Suinokime UGDYMO PLTOTS CENTRAS USIENIO KALBOS KOMPETENCIJ UGDYMAS

Sužinokime UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS UŽSIENIO KALBOS KOMPETENCIJŲ UGDYMAS IR VERTINIMAS PAGRINDINĖJE IR VIDURINĖJE BENDROJO UGDYMO MOKYKLOJE Marytė Puzaitė, Vilniaus Gabijos gimnazijos rusų (užsienio) kalbos mokytoja ekspertė, vokiečių kalbos vyr. mokytoja 1

Sužinokime UK mokymosi tikslas įgyti užsienio kalbos komunikacinę bei tarpkultūrinę kompetenciją, suteikiančią galimybę vartoti kalbą įvairiose asmeninio ir viešojo gyvenimo situacijose; ugdytis asmenines ir socialines vertybines nuostatas, atvirumą pasaulio bendruomenei, toleranciją, kūrybingumą ir saviraiškos užsienio kalba gebėjimus. 2

Sužinokime Komunikacinė kompetencija Komunikacinės kompetencijos kaip pagrindinio užsienio kalbos mokymosi tikslo siekiama nuosekliai ir integruotai ugdant šias kompetencijas: • lingvistinę, • sociolingvistinę, • pragmatinę. 3

Sužinokime Bendrosios kompetencijos • Egzistencinė: mokantis užsienio kalbos remiamasi turimomis žiniomis iš įvairių sričių, taip pat visuomenės ir asmeninio gyvenimo, mokinio kultūrine, socialine ir kt. patirtimi. • Pažinimo: mokomasi naudotis kalba kaip pasaulio pažinimo priemone, naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, įgyjama sociokultūrinių žinių apie kitų šalių žmonių gyvenimą. • Socialinė: kalbos mokomasi kaip bendravimo priemonės, bendradarbiauti, dalintis patirtimi. • Kūrybinė: kalbinės veiklos mokomasi per kūrybinę veiklą, kuriant, interpretuojant, vertinant tekstus. • Mokymosi mokytis: mokomasi suvokti mokymosi tikslus, savarankiškai spręsti įvairius mokymosi proceso uždavinius, pasirinkti mokymosi būdus, vertinti savo kalbos mokymosi pasiekimus. 4

Sužinokime UK programa • • • Lingvistinė kompetencija: kalbos žinios gramatiškai taisyklingai reikšti mintis užsienio kalba, suprasti prasminius kalbos vienetus, jų semantinius variantus ir gebėti juos tinkamai vartoti. Sociolingvistinė kompetencija: gebėjimas parinkti reikiamą kalbos formą priklausomai nuo situacijos, komunikacinio tikslo, kalbančiojo intencijų, socialinio vaidmens ir kt. Diskursinė kompetencija: gebėjimas panaudoti reikiamą strategiją konstruojant (kuriant) ir interpretuojant (suprantant) įvairių tipų tekstus. Sociokultūrinė kompetencija: nacionalinės ir kultūrinės kalbos vartojimo specifikos žinojimas, sociokultūrinio konteksto suvokimas (papročių, elgesio normų, ritualų ir kt), gebėjimas tinkamai elgtis įvairiose situacijoje kalbos šalies kultūrinėje aplinkoje. Strateginė kompetencija: gebėjimas įvairiais būdais, taip pat ir neverbaliniais, kompensuoti nepakankamą kalbos mokėjimą, taip pat nepakankamą kalbinę ir socialinę patirtį negimtosios kalbos aplinkoje. Socialinė kompetencija: gebėjimas bendrauti, sąlygojamas motyvų, poreikių, požiūrio į bendravimo partnerį, taip pat įvertinant savo poreikius 5

Sužinokime Ugdymo turinys (Curriculum) • • • mokinių jau turima patirtis; mokymo programos; mokymo ir mokymosi metodai; kontekstas; mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdai; mokymo(si) priemonės. (UNESCO, 2004) 6

Sužinokime Ugdymo turinys • Valstybinio ugdymo turinio kūrėjai kuria tik proceso nuorodas, o tiesiogiai procesą valdo ir įgyvendina kiti. • “. . . kompleksiškas ir sudėtingas reiškinys, virstantis realybe tik klasėje bendraujant mokytojui su mokiniais konkrečios mokyklos kontekste. • Realiai ugdymo turinį apibrėžia ne vadovėliai, bet mokytojai, ne mokymo planas, bet žmonės tūkstančiuose mokyklų”. (Cameron Harison, 1995) 7

