Suinokime UGDYMO PLTOTS CENTRAS Kaip kalbos gebjimai gali
Sužinokime UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS Kaip kalbos gebėjimai gali tapti veiksmingu mokymo(si) įrankiu Metodinė diena 2013 -03 -25 II dalis Vilija Janušauskienė 1
Sužinokime ĮVADAS 1. Permeskite akimis pateiktus poezijos tekstus ir išsirinkite vieną – pagal intuityvaus susidomėjimo / artumo kriterijų – ir parašykite trumpą impresiją-komentarą, siedami su savo – mokytojų – darbo siekiais: kodėl (ne)svarbu sudaryti sąlygas mokiniams ir mokytojams mokykloje būti laimingiems? Balys Sruoga Būki laiminga – Vėlei ir vėlei Tyliai kartoju – Būki laiminga. . . Noriu be galo Būti – gyventi, Tave sapnuoti, Tave dainuoti, Baltų lelijų Vainiką pinti – Tai kam gi klaiku Per visą naktį, Tai kam gi dėmės Švytruoja lange, Šešėliai slanko. . . Tave godoju, Tave sapnuoju Ir savo sielą Padovanoju. . . Vytautas Mačernis Esi tik mažas vaikas pajūry, Statąs iš smėlio namelius. Iš saujos smiltis purstanti, laki Išbyra pro sugniaužtus pirštelius. Numojęs vėl į viską su ranka, Eini bastytis pajūriais. Eini, viską stebėdamas širdim lengva: Tau noris švilpauti ir žaist. Prie kranto drumsčias vilnys, o toli Už horizonto kyla laivas neryškus. Taip gera ir ramu širdy: Net pamiršti, jog tu – žmogus. 2
Sužinokime Poezijos tekstai (2) ir Jūsų komentarai. . . A. Nyka-Niliūnas Gnoseologija Nežinau, kas esu. Neradęs atsakymo į baisų Klausimą, kas aš esu, Nematęs ir nematomas Bandau išspręsti Lygtis, kuriose Vienintelis nežinomasis – Aš. Mirti gimimu, Gimti ir gyventi Mirtim, nežinant savo ir Ir Dievo vardo, Nes žodis Yra daugiau Negu būtis. Henrikas Nagys *** Niekad neparduok savęs. Tegu išrinktieji ieško išrinktųjų. Tu palik tarp paprastų ir tarp pilkųjų, būk pažemintųjų broliu ir draugu. Dalią jų ir duoną jų priimk. Neišsižadėk jų lig paskutiniosios. Ir kalbėk tik jiems ir tikk už juosius. Būki nebylio burna ir neregio akim. Būki dulke dulkėse ir pelenu tarp pelenų. Vienišų viltim ir paliktų paguoda. Tuo, kurs nieko neima ir visa atiduoda: nuolat alkanu tarp nuolat alkanų.
Sužinokime 3. Pabaikite pradėtus sakinius. . . • • Kalbos gebėjimai – tai. . Mokymo(si) mokyti(s) įrankiai – tai. . . Per mano mokomojo dalyko pamokas mokinių kalbos gebėjimai gali. . Per mano mokomojo dalyko pamokas veiksmingiausi mokymo(si) įrankiai Kalbos gebėjimai – tai. . yra. . . Mokymo(si) mokyti(s) įrankiai – tai. . . • Savo dalykomojo pamokas laikau Per mano dalykosėkmingiausiomis pamokas mokinių tada, kalbos gebėjimai gali. . Per kai. . . . . mano mokomojo dalyko pamokas veiksmingiausi mokymo(si) įrankiai yra. . . Savo dalyko pamokas laikau sėkmingiausiomis tada, kai. . . . .
Sužinokime 3. Mąstydami apie metodinės dienos galimybes užpildykite ŽNS lentelės pirmąsias dvi skiltis. Klausimai 1. Ką žinote apie savąją – dalyko mokytojo – didaktinę kompetenciją? 2. Ką žinote apie mokinių mokymo(si) mokyti(s) kompetencijas? 3. Ką žinote apie bendrosios didaktikos tradicinius metodus ir jų taikymo galimybes? 4. Ką žinote apie bendrosios didaktikos moderniuosius metodus ir jų taikymo galimybes mokant savojo dalyko? 5. Ką žinote apie interaktyviąsias mokymo(si) strategijas bei jų taikymo galimybes mokant savojo dalyko? 6. Ką žinote apie specialiuosius savojo dalyko mokymo(si) būdus, metodus, strategijas? 7. Ką žinote apie postmoderniai lanksčius mokymo(si) proceso organizavimo modelius? Žinau (dabar) Norėčiau sužinoti (paskaitos ir pratybų metu) Sužinojau (įrašysite metodinės dienos pabaigoje)
Sužinokime Nusibraižykite Jums šiandien artimiausią pagal nuotaiką grafinį pradinių žemėlapio modelį (pvz. , viduryje gali būti saulė, debesis, žaibas, medžio kamienas, verba ar kt. ) ir pasižymėkite savo ir kolegų svarbiausias –atramines šios įtraukiančios paskaitos žinias.
