa. Ci Reros boloze magrdeboda. Tu gavi. Tvaliswineb. T im garemoebas, rom satu. Ceebi, rogorc wesi, mzaddeboda qarvis, Zowis an Zvirfasi li. Tonisagan, da Cibuxis yvelaze Zvirad. Rirebul nawils warmoadgenda. amitom ar unda gagvikvirdes, rom isini praqtikulad ar gvxvdeba ga. Txrebis dros, metwilad, im ubnebze, sadac Cibuxis momxmareblebi Sedare- bi. T dabali fenis warmomadgenlebi, konkretulad ki _ jariskacebi iyvnen. • satu. Ceebis Ser. Cevis dros, arsebi. Ti iyo. Cibuxebis lamazad gaformebis survili, magram faqtia, rom mwevelis mier arc pragmatuli mxare unda yofiliyo ugulebelyofili. qarvisgan, rqisgan, kus baqnisgan, an sxva myari masalisgan damzadebuli satu. Ceebi, er. Ti mxriv, Cibuxis patronis socialur statussac usvamda xazs, amave dros, ufro metad u. Zlebda intensiuri moxmarebis dros mwevelis kbilebis zemoqmedebas, vidre is organuli masala, romli. Tac tradiciulad saqa. Ci Reroebi mzaddeboda.
• osmaluri Cibuxebis jamebi mravalferovani ornamenti. Taa Semkuli, rac miu. Ti. Tebs ostat. Ta ma. Ral profesionalizmze. o. Ornamenti metwilad geometriulia. gavrcelebulia, aseve, mcenareuli motivebi, sadac s. Warbobs yvavilovani da furclovani ornamenti. Zogjer geometriuli da mcenareuli motivebi er. Tadaa warmodgenili. savaraudod, Cibuxebis mke. Tebeli ostatebi ornamentis dasatanad xmarobdnen igive instrumentebs, rasac iuvelirebi. Cibuxze datanili Stampebic unda iyos gadmo. Rebuli iuvelirebis mier damu. Savebuli tradiciuli motivebidan. • Cibuxis xelosnebi amayobdnen Tavian. Ti xelobi. T da amitom ma. T mier Seqmnil nake. Tobebze x. Sirad dam. Ris saxi. T dahqonda. T saku. Tari saxeli. Turqi Cibuxis ostatebi produqciis nawils saeqsportod (ker. Zod, safrange. TSi) amzadebdnen, amitom osmalur Cibuxebze zogjer orenovani (Turqul-franguli) monograma iyo datanili. • osmaluri Cibuxebis zog nimu. Sze misasalmebeli sityvebi, devizebi, frazebi yuranidan da ortaepiani baia. Tebi iyo datanili. gonio-afsaros. Si a. Rmo. Cenil Cibuxebs ase. Ti Sinaarsis warwerebi am. Svenebs: `Tu megobrob sa. Wmli. T savse Wur. Wel. Tan, mogixdeba (giwamlebs)~, an kidev: `wyeuli daundobeli dardi mom. Zalebia~.