Sužinokime Ugdymo proceso tikslas Pritaikyti ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir išgales • bręstų kaip asmenybė, ugdytųsi pilietinę ir tautinę savimonę, • įgytų kompetencijų, būtinų tolesniam mokymuisi ir prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje. (Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategija) 8

Sužinokime Mokinio kompetencijų ugdymas • Mokymasis yra aktyvus kuriamasis procesas. • Mokymasis yra sukauptų žinių ir gebėjimų siejimas. • Mokymasis yra bendradarbiavimas. • Mokymasis turi tikslą. • Mokymasis yra savitvarka. • Mokymasis yra susijęs su kontekstu ir aplinkybėmis. (Pagal Sahlberg, 2004) 9

Sužinokime Siekiant padėti mokiniams išsiugdyti kompetencijas turime: • įtraukti mokinį į aktyvų, sąmoningą mokymąsi; • planuoti mokymosi, o ne tik mokymo procesą; • individualizuoti ir diferencijuoti mokymą ir mokymąsi; • taikyti mokytis padedantį vertinimą; • išnaudoti IKT galimybes visiems dalykams mokyti ir mokytis; • sukurti mokymąsi skatinančią aplinką; • įtraukti tėvus į ugdymo procesą. 10

Sužinokime Ugdymo proceso organizavimo nuostatos • Suteikti galimybę mokytis įvairiais metodais: metodų, darbo būdų įvairovė leis mokiniams dirbti jų • • pamėgtu siliumi. Remtis individualiomis mokinių savybėmis (mokymosi stiliai). Svarbu atsižvelgti į socialines sąlygas ir tarpusavio santykius klasėje. Mokomoji medžiaga – įdomi, žadinanti smalsumą, motyvaciją, kontekstuali. Remtis mokinių patirtimi. Mokinio patirtis – mokymosi sėkmės laidas. 11

Sužinokime Ugdymo metodų atranka I Metodai, pabrėžiantys mokytojo vaidmenį. • Paskaita + vaizdinės priemonės • Mokytojo aiškinimas + vaizdinės priemonės (ką ir kaip, kiek: ne viską, ką mokiniai turi išmokti, turime pasakyti, ir ne viską, ką pasakysime, išmoks) • Demonstravimas • Klausimai 12

Sužinokime Ugdymo metodų atranka II Aktyvūs metodai • Diskusija • Darbas grupėse / mokymasis bendradarbiaujant • Žaidimai • Vaidinimai • Vienas kito mokymas / įsivertinimas • Atkaklus klausinėjimas („dūzgiančios“ grupės)* • Vaizdinės pateiktys, grafinės tvarkyklės (minčių žemėlapis, Venno schemos ir t. t. )* *Žr. G. Petty. Įrodymais pagrįstas mokymas (psl. 117) 13

Sužinokime Atkaklus klausinėjimas • Pateikus klausimą skiriama laiko pagalvoti – 1 -3 min. ; vienas, poroje, grupėje). • Mokiniai pateikia atsakymą, „nežinau“ geras atsakymas • Išklausomi visi atsakymai, aptariami. • Mokiniai skatinami diskutuoti. • Atsako visi, tik tada patvirtinamas teisingas atsakymas. 14

Sužinokime M, pabrėžiantys mokinio vaidmenį • • • Skaitymas Namų darbai Projektai Rašiniai, referatai Savarankiškas mokymasis (nuotolinis) Savimoka, saviugda 15

Sužinokime Mokymosi individualizavimas Individualizuotas mokymasis didina motyvaciją, pasitikėjimą ir savigarbą. • Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai skirtingais būdais pasiekia geriausių rezultatų • Nustatomi individualūs mokinių poreikiai ir mokymosi stiliai • Ugdymas organizuojamas taip, kad kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių rezultatų 16

Sužinokime Individualizuotas mokymasis NĖRA • Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis patys. • Kai nesivadovaujama Bendrosiomis programomis. • Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie nori. • Kai leidžiama mokiniams vieniems prisiimti atsakomybę.