Sužinokime 5. Susipažinkite su šios metodinės dienos tikslu ir II dalies veiklos planu ir apgalvokite bei suformuluokite savo asmeninius dalykinius siek(sn)ius • • Mano individualūs didaktinės kompetencijos plėtojimo siek(sn)iai Norėčiau savo požiūrį / žvelgti į mokinių kalbos gebėjimų ugdymą ir veiksmingą taikymą per savo dalyko pamokas………………………………… Tikiuosi įgyti naujų žinių apie………………………. Būtų gerai patobulinti šiuos savo didaktinius gebėjimus: ………………. trimis pasiūlytais aspektais. Metodinės dienos tikslas – pasidalyti informacija ir patirtimi apie skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo metodų ir interaktyviųjų strategijų svarbą ugdant dalykines ir bendrąsias kompetencijas. Veiklos planas I. 11. 45 -13. 15. Dalykinio teksto supratimo strategijos: kaip pasitikrinti, ar mokiniai supranta mokomuosius tekstus, ir kaip to mokyti (įtraukianti paskaita, pavyzdžių analizė) II. 14. 15 -15. 45. Dalykinio teksto supratimo strategijos: kaip pasitikrinti, ar mokiniai supranta mokomuosius tekstus, ir kaip to mokyti (įtraukianti paskaita, darbas grupėmis, pavyzdžių analizė) III. 16. 00 – 16. 30. Užduočių ir klausimų formulavimas: mokymo priemonėse pateiktų užduočių analizė ir mokymas formuluoti užduotis. Argumentavimo būdai (įtraukianti paskaita, darbas grupėmis, pavyzdžių analizė) IV. 16. 30 -17. 15. Kaip pateikti ir pristatyti darbus (prezentacija) (įtraukianti paskaita, pavyzdžių analizė) V. 17. 15 -17. 30. Apibendrinimas (refleksija)
Sužinokime Įtraukianti paskaita, pavyzdžių analizė Tradicija ir modernumas: dalykinių tekstų skaitymo kodai (I) Į(SI)TRAUKIMAS (EGO ir KOGNITYVINĖS sistemos prakalbinimas) I pavyzdys Peržvelkite tekstų pasiūlos lapuose pateikiamus grožinius ir dalykinius tekstus ir iš jų išsirinkite labiausiai sudominsį dalykinį tekstą ir atlikite tris užduotis. 1. Prisiminkite savo mokyklinius metus ir pirmąkart skaitydami pasirinktą tekstą pritaikykite tų metų patį veiksmingiausią teksto supratimo / įsiminimo būdą. Koks jis? (Užrašykite)………………. . 1. Įsivaizduokite, kad tai Jūsų dėstomo dalyko tekstas ir Jūs norėtumėte, kad Jūsų mokiniai jį labai gerai suprastų, todėl parenkite šio teksto skaitymo didaktinį modelį (užduotis).
Sužinokime 3. Pasidalykite savo idėjomis su kolegomis ir išklausykite jų – kuo ypatingi pasiūlytieji skaitymo modeliai? Parašykite savo pastabas jėgos lauko lentelės modelyje. Dalykinių tekstų skaitymo modelių analizė (jėgos laukas) Neefektyvus modelis (-) – argumentai, kodėl Efektyvus modelis (-) – argumentai, kodėl
Sužinokime II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ 1. Peržvelkite kairėje pusėje pateikiamas sąvokas ir pasižymėkite + (žinau), - (nežinau), V(abejoju, reikėtų pasitikslinti) (I) Sąvokos Apibrėžimai (žymėjimo strategija: pasibraukite, kas, Jūsų manymu, svarbiausia) ir Jūsų komentarai (įsirašykite pastabų) Didaktika [gr. 1. Ped. šaka, tirianti mokymą ir lavinimą (mokymo tikslus, turinį, Pagrindinės šiuolaikinės didaktikos sąvokos didaktikos – organizavimą, metodus, principus); 2. moralizavimas, pamokymai. pamokomas] (TŽŽ) Pedagogikos mokslo šaka, tirianti mokymo ir mokymosi klausimus. Bendroji didaktika nagrinėja mokomąjį, mokymo ir mokymosi procesą (jo struktūrą, principus, metodus, formas), specialioji – atskirų moymo dalykų dėstymą. Bendroji didaktika yra specialiosios didaktikos pagrindas. Atskiro mokomojo dalyko dėstymo didaktika vadinama metodika. (EEŽ) Mokymasis Vadovavimas mokymuisi, t. y. tikslingas, nuoseklus mokytojo ir mokinių veikimas, stimuliuojantis ir organizuojantis mokinių pažintinę ir praktinę veiklą. Mokymas – viena iš ugdymo funkcijų. Jis paprastai vyksta įvairiose švietimo institucijose, mokytojui tiesiogiai bendraujant su mokiniais (pvz. , per pamokas) arba netiesiogiai – naudojantis knygomis ar kitomis mokymo priemonėmis. (EEŽ) Tikslinga veikla siekiant įsisavint žmonijos sukauptos patirties pagrindus, įgyti teorinės ir praktinės veiklos mokėjimų ir įgūdžių. (EEŽ)
