Sveikas gyvenimo bdas pagal Eugenij imknait Pristatym pareng
Sveikas gyvenimo būdas pagal Eugeniją Šimkūnaitę Pristatymą parengė: Vilius Juknevičius 1
Eugenija Šimkūnaitė Eugenija Šimkūnaitė, save mėgdavusi pristatyti kaip „Lietuvos raganą“ buvo gamtos mokslų daktarė, botanikė, bei žolininkė, gimusi 1920 m. kovo 11 d. Rusijoje, o mirusi 1996 m. sausio 27 d. Vilniuje. Norint sužinoti apie turiningą ir apie įvairių nuotykių, bei atradimų pilną 76 -erius verta aplankyti jos memorialinį butą arba perskaityti jos knygą „Sveiko gyvenimo receptai“. Ji savo knygose atskleidė lietuvių liaudies medicinos tradicijas ir paslaptis, aiškino gamtos reikšmę žmogaus gyvenime, aprašė geriausiai žinomus Lietuvos augalus, jų gydomasias savybes, pasakojo apie vaistinių augalų nauda, žalą, sveiką mitybą. E. Šimkūnaitė jai būdingu stiliumi rašė: „Sveikatą turime visam gyvenimui tik vieną, tad stenkimės, kad sąmoningai ar nesąmoningai neatsistotume ligos pusėje. Gydytis – ne kortomis lošti, rizikuoti nevalia. “ 2
Eugenija Šimkūnaitė Pirmoji išstudijavo lietuvių liaudies mediciną, visa tai moksliškai aprašė. Taip pat palygino su kitų šalių liaudies medicina, dalyvaudama ekspedicijose užsienio šalyse. Iš ten taip pat atsivežė daug naudingų žinių. Apie liaudies mediciną Eugenija Šimkūnaitė parašė daugiau kaip 700 straipsnių, buvo žolininkystės autoritetas savo gyvenimo laikotarpiu ir liko iki šių dienų 3
Žurnalas „Mokslas ir gyvenimas“ apie Eugeniją Šimkūnaitę Sukaupusi didžiulį žinių lobyną, žymioji žolininkė geranoriškai dalinosi tomis žiniomis su daugybe žmonių. Jos paskaitų pasiklausyti ateidavo šimtai vilniečių ir kauniečių, ir iš kitų rajonų atvykusių jos gerbėjų. „Jos patarimai, persergėjimai yra pasiekę kone kiekvieną Lietuvos kampelį. Jai daug kas dėkingi už suteiktas žinias… Drįstame teigti, jog biologijos mokslų daktarė E. Šimkūnaitė – mokslo populiarinimo galiūnė. Laimingom atvirumo akimirkom. Įkvėpimo pagauta, ji gali pateikti tokių nuostabių istorijų, legendų, nutikimų, pasakų, kad amo netekęs klausysi, skaitysi…“ – taip apie E. Šimkūnaitę rašė žurnalo redaktorius. 4 Žurnalo viršelis
Šimkūnaitės knyga „Sveiko gyvenimo paslaptys“ Šioje knygoje autorė atskleidžia, kad pasitelkus vaistinius augalus ir jų preparatus, nesunkiai galima išgydyti alergiją, širdies, nervų ir kitas žmones kamuojančias ligas. Taip pat ši knyga supažindina su seniausiu pasaulyje gydymo būdu, vadinamu fitoterapija. Anot autorės, žolelės padeda įveikti ne tik tokius negalavimus kaip slogą ar karščiavimą, bet gali veiksmingai kovoti su onkologinėmis ligomis. 5
Kas yra fitoterapija? Fitoterapija – tai medicinos atšaka, kuri remiasi įvairių augalų panaudojimu gydymo tikslams. Gydoma preparatais, kurių veikliosios medžiagos yra vaistinės augalinės žaliavos dalys. Tradiciškai fitoterapijoje naudojama ne vien tik augalinė žaliava, bet ir kitų karalysčių atstovų žaliavos – dumbliai, grybai, kerpės. Išmintingai vartojant vaistažoles praktiškai niekada nebūna šalutinio poveikio ar sunkių alerginių reakcijų. 6
E. Šimkūnaitės sveiko gyvenimo patarimai Žmogus, turintis stiprų imunitetą, rečiau serga, o jei ir suserga – tik lengva ligos forma. Kaip rodo COVID-19 pandemijos metu registruojami moksliniai stebėjimai, virusai pažeidžia asmenis su silpnu imunitetu. Eugenija Šimkūnaitė mokė, kad be natūralių vaistažolių vartojimo imuniteto stiprinimui svarbus pakankamas miego kiekis, fizinis aktyvumas, vidinė ramybė, patalpų vėdinimas, subalansuota mityba, kurioje būtų pakankamai daržovių ir vaisių, pakankamas vitaminų, mineralų, antioksidantų kiekis ir kitų imunitetą stiprinančių medžiagų vartojimas. 7