Sužinokime Individualizuoto ugdymo pamokoje bruožai • • Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo kriterijai Mokiniai vadinami vardais Pripažįstama mokinio asmenybė Šypsomasi Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai Maloni, skatinanti mokymosi aplinka Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek neformalioje aplinkoje • Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas • Mokiniai skatinami dirbti grupėje ar poroje 18

Sužinokime Ugdymo diferencijavimas • Diferencijavimas ugdymo turinio pritaikymas klasės mokinių sugebėjimų lygiams, polinkiams, kad kiekvienas, pagal savo išgales, pasiektų kuo geresnių rezultatų 19

Sužinokime Ugdymo diferencijavimas II Pritaikomi pagrindiniai ugdymo turinio elementai • mokymo turinys, • mokymo ir mokymosi metodai, • vertinimo būdai. Diferencijuojama • suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų lygį, • suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems. 20

Sužinokime Vertinimas • Pagal individualius mokinio tikslus • UTD neakcentuoja konkurencijos ar lyginimo su kitais • Vertinama individuali pažanga • Svarbu – mokinio atsakomybė už savo mokymąsi

Sužinokime 9 diferencijavimo būdai • • • Medžiagos apimtis Laikas Parama Įvadas, medžiagos pristatymo būdai Užduoties sunkumas Rezultatas Dalyvavimas Apimtis, alternatyvos Pakeitimas 22

Sužinokime Vertinimo ugdymo procese tikslai ir funkcijos Vertinimo tipai (pagal paskirtį: diagnozuoti, numatyti mokymosi perspektyvą, apibendrinti tam tikro etapo rezultatus) • Nuolatinis vertinimas ugdymo procese – diagnostinis – formuojamasis • Apibendrinamasis pasiekimų vertinimas - norminis - kriterinis 23

Sužinokime Vertinimas baigus programą/ programos dalį • Apibendrinamasis vertinimas • Formalus: kriterinis, norminis • Rezultatas fiksuojamas pažymiu ar kita forma • Validus ir patikimas • Susitarimas dėl kriterijų ir tvarkos 24

Sužinokime Diagnostinis vertinimas I • Siejamas su mokymosi uždaviniais ir rezultatais • Tikslas – nustatyti mokinio pasiekimų lygmenį • Remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų ir kontrolinių užduočių rezultatais • Padeda nustatyti stipriąsias puses ir spragas • Prieš pradedant naują mokymosi etapą • Validus 25

Sužinokime Diagnostinis vertinimas II • DV rezultatais remiamasi numatant tolesnius mokymosi žingsnius: kam kokios pagalbos reikia, konkretinamas planas. • DV būdus, laiką, apimtį, informacijos pateikimo mokiniams formą parenka mokytojas (ilgalaik. , ciklo planuose). • Naudojami greiti apklausos būdai. • Vertinama žinios ir gebėjimai (stebima, klausinėjama). • Rezultatas fiksuojamas pagal susitarimą (pažymiu, sumuojamuoju pažymiu, „mažuoju“ p. ) 26

Sužinokime Kaip efektyviau vertinti klasėje I • Vertinimas klasėje gali ne tik išmatuoti ir dokumentuoti mokymosi rezultatus, bet ir padėti mokytis • AV labai svarbus, bet nepakankamas aukštiems mokinių pasiekimams užtikrinti, nes jo rezultatai būna per vėlai (jau po mokymosi ciklo) • DV teikia informaciją reikalingą planuojant ir koreguojant diferencijuotą mokymą 27

Sužinokime Kaip efektyviau vertinti klasėje II • FV vyksta kartu su mokymu, teikia tikslingą grįžtamąjį ryšį mokytojui ir mokiniui, skirtas gerinti mokymą ir mokymąsi, rezultatai neturėtų sudaryti apibendrinamojo vertinimo dalies • FV ar DV taikomas konkretiems kalbos dalykams ar gebėjimams, kurių ką tik buvo mokytasi ar bus mokomasi, vertinti. • Grįžtamasis ryšys net su apibendrinamuoju vertinimu gali būti diagnostinis ir formuojamasis 28

Sužinokime Formuojamasis vertinimas – vertinimas padedantis mokytis • Vyksta ugdymo proceso metu • Siejamas su nuolatiniu diagnozavimu ir grįžtamuoju ryšiu • Nesiejamas su įvertinimu pažymiu • Skatina mokytis, gerina mokymąsi • Skatina mokinio ir mokytojo geranorišką bendradarbiavimą • Vertinimo rezultatai neskelbiami, nesudaro apibendrinamojo vertinimo dalies 29