Sužinokime II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ 1. Peržvelkite kairėje pusėje pateikiamas sąvokas ir pasižymėkite + (žinau), - (nežinau), V(abejoju, reikėtų pasitikslinti) (II) Mokymo(si) Mokymui(si) atrinkti materialinės ir dvasinės kultūros pagrindai: turinys žinios, mokėjimai, įgūdžiai, bendravimo normos. (EEŽ) Mokymo(si) Vidinių mokymo(si) paskatų sistema. Skiriami su mokymusi susiję motyvacija motyvai (pvz. , tikintis mokymosi sėkmės, siekiant išvengti nesėkmių, noras išskleisti savo gebėjimus ir kt. ) ir nesusiję (siekiant suteikti džiaugsmą kitiems, gauti dovanų ar kt. ). Didelę reikšmę mokymosi motyvacijai turi sąveika su aktualia teigiama ar neigiama situacija, motyvuoja ir pati veikla. (EEŽ) Mokymo proceso dėsniais ir dėsningumais grindžiami didaktikos principai teiginiai, kuriais vardijami pagrindiniai mokymo(si) turinio, metodų ir mokymo(si) proceso organizavimo reikalavimai. Svarbiausi principai šie: mokymo moksliškumas ir prieinamumas, sąmoningumas ir aktyvumas, vaizdumas ir žinių tvirtumas, sistemingumas ir nuoseklumas. (EEŽ) Mokymo Ilgalaikė mokytojo ir mokinių praktinė sąveika, per kurią mokiniai procesas įgyja teorinės ir praktinės patirties ir pasirengia savarankiškai veikti. (EEŽ)
Sužinokime II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ 1. Peržvelkite kairėje pusėje pateikiamas sąvokas ir pasižymėkite + (žinau), - (nežinau), V(abejoju, reikėtų pasitikslinti) (III) Mokymo forma Vidinė mokymo proceso struktūra, renginys. Skiriamos individualiosios (pvz. , namų darbai), grupinės (pvz. , laboratoriniai darbai), frontaliosios (pvz. , pamoka, paskaita), mišrios (pvz. , įtraukianti paskaita). Kitos formos: ekskursija, ekspedicija, praktikos darbas, seminaras ir kt. (EEŽ) Metodas [gr. methodos – tyrimo kelias] Tikslo siekimo, veikimo būdas, veiklos tvarka, sąmoningai naudojama kokiam nors tikslui pasiekti. (TŽŽ) Metodas [gr. methodos – tyrimo kelias] – sistema veiksmų būdų tikslui pasiekti, pvz. : mokslinio tyrimo metodai (stebėjimas, eksperimentas ir kt. ) Pedagogikoje skiriami mokymo ir auklėjimo metodai. Metodo struktūrą sudaro: 1) tikslas, 2) priemonės tikslui realizuoti, 3) veiksmų būdai. (EEŽ) Pedagogikos diciplina, tirianti atskirų mokomųjų dalykų mokymo turinį, principus, metodus, būdus, taisykles, formas. Kiekvienas mokymo dalykas turi savo dėstymo metodiką, kuri susijusi su didaktka – bendrąja mokymo metodika. (EEŽ) Metodika [gr. būdų visumos panaudojimo praktika]
Sužinokime II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ 1. Peržvelkite kairėje pusėje pateikiamas sąvokas ir pasižymėkite + (žinau), - (nežinau), V(abejoju, reikėtų pasitikslinti) (IV) Lankstus Lankstumas 1. Lengvai sulenkiamas; liaunas, miklus. 2. prk. sugebantis prisitaikyti prie aplinkybių. L. protas, mąstymas. (DLKŽ) Gebėjimas greitai keistis, prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Lankstumo reikalauja tobulėjanti darbo technologija, technika, naujos mokslo žinios, staigūs socialiniai pokyčiai, nedarbas, nauji veiklos kompetencijos reikalavimai. Dėl to reikia švietimo, mokymo, lavinimo, auklėjimo pokyčių, kurie padėtų prisitaikyti prie naujos ekonominės, socialinės tikrovės. (EEŽ) Modelis [pranc. Originalus (daikto, reiškinio, proceso) atvaizdas. Atliekant pedagoginius tyrimus, modele- sudaromi empiriniai, teoriniai modeliai. Modelis – tikrovės pažinimo ir pertvarkymo pavyzdys] priemonė. Naujų mokymo sistemų modeliai padeda tobulinti didaktiką. (EEŽ) Modeliavimas Mokymo metodas, kai pagal pavyzdį daromas padidintas, sumažintas ar supaprastintas [pranc. modele – daiktas; 2) modelių darymas, 3) mokslinio tyrimo metodas, kai objektyvios tikrovės pavyzdys] daiktai ir reiškiniai vaizduojami teoriškai (teorinis modelis) ar supaprastinto daikto pavidalu (praktinis, daiktinis modelis), arba priešingai – pagal modelį tiriamas tikrovės reiškinys. Sukurti modeliai tikrinami ir vertinami eksperimentais – tai leidžia pažinti visą tiriamą reiškinį. <. . . > Skiriami šie modeliavimo etapai: 1) tyrimo objekto pasirinkimas; 2) modelio empirinio varianto sudarymas ir jo formalizavimas; 3) pirminis bandymas, vertinimas ir koregavimas, ė) eksperimentas, 5) išvados. (EEŽ)
Sužinokime II. DIDAKTIKOS ŽINIŲ KARTOJIMASIS, GILINIMAS, PLĖTOTĖ 1. Peržvelkite kairėje pusėje pateikiamas sąvokas ir pasižymėkite + (žinau), - (nežinau), V(abejoju, reikėtų pasitikslinti) (V) Lanksti didaktika Lanksčios didaktikos modelis Tai postmoderniai lanksčių didaktinių konstrukcijų galimybių pagrindimo ir parengimo instrukcinės intencijos, skirtos atskirų dalykų mokymo(si) procesams. Tai dalyko mokymo didaktinė konstrukcija, kryptingai parengta naudojant lanksčiai (pagal tam tikrus parinktus ar reikiamus kriterijus) dalyko turinio medžiagą bei bendrosios ar specialiosios didaktikos idėjų / elementų derinius, siekiant besimokančiųjų susidomėjimo ir mokymo(si) efektyvumo (lego tiltas).