E. Šimkūnaitės sveiko gyvenimo patarimai Pasak E. Šimkūnaitės vienas iš būdų, kaip išvengti ligų ar pagydi susirgus yra česnakas. Garsioji mokslų daktarė česnaką netgi vadino išganinguoju. Mat česnakų svogūnėlių skiltelėse gausu baltymų, angliavandenių, eterinių aliejų bei fitoncidų, kurie pasižymi poveikiu prieš bakterijas, virusus, grybelius, parazitus ir kitus patogenus. Česnakas, paprastai tariant, yra natūralus antibiotikas ir priešvirusinis augalas. Česnakuose gausu mineralinių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų bei vitaminų. E. Šimkūnaitė teigė, kad jei organizmą puola gripo ar kitokie virusai, pakanka poros skiltelių česnako ir karšto vandens ir ligų sukėlėjai turėtų atsitraukti. 8
E. Šimkūnaitės sveiko gyvenimo patarimai E. Šimkūnaitė teigė, kad rudenį, žiemą ir pavasarį, kuomet orai permainingi, būtina nešioti kepurę arba skarutę. Taip pat žiemą nešioti vilnones kojines ir jas mauti ne ant kitų kojinių, bet tiesiai ant odos. Žymi mokslų daktarė savo knygoje „Sveiko gyvenimo receptai“ rašo, kad grūdintis būtina. Ir pataria, kaip tą daryti: „Kartą per parą ištrinti visą kūną drėgnu rankšluosčiu ir iki paraudimo patrinti šiurkščiu, sausu. Būtinai reikia pratintis prie skersvėjų, pradžioje kokiai minutei, po truputį laiką ilginant (maždaug savaitiniais tarpais) priprasti prie kelių valandų. Jei pasitaiko paūmėjimų, šiaip peršalimų ar kitokių susirgimų, jokiu būdu negalima tikėtis, kad šiaip sau praeis, būtinai reikia rimtai gydytis, nevengiant ir antibiotikų. “ 9
E. Šimkūnaitės sveiko gyvenimo patarimai Žinoma gamtos mokslų daktarė patarė, kaip saugoti veido odą ir akis bei kuo skalauti burną: „Ne tik veido odą, bet ir akis reikia gerai praplauti parėjus namo. Didelė bėda, kad be teršalų, kurie mums kenkia be mūsų noro, akys ir jų aplinka (vokai) dažnai teršiami sąmoningai – dažomi. Prieš plaunant akis specialiais skysčiais, būtinai reikia gerai nuvalyti visokius dažus, o dar geriau nesiteplioti. Akims praplauti tinka medetkų, rugiagėlių, liepžiedžių, kartais ramunėlių ar arbatžolių arbata ar užpilas. Tačiau savo nuožiūra galima vartoti tik medetkų užpilą ar arbatą. Burnai skalauti tinka vingiorykštė, medetkos, čiobreliai, raudonėlis, našlaitės, jonažolė. Jeigu nėra uždegimo, galima vartoti ir ramunėlius, šalaviją. “ 10
E. Šimkūnaitės sveiko gyvenimo patarimai E. Šimkūnaitė savo knygoje rašo, kad sinusitai yra pavojingi susirgimai, nes gali sukelti smegenų apvalkalų uždegimus. „Tad rūpintis sinusitų gydymu būtinai reikia. Beje daugumos sinusitų priežastis – netikusiai gydyta sloga, nes ir paprastos slogos negalima išgydyti vien nosį tvarkant. Burnos ertmėje daug susisiekiančių kanalų, o kaukolėje daug akytų kaulų, tai sudaro puikias sąlygas ligos pradams užsislėpus puikiai palaukti, kol gydoma kuri nors viena vieta. Į nosį galima lašinti morkų aliejų, svogūno ar česnako aliejų (tik ne sultis!), filtruotas alijošių sultis iš ampulių, taip pat gyvavedės (kolanchės, paleistuvės). Nosį labai pravartu praplauti, tam tinka tie patys užpilai ir arbatos, kaip ir burnos skalavimui, tik būtina gerai perkošti, kad neliktų žolių gabaliukų. “ 11
Eugenijos Šimkūnaitės atminimas • 1997 m. įsteigtas E. Šimkūnaitės fondas, kurio tikslas – remti studijuojančius farmaciją ir vaistažolininkystę studentus bei darbus vaistažolių tyrimo srityje. • 1998 m. Tauragnų vidurinei mokyklai suteiktas Dr. Eugenijos Šimkūnaitės vardas. • 1999 m. Vilniuje, Erfurto g. 4, atidarytas E. Šimkūnaitės memorialinis butas muziejus. • 2012 m. Tauragnuose pradėtas sodinti „Gesės vyšnių sodas“, skirtas Gese tauragniškių vadintai E. Šimkūnaitei. • 2013 m. Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose atidengtas E. Šimkūnaitei skirtas paminklinis suoliukas. • 2013 m. Vilniuje, Erfurto g. 1 skvere, atidengtas atminimo akmuo (skulpt. Jonas Gencevičius) 12
Eugenijos Šimkūnaitės atminimas 13
- Slides: 13