Sužinokime Formuojamojo vertinimo metodikos • Klausinėjimas • Grįžtamasis ryšys • Mokinių vienas kito ir savęs vertinimas (vertinamosios užduotys, „kepuraičių“ metodas, „šviesoforo spalvos“, “sėkmės kriterijų” kūrimas mokymosi aplankas). • Formuojamasis apibendrinamųjų testų panaudojimas. 30

Sužinokime Klausinėjimas / interaktyvus klasės mokymas (G. Petty) • Atvirieji klausimai – problemos sprendimas, mąstymas, diskusija; • Vengti klausimų, reikalaujančių „taip“, „ne“ atsakymų • Uždavus klausimą, duoti laiko mokiniams surasti atsakymus (individualiai, dviese, grupėje) • Pratinti mokinius kelti ranką, jeigu žino atsakymą į klausimą (arba ir nežino), kai bus to paprašyti • Panaudoti klausimus mokymosi plėtojimui pamokos eigoje. 31

Sužinokime Grįžtamasis ryšys (komentarų rašymas) I • Komentarai pagerina mokinių mokymąsi; • Komentarai turi būti pozityvūs: pabrėžti, kas padaryta gerai, ir ką reikėtų dar patobulinti („**+noras”); • Komentarai apie vaikų darbą padeda tėvams pamatyti mokymosi problemas geriau, negu stengiantis interpretuoti pažymius ar taškus • Skaičius nesako mokiniui nieko apie tai, kaip patobulinti darbą, todėl prarandama galimybė paskatinti mokymąsi. 32

Sužinokime Grįžtamasis ryšys II • Skirti tam tikrą pamokos dalį pasirinktos darbo dalies perrašymui • Mokinių galimybė atsakyti į komentarus turėtų būti planuojama kaip viso mokymosi proceso dalis (pamoka, skirta klaidų taisymui) 33

Sužinokime Mokinių vienas kito ir savęs vertinimas • Savęs vertinimas yra esminis mokymosi procese • Sunkiausias uždavinys yra išmokyti mokinius kelti sau tikslus. • Mokiniai priima kritiką vienas iš kito rimčiau negu iš mokytojo. • Mokiniai prisiima mokytojo vaidmenį • Kriterijai pasiekimų vertinimui turi būti suprantami mokiniams, leidžiantys jiems susidaryti aiškų jų darbo vaizdą, ir parodantys, ką reiškia sėkmingai tą darbą užbaigti. 34

Sužinokime Mokinių vienas kito ir savęs vertinimas • Išugdyti ir išsiugdyti šį gebėjimą reikia laiko ir praktikos • Taikydamas pamokoje šią strategiją mokytojas gali laisvai stebėti ir apmąstyti, kas vyksta, teikti naudingų patarimų, planuoti tolesnį mokymą • Mokinių refleksija apie tai, kaip jie suprato, gali būti naudinga informacija tolesniam mokymui – jų teikiama grįžtamoji informacija gali parodyti, kur reikia skirti daugiau laiko tam tikrų temų mokymuisi, ir kur laiko galima sutaupyti. 35

Sužinokime Kas yra įsivertinimas? Apžvalgos procesas, kurio metu moksleivis • apgalvoja gautą patirtį, • mėgina prisiminti ir suvokti, kas įvyko, • mėgina aiškiau suvokti, ko išmoko. Radikalus pokytis ugdymo procese Naujas mąstymo būdas→ nuo „ tradicinio” vertinimo prie vertinimo bendradarbiaujant mokytojui ir mokiniui iki įsivertinimo → atsakomybė už savo mokymąsi. Įsivertinimas – tai planavimas. Objektyvumas nėra pagrindinis įsivertinimo tikslas. 36

Sužinokime Kodėl įsivertinimas svarbus mokymosi procesui? • „. . . mokiniai turėtų būti išmokyti įsivertinti, suvokti pagrindinius savo mokymosi tikslus ir šitaip perprasti, ką jie turėtų daryti, kad jiems pasisektų” (Black and Wiliam, 1998) 37

Sužinokime Įsivertinimo strategijos I Mokytojo veikla • Sėkmės kriterijai • Gerų pavyzdžių pateikimas • Aiškūs ugdymo uždaviniai Mokinių veikla • Apžvalgos lapai, dienoraštis • Įvertintų darbų nagrinėjimas pagal pateiktus kriterijus 38