Sužinokime 2. Mokėjimo mokytis kompetencija – mitas ar realybė? Peržvelkite pateikiamą aprašą ir įvertinkite praktiko žvilgsniu (I) Aptarimas Mokymo(si) mokytis kompetencijos aprašas (pagal Mokėjimo mokytis komptetencijos ugdymas, 2012) Aspektai Mokymosi Mokėjimas mokytis - tai asmens noras ir pasirengimas imtis naujų mokytis užduočių, gebėjimas kontroliuoti pažintinius ir emocinius procesus mokymosi kompetencijos metu ir taikyti įgytus gebėjimus įvairiuose kontekstuose. samprata ir Mokėjimo mokytis kompetencijos struktūra Mokėjimo mokytis kompetencija Gebėjimas kelti informacinių technologijų mokymosi tikslus ir uždavinius Gebėjimas pasirinkti ir taikyti įvairias mokymosi strategijas Gebėjimas savarankiškai pasirinkti tinkamas mokymosi priemones ir atlikti praktinę užduotį Gebėjimas naudotis mokomosiomis kompiuterinėmis priemonėmis mokantis kitų dalykų Gebėjimas planuoti mokymosi veiklą Gebėjimas reflektuoti mokymosi procesą
Sužinokime 2. Mokėjimo mokytis kompetencija – mitas ar realybė? Peržvelkite pateikiamą aprašą ir įvertinkite praktiko žvilgsniu (II) Mokėjimo mokytis tikslas, kompetencijos sudedamieji sandai ir siekių kryptys Mokymo(si) mokytis tikslas – skatinti besimokančiuosius tapti savarankiškais mokymesi. Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo(si) sudedamieji sandai / kryptys Besimokantysis turėtų išsiugdyti šias nuostatas: suprasti, kad mokymasis yra vertingas, visą gyvenimą trunkantis procesas; jausti poreikį mokytis ir tobulėti; siekti pažinti save kaip besimokančiuosius; savarankiškai, kryptingai ir atkakliai siekti užsibrėžto tikslo; pasitikėti savimi, tikėti mokymosi sėkme; jausti atsakomybę už savo mokymosi veiklą, procesą ir rezultatus; dalytis žiniomis, įgyta patirtimi su kitais žmonėmis. Turėtų išsiugdyti šiuos mokymosi gebėjimus: kelti mokymosi tikslus, uždavinius: suprasti, kad mokymasis yra prasminga ir tikslinga veikla; siekti išsiaiškinti, ką jau geba, ko dar reikėtų mokytis; suprasti, kurios asmeninės savybės padeda sėkmingai mokytis, kurios – ne; gebėti išsikelti realius mokymosi uždavinius; planuoti mokymosi veiklą: planuoti ir pasirinkti mokymosi laiką; pasirinkti tinkamas mokymosi strategijas; pasirinkti tinkamas mokymosi priemones; kryptingai veikti siekiant išsikeltų uždavinių: mokytis siejant naują mokymosi medžiagą ar patirtį su tuo, kas jau žinoma, patirta; išsiaiškinti klaidingus įsitikinimus ir juos keisti, koreguoti; taikyti atitinkančias mokymosi stilių ir tinkamas užduočiai atlikti strategijas; susitelkti, išlaikyti dėmesį mokymosi užduočiai atlikti; susidūrus su sunkumais ar nesėkmėmis, atkakliai ieškoti išeities, valingai dirbti; mokytis individualiai, grupėje, klasėje; mokytis iš įvairių informacijos šaltinių; tvarkyti informaciją: rasti, suvokti, atsirinkti, sisteminti, kritiškai vertinti; apmąstyti mokymosi veiklą, procesą ir rezultatus: įvertinti savo mokymosi veiklą ir rezultatus, nustatyti sėkmės ir nesėkmės priežastis; numatyti, ką kitą kartą atlikdami panašaus pobūdžio užduotį darytų kitaip; remiantis veikloje įgyta patirtimi išsikelti naujus mokymosi uždavinius; Turėtų įgyti žinių ir supratimo: kaip vyksta mokymosi procesas; kokie mokymosi būdai ir strategijos tinka vienai ar kitai mokymosi problemai spręsti; kad yra įvairių mokymosi stilių; koks yra jų mokymosi stilius, mokymosi galios ir galimybės; iš kokių šaltinių galima mokytis.
Sužinokime 2. Mokėjimo mokytis kompetencija – mitas ar realybė? Peržvelkite pateikiamą aprašą ir įvertinkite praktiko žvilgsniu (III) Mokymosi mokytis strategijos Kompetencijoms ugdyti padeda įvairios mokymosi strategijos. Mokiniai, kurie nežino arba nenaudoja mokymosi strategijų, dažnai mokosi pasyviai ir patiria mokymosi sunkumų. Kas yra mokymosi strategija? Yra įvairių mokymosi strategijų apibrėžimų, pvz. : metodai, kuriuos mokiniai naudoja mokymuisi; būdai, padedantys įgyti gebėjimus; metodai skirti ugdytis gebėjimams; būdai, padedantys pasiekti numatytus tikslus; žingsnių sekos, padedančios atlikti sudėtingas užduotis. Įvairios mokymosi strategijos padeda mokiniams mokytis aktyviai, sąmoningai ir tikslingai, taupo mokymuisi skirtą laiką, mokymąsi daro veiksmingą. Pirmiausia mokymosi strategijos turėtų būti paaiškinamos mokiniams, mokytojas gali patarti, kurios iš jų labiausiai tinka vienai ar kitai užduočiai atlikti. Būtina mokymosi strategijas taikyti pamokoje ir pamažu pratinti mokinius, kad jos taptų mokinio savarankiško darbo dalimi. Įvairių mokymosi strategijų pavyzdžių galima rasti Geoff Petty praktiniame vadove Šiuolaikinis mokymas. Mokytojo vadovaujami mokiniai panašias strategijas gali kurti ir patys. Taip pat mokiniai gali sugalvoti, kaip patraukliai pateikti, pavaizduoti strategiją, kad ją būtų galima geriau įsiminti. pateikta informacijos paieškos strategija arba remiantis ja sukurti sau tinkamą paieškos strategiją (konkrečiai užduočiai).