• didgvarovan. Ta saxleb. Si Cibuxis moweva friad mni. Svnelovani da ritualuri Ronis. Zieba iyo, romlis organizacia. Si ramdenime kaci i. Rebda monawileobas. `Tu. Tun djuba. Si~ amzadebda Tambaqos da umatebda mas sxvadasxva aromatul niv. Tierebas, `Cubukdari~ Tambaqo. Ti avsebda Cibuxebs da awodebda mwevelebs, xolo `ate. S oglani~ Tambaqos mosakideblad vercxlis ma. Si. T i. Rebda nax. Sirs gavarvarebuli Rumelidan. „Cubukdari“, romelic am ritual. Si centralur figuras warmoadgenda da u. Sualod emsaxureboda batonsa da stumrebs, rogorc wesi, axalgazrda da warmosadegi ymawvili iyo. ma. Ti umetesoba sa. Wurisi iyo. samefo karis momsaxure ymawvilebi `i. C oglanad~ (`samefo karis bi. Webi~) iwodebodnen. • war. Cinebul pir. Ta ojaxeb. Si, sadac tradiciulad xalxmravloba (stumrianoba) iyo, sul cota, 15 -20 kargi xarisxis Cibuxi yovel. Tvis mzad unda yofiliyo stumris. Tvis. muslimanuri tradiciis mixedvi. T, ojaxeb. Si gansaku. Trebuli mzaoba iyo bairamis d. Resaswaulis dros, rodesac yvela muslimanis saxlis kari Ria iyo stumris. Tvis
• Sarl de vaalis cnobi. T, Turqebi d. Ris ganmavloba. Si 80 -mde Cibuxs eweodnen. Cibuxebs eweodnen rogorc saxl. Si, aseve, molaparakebe- bis dros. ingliseli mwerlis, Carlz uaitis sityvebi. T: `Cibuxis Se. Tavazeba iyo gamoxatuleba qve. Sevrdomeb. Tan lmobierebisa, Tanatoleb. Tan mokr. Zalebisa, ufroseb. Tan ki pativiscemisa~ • Cibuxis moweva garkveul subordinaciul momentebsac Seicavda. magali. Tad, Tu fa. Sas ufleba hqonda Tambaqos boli miemar. Ta mis win, xelqvei. Tebs See. Zlo. T boli gae. Sva. T mxolod ukan. Sei. Zleba i. Tqvas, rom, zogadad, xelm. ZRvanel. Tan moweva gamonaklis Sem. Txveveb. Si xdeboda. • XIX-XX saukuneebis Turq istorikoss axmed refiks Tu davimowmeb. T, uaris Tqma im Sem. Txveva. Si, roca ufrosi umcross Ses. Tavazebda Tambaqos (Cibuxs, yalions), ufrosis mimar. T upativcemulobis gamoxatvad Cai. Tvleboda, rac dau. Svebeli iyo Turquli tradiciis mixedvi. T. Tumca, mogzaur. Ta Canawerebidan vgebulob. T, rom Svili ma. Sinac ki erideboda mamas. Tan mowevas, rodesac Tvi. T mama Ses. Tavazebda mas Tambaqos.
• balkane. Tis xalxeb. Si Cibuxi zomis er. Teulad da `Rirebulebis ekviva- lentadac~ ki gamoiyeneboda. gamo. Tqma: `ar Rirs er. T Cibux Tambaqod~ yvelas. Tvis na. Tels xdida, rom niv. Ti (an Tundac aramaterialuri ram) praqtikul Rirebulebas moklebuli iyo. bosnia. Si mcire man. Zili x. Sirad er. Ti Cibuxis mowevisa. Tvis sa. Wiro droi. T izomeboda. serbe. TSi Cibuxs si. Txis sazomadac ki iyenebdnen. • Cibuxebis Sesaxeb saintereso Canawerebia daculi cnobili serbi ena. Tmecnieris, vuk karaji. Cis Cernigoriuli gamona. Tqvam. Ta wign. Si: `. . . qalebma unda ibr. Zolon Cibuxi. T, xolo mamakacebma _ dani. Ta da iara. Ri. T~. 1834 wels gamocemul na. Srom. Si vuk karaji. Ci werda, rom Cernigoria. Si Cibuxis Tav. Si Cartyma mamakacis did Seuracxyofad i. Tvleboda. am dana. Saulis. Tvis damna. Saves 50 oqro jarima unda gadaexada, damatebi. T kidev 50 oqro dazaralebuls eku. Tvnoda. im Sem. Txveva. Si, Tu dazaralebuli adgilze moklavda Seuracxmyofels, mas pasuxismgebloba ar daekisreboda, radgan misi saqcieli qurdobaze waswrebuli adamianis mokvlas utoldeboda.