Sužinokime Įsivertinimo strategijos II Mokinių veikla • Diskusijos apie darbo siekinius poromis, grupėje • Darbas poromis – vadovėlio ar kito šaltinio dalies analizė, nustatant pagrindinius jo tikslus • Savo užduočių sudarymas, apibūdinant jų paskirtį ir vertinimo kriterijus • Kitų mokinių darbų vertinimas pagal kriterijus • Diskusija (vadovaujama mokytojo) • „Šviesoforas”, „kepuraičių metodas” • Mokymosi aplankai • EKA – užsienio kalbos 39

Sužinokime Nuo ko pradėti? Kaip paversti įsivertinimą prasminga mokinių mokymosi dalimi? • Aiškūs ugdymo uždaviniai • Įvairūs metodai, formos, būdai, mokinių grupavimai • Parodyti įsivertinimo poveikį būsimiems darbams • Įsivertinimas atliekamas ne mokytojui • Didesni reikalavimai mokytojui iš mokinių 40

Sužinokime Literatūra I • Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata. Švietimo naujienos. Informacinis leidinys, Nr. 5(180), 2004 kovo mėn. • Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Vilnius, 2009 • UŽSIENIO KALBŲ BENDROJI PROGRAMA PAGRINDINEI MOKYKLAI. METODINĖS REKOMENDACIJOS. PARENGĖ: RITA BRAZAUSKIENĖ, DANGUOLĖ PAULAUSKIENĖ, MARYTĖ PUZAITĖ, STASĖ SKAPIENĖ, VIRGINIJA STANEVIČIENĖ, LORETA ŠERNIENĖ • Paradies Liane, Wester Franz, Greving Johannes. Leistungsmessung und -bewertung. Berlin, 2005 • Geoff Petty. Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius, 2007 • Geoff Petty. Įrodymais pagrįstas mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius, 2008 41

Sužinokime Literatūra II • Vertinimas ugdymo procese. Knyga mokytojui. Projekto “Vertinimas ugdymo procese () patirtis. Vilnius, 2006 • P. Weeden ir kt. Vertinimas. Ką tai reiškia mokykloms? „Garnelis”, 2002 • Pateiktys „Ugdymo individualizavimas ir vertinimas“. Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008 42

Sužinokime Europos kalbų aplanko taikymo galimybės ugdymo procese

Sužinokime Europos kalbų aplankas (EKA) Tai kalbinių kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo priemonė, kurios tikslas: • padėti besimokančiajam įsivertinti kalbos mokėjimą • prilyginti jį Europoje pripažintiems lygiams

Sužinokime Pagrindiniai tikslai • Skatinti mokytis kalbų • Aprašyti įgytus kalbinius ir kultūrinius gebėjimus

Sužinokime Funkcijos • Pedagoginė • Informuojamoji

Sužinokime Pedagoginė funkcija • Skatinti mokinius tobulinti komunikacinius įvairių kalbų gebėjimus/mokytis kitų kalbų, siekti pažini kitas kultūras; • Padėti mokiniams suvokti ir nusistatyti mokymosi tikslus, mokymosi būdus ir sėkmės prielaidas; • Planuoti savo mokymąsi ir mokytis savarankiškai; • Skatinti mokytis daugiau užsienio kalbų ir įgyti kultūrinės patirties.

Sužinokime Informuojamoji (dokumentavimo) • Registruoti Aplanko savininko kalbų mokymosi patirtį, kalbų mokėjimo patvirtinimus; • Suvokti kalbų mokėjimo lygį ir suprantamai jį apibūdinti bet kurioje Europos šalyje.

Sužinokime EKA Lietuvoje • • 9 -12 klasių mokiniams 5 – 8 klasių mokiniams Elektroninis EKA 9 -12 klasių mokiniams Suaugusiems EKA yra asmens nuosavybė

Sužinokime Aplanko dalys • Kalbų pasas • Kalbų biografija • Dosjė

Sužinokime Kalbų pasas I • Pildomas nuolat apie asmens kalbų mokėjimą pagal visoje Europoje vienodai suprantamus kriterijus ir nustatytus kalbos mokėjimo lygius A 1 – C 2, kurie aprašyti knygoje , , Bendrieji Europos kalbų metmenys” • Numatyta trys vertinimo būdai: įsivertinimas, mokytojo vertinimas, švietimo įstaigų ir egzaminų centrų vertinimas. • Nurodoma, kas, kada ir kokiu pagrindu vertino.