Sužinokime 2. Mokėjimo mokytis kompetencija – mitas ar realybė? Peržvelkite pateikiamą aprašą ir įvertinkite praktiko žvilgsniu (IV) Ugdytojo veikla Ugdant mokėjimo mokytis kompetenciją rekomenduojama rengti užduotis, kurios skatintų besimokančiuosius: mokytis, tobulėti, tikėti mokymosi sėkme; išsikelti realius mokymosi tikslus, kryptingai ir atkakliai jų siekti; gebėti planuoti, stebėti ir koreguoti savo mokymąsi; rasti sau tinkamus mokymosi būdus; siekti paramos ir noriai teikti ją kitiems; prisiimti atsakomybė už savo mokymąsi; apmąstyti mokymosi veiklą ir rezultatus. http: //www. upc. smm. lt/ugdymas/pagrindinis/rekomendacijos/failai/it/ Kompetencijos_IT_2011 -01 -25. doc
Sužinokime 3. Diskusija “Ar kalbos gebėjimų ugdymas – tik lituanistų rūpestis, brandinantis vaisius tik jų dalyko sodams? ” Taip (argumentai). . . Ne (argumentai). . .
Sužinokime Lietuvių gimtosios kalbos dalyko tikslas, uždaviniai, struktūra ir integravimo galimybės (pagal pagrindnio ugdymo BP, 2008) Kalbinis ugdymas – svarbi bendrojo ugdymo dalis. Kalbinių gebėjimų ugdymas sudaro prielaidas mokinių intelektinių ir kūrybinių galių plėtotei, emocinei, dorovinei, socialinei, kultūrinei brandai, pilietinės ir tautinės savimonės raidai. Tikslas – sudaryti prielaidas mokiniams ugdytis komunikavimo ir kultūrinę kompetencijas, būtinas kiekvieno žmogaus visaverčiam asmeniniam gyvenimui, sėkmingai mokymosi, visuomeninei ir būsimai profesinei veiklai. Uždaviniai • Kad būtų įgyvendintas dalyko tikslas, mokiniai: • kuria įvairaus pobūdžio sakytinius ir rašytinius tekstus, siekdami įvairių tikslų įvairiose socialinėse ir kultūrinėse situacijose; • ugdosi poreikį sąmoningai skaityti, gebėjimą kritiškai vertinti įvairaus pobūdžio tekstus ir įvairias kultūrinio gyvenimo formas; • ugdosi poreikį nuolat tobulinti savo kalbinius gebėjimus, remdamiesi kalbos ir literatūros žiniomis, įgunda tikslingai taikyti įvairias strategijas; • pažįsta grožinės literatūros savitumą, patiria estetinių išgyvenimų, supranta esminių vertybių prasmę; • pažįsta kalbą ir literatūrą kaip tautos kultūros dalį, suvokia kultūros tradicijas ir jas kūrybingai plėtoja. Struktūra Lietuvių gimtosios kalbos dalyko turinį sudaro santykinai atskirtos, bet ugdymo procese integruojamos veiklos sritys: • • • kalbėjimas ir klausymas; skaitymas, literatūros (kultūros) pažinimas; rašymas.