• osmale. Tis imperiis evropuli orientaciis Sedegad, adgilobrivi nawarmi naklebad mo. Txovnadi gaxda. amas daemata importirebul saqonelze dabali gadasaxadebi, ris Sedegad adgilobrivi warmoebis produqciam (ma. T Soris, Cibuxebma) ver gauwia jerovani konkurencia evropul saqonels. xolo mas Semdeg, rac sigareti Semovida aqtiur xmareba. Si, Sei. Zleba i. Tqvas, rom Cibuxis warmoeba sxvadasxva niv. Tebis ke. Teba daiwyes (yavis finjnebi, langrebi, doqebi, lampebi, samwuxarod, es produqciac, evropul saqonel. Tan mimar. Tebi. T, arakonkurentunariani a. Rmo. Cnda. • iseve, rogorc evropa. Si, Turqe. TSic sigaretebma swrafad Caanacvla Tambaqos mosawevi sxva tradiciuli sa. Sualebebi. • XX saukunis 30 -iani wlebisa. Tvis `Cibuxebis epoqa~ praqtikulad dasrulda. Cibuxis er. Tguli mwevlebis ricxvi wli. Tiwlobi. T mcirdeboda. 1921 wels stambol. Si er. Tader. Ti ostati _ omeri fiqsirdeboda Cibuxis mke. Teblad da isic 1928 wels, savaraudod, warmoebul produqciaze mo. Txovnilebis ararsebobis gamo, i. Zulebuli gaxda daexura Tavisi sawarmo.
• rom Sevajamo. T XVII-XIX saukuneebis osmaluri Cibuxebis Ziri. Tadi maxasia. Teblebi, ase. T sura. Ts vakvirdebi. T: • XVII saukune. Si, gansaku. Trebi. T, pirvel naxevar. Si, osmaluri Cibuxebis mxolod ramdenime tipis gamoyofa Sei. Zleba. ma. T umetesobas saqa. Ci milis Sesaer. Tebeli nazardi (tari) odnav wagr. Zelebuli aqvs. adreul Cibuxebs ar gaa. Cnia. T taris jam. Tan mier. Tebis adgilas kili da Tu. Tunis Casayreli jamis Reros. Tan mier. Tebis adgilas gamokve. Tili formis reliefuri figura. Oorive es detali dasturdeba XVII saukunis bolos da XVIII saukunis dasawyisis nimu. Sebze da damaxasia. Tebeli ni. Sani xdeba Cibuxebis warmoebis bolo periodamde. XVII saukunis osmaluri Cibuxebis. Tvis Sedarebi. T naklebad aris damaxasia. Tebeli dam. Rebi da monogramebi. XVII saukunis Cibuxebi Sedarebi. T Ria feris (Te. Tri, ruxi, moyvi. Talo, yavisferi) Tixisgan aris na. Zerwi. ase. Ti Seferilobis Cibuxebi XVII saukunis bolos Seicvala mowi. Talo feris nimu. Sebi. T. Cibuxebis jamebi mogviano nimu. Seb. Tan Sedarebi. T jer kidev Txelkedliania, amave dros, patara zomisaa, rac, rogorc a. Rvni. Sne. T, Tambaqos si. Zviri. T aixsneba. am epoqis Cibuxebis. Tvis damaxasia. Tebelia taris Sida xvrelis Sedarebi. T mcire diametri. axloa. Rmosavluri Cibuxebis adreul nimu. Sebze ar dasturdeba. P jamis piris dekorireba.