Sužinokime Kalbų pasas II • Kalbų pasas parodo, kaip mokinys moka kalbas tam tikru metu. • Jame užrašoma formaliai įgyta kvalifikacija, kalbų mokėjimo kompetencijos, tarptautinė patirtis, dalinės ar specialiosios kompetencijos.

Sužinokime Kalbų biografija • Smulkiai apibūdina asmens kalbų kompetencijas ir apima: klausymą, skaitymą, pokalbį, monologą ir rašymą • Padeda mokiniui planuoti, apmąstyti ir įvertinti savo mokymosi procesą ir pažangą. • Paskatina mokinį suprasti ir pasakyti, kiek kurios kalbos jis moka, kiek kultūrinės patirties įgijo mokydamasis formaliai ir neformaliai.

Sužinokime Dosjė • Kaupiami oficialūs dokumentai ir mokinių darbai, parodantys asmens kalbų kompetencijas

Sužinokime EKA ir vertinimas Pagrindinės sąvokos • Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas • Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą • Įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą ir pasiekimus

Sužinokime Dvi vertinimo rūšys • Apibendrinamasis vertinimas (trimestriniai, metiniai, egzaminų pažymiai). EKA – “Kalbų pase” • Formuojamasis vertinimas (mokymosi proceso metu). EKA - “Kalbų biografijoje”

Sužinokime Kalbų biografijos paskirtis • Padėti mokiniui suprasti savo mokymosi procesą • Padėti planuoti savo mokymąsi • Įvertinti savo mokymosi eigą • Įvertinti savo pažangą “Kalbų biografija” padeda kelti ir sekti mokymosi ir mokymo tikslus

Sužinokime Įsivertinimas Paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą ir pasiekimus

Sužinokime Mokinys • • planuoja savo mokymosi procesą; apmąsto ir pasirenka mokymosi būdus; įsivertina savo pasiekimus; įgyja motyvacijos mokytis daugiau kalbų.

Sužinokime Mokytojas remdamasis EKA • nustato klasės/grupės kalbos mokėjimo lygį; • planuoja mokymo turinį ir metodus; • ugdo mokinių mokymosi mokytis gebėjimus; • koreguoja ugdymo procesą pagal mokinių pasiekimus.

Sužinokime Darbas su EKA • Vyksta kartu su mokymu • Teikia grįžtamąją informaciją mokiniui ir mokytojui • Rezultatai neturėtų sudaryti apibendrinamojo vertinimo dalies • Skirtas formuojamajam vertinimui

Sužinokime Kaip dažnai vertėtų naudoti EKA? • • • Kurso pradžioje; Kurso pabaigoje; Temos pradžioje; Temos pabaigoje; Mokinio nuožiūra. Visas kalbų mokymas yra orientuotas į pedagoginę EKA funkciją!

Sužinokime Kaip rasti EKA vietos ugdymo procese? • EKA papildo ugdymo programą ir yra jos dalis • Sutampa su Bendrųjų programų reikalavimu ugdyti mokymosi mokytis gebėjimus • Dirbdami su EKA įsipareigojame nuolat tartis su mokiniais, skatindami juos apmąstyti mokymąsi.

Sužinokime EKA pamokje Savęs vertinimas 1. Mokytojas numato ir pateikia : • pamokos uždavinį, kuriame atsispindi EKA gebėjimai • užduotis, ugdančias numatytus gebėjimus • ugdymo metodus, ugdančius numatytus gebėjimus • vertinimo kriterijus, kurie aiškūs ir suprantami mokiniui 2. Mokytojo komentaras po mokinio įsivertinimo: • Dėmesys gerai atliktai darbo daliai (pagyrimas) • Patarimai, kuo remtis, ištaisant klaidas • Nuorodos, kur rasti medžiagos, norint tobulinti darbą 3. Vertinimas • Nesutarimai išdiskutuojami iki visiško susitarimo

Sužinokime Literatūra • Europos kalbų aplankas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos 9 -12 klasių mokiniams. Kaunas, „Šviesa“, 2006 • Europos kalbų aplankas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos 5 -8 klasių mokiniams. TEV, 2008 • http: //eka. emokykla. lt • Mokytojui apie Europos kalbų aplanką. ŠCA, Vilnius, 2006. Parengė Zita Mažuolienė 65