Sužinokime Lietuvių gimtosios kalbos dalyko tikslas, uždaviniai, struktūra ir integravimo galimybės (pagal pagrindnio ugdymo BP, 2008) Kalbinis ugdymas – svarbi bendrojo ugdymo dalis. Kalbinių gebėjimų ugdymas sudaro prielaidas mokinių intelektinių ir kūrybinių galių plėtotei, emocinei, dorovinei, socialinei, kultūrinei brandai, pilietinės ir tautinės savimonės raidai. Integravimo galimybės • Integracinius lietuvių kalbos ryšius lemia keletas esminių bruožų, kuriais šis dalykas išsiskiria iš kitų. Vaikai ateina į mokyklą mokėdami gimtosios kalbos tiek, kiek nė vieno kito mokomojo dalyko (ja reiškia mintis, mąsto). Be to, kalbos nuolat mokomasi per kitų dalykų pamokas. Mokinių kalbos gebėjimai yra svarbi sąlyga sėkmingai mokytis kitų dalykų. Lietuvių kalbai svarbūs keli integravimo aspektai: • Kalbos ugdymosi ir asmenybės brendimo integralumas. Humanistinėmis vertybėmis pagrįstas kalbos ugdymo turinys, tinkamai organizuotas ugdymo procesas brandina mokinio asmenybę, kita vertus, ir mokinys, kaip visateisis ugdymo proceso dalyvis, daro įtaką ir kalbos ugdymo turiniui, ir pačiam ugdymo(si) procesui. • Ryšiai su kitais dalykais. Kalbos ugdymo sąsajas su kitais mokomaisiais dalykais lemia bendroji kultūrinė kalbos paskirtis: kalba kuriamas ir perteikiamas kitų dalykų turinys. Skaitydami ir aptardami grožinius ir negrožinius tekstus, mokiniai remiasi istoriniu, socialiniu bei kultūriniu kontekstu, kitų mokomųjų dalykų žiniomis, mokosi atpažinti ir kvestionuoti tekstuose teigiamas vertybes, pasaulėžiūros bei kultūros ženklus. Kalbos ugdymo veikla (kalbinių situacijų modeliavimas ir tekstų kūrimas žodžiu bei raštu) derintina su kitų dalykų tematika bei problematika. Mokytojams numačius ir susitarus, mokantis kalbos gali būti rengiamasi ir kitų dalykų pamokoms (pvz. , straipsnio, pranešimo rašymas ir pristatymas, diskusijų, aptarimų rengimas). • Kalbėdami, diskutuodami, rašydami, pristatydami savo darbus mokiniai mokosi argumentuoti remdamiesi kitų dalykų mokymosi patirtimi, mokosi tikslingai pasirinkti informaciją iš įvairių šaltinių, paaiškinti įvairių dalykų sąvokas, taisyklingai jas tarti ir rašyti, tinkamai pateikti citatas, nurodyti šaltinius. • Informacijos apdorojimas, tekstų pateikimas glaudžiai sietinas su informacinėmis technologijomis. Mokiniai mokosi vertinti informacijos patikimumą, tikslumą, tinkamumą, skaityti ir suprasti interaktyviuosius tekstus, kuriuose prasmė reiškiama ne tik žodiniais ženklais. Skaitydami, sudarydami ir pildydami lenteles, braižydami diagramas ir grafikus mokiniai gali pritaikyti matematikos, informacinių technologijų ir kalbos patirtį. Rašant ir redaguojant kompiuteriu reikia išmanymo, kaip sutvarkyti pastraipas, kokius rašmenų šriftus, stilius pasirinkti, kaip tikrinti rašybą, įterpti paveikslą, paaiškinimą. • Kalbos gebėjimų plėtojimo motyvacija gali būti stiprinama mokantis kitų dalykų. Siektina, kad ir per kitų dalykų pamokas (ir gyvenime) būtų laikomasi pagrindinių kalbinio raštingumo reikalavimų.
Sužinokime 4. Šiuolaikinio mokymo(si) proceso kaitos kryptys ir mokymo(si) tikslų samprata Bloom’o ir Marzano mokymo(si) tikslų taksonomijų lyginimas: kas tarp jų bendra, kuo jos skiriasi? Išanalizuokite ir įvertinkite. Mokymo(si) tikslų tipologijos sampratas- kas tarp jų bendra, kas skiriasi? Kodėl, Jūsų manymu? Kuria taksonomija remiatės savo praktikoje, kodėl? Bloom’o mokymo tikslų taksonomija (1956) Pažinimo tikslai Emociniai tikslai Psichomotoriniai tikslai 1. Žinios – faktų radimas, prisiminimas (atpažinimas, atgaminimas, nustatymas). 1. Prėmimas 1. Refleksyvieji judesiai 2. Supratimas – atpasakojimas, interpretavimas, paaiškinimas, aprašymas, perfrazavimas. 2. Reagavimas 2. Pagrindiniai judesiai 3. Taikymas – panaudojimas kitomis sąlygomis, sprendimas, eksperimentavimas, numatymas. 3. Vertinimas 3. Suvokimo galios 4. Analizė – santykių atskleidimas – medžiagos skaidymas į sudedamąsias dalis, jų sisteminimo būdų nustatymas (radimas ryšio, susiejimas, atskyrimas, klasifikavimas, grupavimas, lyginimas, sisteminimas, nustatymas kategorijų). 4. Organizavimas 4. Fizinės galios 5. Sintezė – visumos sudarymas iš dalių (konstravimas, kombinavimas, formulavimas, hipotezių kėlimas). 5. Apibūdinimas pagal vertybę 5. Sudėtingi judesiai 6. Sprendimas - įvertinimas, argumentuotas kritikavimas, kategorijų nustatymas. Remiasi biheviorizmu 6. Nekalbinis bendravimas
Sužinokime 4. Šiuolaikinio mokymo(si) proceso kaitos kryptys ir mokymo(si) tikslų samprata Bloom’o ir Marzano mokymo(si) tikslų taksonomijų lyginimas: kas tarp jų bendra, kuo jos skiriasi? Išanalizuokite ir įvertinkite. Mokymo(si) tikslų tipologijos sampratas- kas tarp jų bendra, kas skiriasi? Kodėl, Jūsų manymu? Kuria taksonomija remiatės savo praktikoje, kodėl? (II) Marzano Naujoji ugdymo tikslų taksonomija (2001) Elgsenos modelis Taksonomijos lygmenys Nauja užduotis 1. Paieška – paprasčiausias žinių prisiminimas arba atlikimas ↓ 2. Supratimas – žinių svarbesnių aspektų įvardijimas ir Ego sistema nusprendžia imtis (labai svarbu perteikimas. motyvacija!) 3. Analizė – žinių nagrinėjimas iki smulkių detalių bei ↓ rezultato – naujų išvadų generavimas. Metakognityvinė sistema numato tikslus ir strategijas (svarbu sąmoningas veiklos 4. Žinių panaudojimas – žinios pritaikomos ir panaudojamos planavimas!) konkrečioje situacijoje. ↓ 5. Metakognityvinė sistema apima tikslų numatymą, jų Kognityvinė sistema apdoroja tinkamą kontroliavimą, valdymą, aiškumo savistabą ir tikslumo informaciją (sėkmė labai priklauso nuo jau savistabą. turimų žinių!) 6. Ego sistema – tai svarbos, efektyvumo, emocinės reakcijos ↓ ir motyvacijos įvertinimas. Žinios (sena ir nauja jungtis+ visų trijų sistemų integrali veikla) Ego, metakognityvinė ir kognityvinė sistemos yra šios taksonomijos, šerdis, remiasi kognityvizmu.