• XVIII saukunis osmaluri Cibuxebi gamoir. Ceva forma. Ta mravalgvarobi. T, Seferilobis mxriv aris tendencia miwis ferebisken (yavisferi, mowi. Talo-moyavisfro). sa. Tune jamebi Ziri. Tadad sa. Sualo zomisaa, momrgvalebuli, cilindriseburi da diskoseburi formis……. jamebi kvlav Txelkedliania. • XVIII saukunis man. Zilze jamebi zoma. Si izrdeba, mravalferovndeba ornamentic. • XVIII saukunis umetes nimu. Sze monogramaa datanili. kili jamis Zirze gamokve. Tilia. tari metwilad bolovdeba rgolisebri, an konusisebri gvirgvini. T; Cibuxis taris Rrus diametri 1, 5 milimetramdea. mkvlevar. Ta azri. T, am epoqis Cibuxebi Sedarebi. T martivad iyo damzadebuli da ufro xelmisawvdomi iyo momxmareblisa. Tvis. • XIX saukunis dasawyisis nimu. Seb. Si ufro metad warmodgenilia mowi. Talomoyavisfro Seferilobis Cibuxebi, momrgvalebuli an diskoseburi formis sa. Tune jamebi. T. • XIX saukunis Sua xanis Cibux. Ta umetesobis zedapiri gaprialebulia, naklebad ke. Tdeba aqcenti konstruqciul detalebze, an dekoratiul motivebze. s. Warbobs Sro. Sanis yvavilis formis Cibuxebi, romlebic dam. Rebi. Ta da monogramebi. Taa gaformebuli.
• XIX saukunis Sua wlebidan iwyeba Tixis Cibuxebis er. Tgvari standartizacia. am periodis Cibuxebi, gansxvavebi. T wina epoqis nimu. Sebisgan, Sedarebi. T didi zomisaa, umetesoba Sro. Sanis yvavilis formisaa, Tixa mowi. Talo da moyavisfro Seferilobisaa, didi nawili Semkulia mke. Tebel ostat. Ta an saxelosnos a. Rmni. Svneli dam. Rebi. T. • XIX saukunis Cibuxebisa. Tvis damaxasia. Tebelia angobirebuli da gaprialebuli zedapiri; korpusisgan reliefurad gamokve. Tili kili; tari, rogorc wesi, bolovdeba sqeli gvirgvini. T; taris Rrus diametri x. Sir Sem. Txveva. Si 2 -3 milimetrsac a. Rwevs. • XIX saukunis bolosa da XX saukunis dasawyis. Si yalibdeba Cibuxebis martivi formebi, rac Ziri. Tadad ma. Tze mo. Txovnilebis zrdi. T aris ganpirobebuli.
• er. T-er. T ase. T strategiul obieqts, sadac uxvadaa mikvleuli gviani Sua saukuneebis osmaluri Tixis Cibuxebi, gonio-afsarosis cixe warmoadgens. zogadad, osmaluri Tixis Cibuxebi qar. Tul arqeologiur literatura. Si XVI-XIX saukuneebi. T aris da. Tari. Rebuli (jandieri, 1974; ar. Cva. Ze, 1974; Cxai. Ze, 1982). • Segvi. Zlia Tu ara saqar. Tvelos teritoriaze a. Rmo. Cenili Cibuxebis yvelaze adreuli nimu. Sebi dava. Tari. Ro. T XVI saukuni. T? dokumenturi da arqeologiuri masalis mo. Sveliebi. T, Cven vasabu. Teb. T, rom _ ara. Cven ufro damajereblad migva. Cnia, osmaluri Tixis Cibuxebis gamo. Cena saqar. Tvelos teritoriaze XVII saukunis pirveli naxevris bolodan moviazro. T, rodesac sul. Tan ibrahim I-s mmar. Tvelobis dros (16401646 ww), nawilobriv gauqmda Sez. Rudva Tambaqos moxmarebaze. ase. Ti daskvnis safu. Zvels i. Zleva arqeologiuri masalac, romel. Sic mcire nawili ganeku. Tvneba adreul XVII saukunis nimu. Sebs, meti wili ki modis mogviano, XVIII-XIX saukuneebis, nake. Tobebze.
- Slides: 72