Sužinokime 5. Optimalaus mokymosi lygtis (formulė) (pagal E. Jensen, 2001) • + • Asmeninė istorija (įsitikinimai, patirtis, vertybės, žinios) • Apdorojimas (tai, kam mokantis teikiama pirmenybė) (būsenos, kairiojo ir dešiniojo purutulio, limbinės sistemos, abstraktaus ar konkretaus mąstymo dominavimas) + • = • Dabartinės aplinkybės (aplinka, jausmai, kontekstai, tikslai, nuotaikos) Gaunama informacija (5 pojūčiai) (regėjimas, klausa, lytėjimas, uoslė, skonis) Prasmė (patirties, informacijos ir stimulų susiejimas darant išvadas ir sukuriant pavyzdžius, suteikiančius mūsų gyvenimui prasmę) Atsakas (7 protinių gebėjimų rūšys) (žodiniai-lingvistiniai, erdvės suvokimo, kinesteziniai, muzikiniai-ritminiai, refleksijos, loginiai-matematiniai, tarpasmeninių santykių gebėjimai) Optimalus mokymasis
Sužinokime 6. Tai kokius metodus ir strategijas taikyti? Iš kurios klasifikacinės sistemos rinktis? Mokymo(si) metodų klasifikacija – tai atvira šiuolaikinės didaktikos problema, nes yra daugybė klasifikacinių sistemų, su kuriomis vertėtų susipažinti, norint išvysti platesnius didaktikos horizontus: – – – Pagal santykį su teorija ir praktika Pagal mokytojo ir mokinio vaidmenų dominavimą įsisavinant žinias Pagal informacijos teikimo / gavimo šaltinį Pagal mokymo(si) proceso dalyvių žodinę raišką Pagal pažinimo (taksonomijos) lygius Pagal mokomosios veiklos turinį ir pobūdį Pagal didaktinius tikslus ir uždavinius Pagal autoritarizmo ir humaniškumo laipsnį Pagal pedagogo ir ugdytinių veiklos pobūdį Pagal ugdytinių protavimo operacijų logiką Pagal naujumą ir kt.
Sužinokime Susipažinkite su pirmąja metodų klasifikacine lentele naudodamiesi teksto žymėjimo sistema (Paskaitos priedas nr. 1)
Sužinokime 7. II pavyzdys (metakognityvinė veikla) Drauge pabandykime sukurti vieno laisvai pasirinkto dalykinio teksto skaitymo modelį naudodamiesi Bloom‘o ir Marzano taksonomijų žingsniais ir jiems realizuoti parinktais metodais ar strategijomis. Tekstas. . Skaitymo žingsniai ir metodai remiantis Bloom‘o taksonomija Kuris efektyvesnis? Kodėl? Skaitymo žingsniai ir metodai remiantis Marzano taksonomija
Sužinokime II. DIDAKTIKOS PRAKTIKA: dalykinių tekstų skaitymo modelių rengimas Įtraukianti paskaita, darbas grupėmis, pavyzdžių analizė Tradicija ir modernumas: dalykinių tekstų skaitymo kodai (II) I. Pradinės praktikos darbų įžvalgos: perskaitykite pateikiamus teiginius ir parašykite savo nuomonę – pritariate ar ne, kodėl (argumentuokite)
Sužinokime Teiginiai Jūsų nuomonė: pritariu, nes… nepritariu, nes…. Didaktika (gr. didaktikos – pamokomas) – tai pedagogikos šaka, tirianti mokymą(si) ir lavinimą(si) (mokymo(si) nuostatas, tikslus, turinį, principus, organizavimą, metodus) – tai menas. Didaktika (gr. didaktikos – pamokomas) – tai pedagogikos šaka, tirianti mokymą(si) ir lavinimą(si) (mokymo(si) nuostatas, tikslus, turinį, principus, organizavimą, metodus) – tai mokslas. Didaktikos. Hac itur ad astra. Didaktika – iš čia kylama į žvaigždes (tai kelias į garbę). Kai poetui nesimiega… Jis rašė drebančia ranka, Kad dar Nesibaigė sezonas pragare Ir jam Ar būti, ar prarasti – vis tas pat. , , Nėra , Užrašė jis, - tiesos. Ir tai Tiesa. ” (Antanas Šimkus) Skirtingų istorinių laikų didaktikos tendencijos priklauso nuo filosofijos, sociologijos, psichologijos, meno teorijų. Šiuolaikinis pedagogas turi būti susipažinęs su pagrindiniais didaktikos istorijos etapais. Šiuolaikinis pedagogas turi išmanyti tradicinius, modernius ir / arba postmodernius didaktikos instrumentarijus. (Jei pritariate, pabraukite 1, 2 arba 3 pasirinkimus)
Sužinokime 2. Modernumo ir postmodernumo sankirtų laikais… O tempora, o mores! - susipažinkite su pateikiamomis modernumo ir postmodernumo reiškinių teorinėmis koncepcijomis ir įrašykite savo komentarus – pritariate ar ne, kodėl (I) Konceptualūs teiginiai Modernumo ir postmodernumo – kaip socialinių reiškinių (būvių) - nereikėtų painioti su modernizmu ir postmodernizmu, suprantamais kaip meno kryptys, srovės, stiliai. Moderniųjų ir postmoderniųjų pažiūrų sankirtos laikais ne tik abejojama neklystančių žiniųžinojimų pasauliu, bet ir bet kokie apibrėžimai, definicijos laikomi tam tikrų epochų, tam tikrų žmonių grupių susitarimo objektais, kurie nuolat praranda arba keičia buvusiąsias reikšmes. Šviečiamojo amžiaus (XVIII a. ) tikėjimo racionalia mokslo pažanga, technologijų pergale prieš gamtą bei socialinių reformų pergalėmis. Politiniu aspektu modernumas paprastai reiškia, kad centras priima sprendimus, kontroliuoja socialinę gerovę, švietimą, ekonomiką. Organizaciniu aspektu modernumas – tai hierarchiška biurokratinė organizacija. Asmens dimensija modernume – tai būtinumas laikytis sistemos ir tvarkos bei jausti tam tikrą kolektyvinę priklausomybę ir tapatumą. Mainais už racionalumą prarandama dvasia. Vidurinės mokyklos yra laikomos pradiniais modernumo simboliais ir simptomais. Postmodernumo reiškinys yra sunkiai apibrėžiamas ir struktūralizuojamas, nes net jo radimosi laikas skirtingose koncepcijose įvardijamas įvairiai.
Sužinokime 2. Modernumo ir postmodernumo sankirtų laikais… O tempora, o mores! - susipažinkite su pateikiamomis modernumo ir postmodernumo reiškinių teorinėmis koncepcijomis ir įrašykite savo komentarus – pritariate ar ne, kodėl (II) U. Eko , , Postilėje rožės vardui. 1983“, kalbėdamas apie postmodernizmą – kaip kultūros reiškinį - teigia, jog , , kiekviena epocha gali turėti savąjį postmodernizmą lygiai taip pat, kaip kiekviena epocha gali turėti savąjį manierizmą. (. . . ) Ateina toks laikas, kai avangardas (modernas) nebeturi kur toliau eiti, nes jau sukūrė savo metakalbą, bylojančią apie savo neįmanomus tekstus (koceptualusis menas). Postmodernizmo atsakas modernizmui yra pripažinimas, jog praeitis, kadangi negali būti sunaikinta – jos sunaikinimas veda į tylą – turi būti peržiūrima: su ironija, be apgaulės. “ Šiame kontekste gali postmoderniai atrodyti daugybės įvairių kultūros epochų žmonių mintys, , , perkratančios“ kultūrinį paveldą. Žaviai – kaip modernumo kritikas iškiltų ir B. Šo (G. B. Shaw, 1856– 1950), vienu iš ankstyvųjų modernumo biurokratijos kritikų galima laikyti ir rašytoją F. Kafką (F. Kafka, 1883– 1924), atskleidusį civilzuoto pasaulio sistemų beprotybę romanuose , , Procesas“, , , Pilis“. Postmoderniojo ugdymo galimybių begalybės. .
Sužinokime 2. Modernumo ir postmodernumo sankirtų laikais… O tempora, o mores! - susipažinkite su pateikiamomis modernumo ir postmodernumo reiškinių teorinėmis koncepcijomis ir įrašykite savo komentarus – pritariate ar ne, kodėl (III) Postmoderniojo ugdymo galimybių begalybės. . Postmoderniosios ugdymo koncepcijos neturi ir nekuria vieningos ideologijos, griežtų struktūrinių principų, jos grindžiamos lanksčiomis pažiūromis, neįsipareigojančiomis konkrečioms pedagogonėms teorijoms. Postmodernusis ugdymas kiekvieną kartą gali remtis kita – klasikinės ar laisvosios paradigmos (taigi – modernumo) – koncepcija arba lanksčiais jų dariniais. A. Hargreaves teigia: , , Pagal postindustrinę paradigmą nėra vieno geriausio modelio, nėra vienintelio tikrumo. Tėra geresnės ar blogesnės praktikos ir formos, praktikos, labiau tinkamos vieniems, o ne kitiems kontekstams. Todėl svarbu nustatyti, įvertinti ir pavaizduoti struktūrų keitimo modelių įvairovę, siūlyti ugdytiniams pasirinkti tai, ką jie galėtų taikyti ir pritaikyti savo aplinkai, o ne primesti įpareigojimus, kuriems privalu paklusti, nepriklausomai nuo aplinkybių. “ Teoretikai, kurie postmodernumą linkę traktuoti kaip aukštesniąją modernumo pakopą, siekia ir postmodernias pažiūras cenzūruoti – įsprausti į tam tikrus privalomus kanonus.
Sužinokime 2. Modernumo ir postmodernumo sankirtų laikais… O tempora, o mores! - susipažinkite su pateikiamomis modernumo ir postmodernumo reiškinių teorinėmis koncepcijomis ir įrašykite savo komentarus – pritariate ar ne, kodėl (IV) A. Hargreaves‘o mintys apie šiuolaikines edukacines ir didaktines tendencijas. . . *daugelyje mokyklų mokytojai tebėra lyg sunkiosios pramonės amžiuje ir “gamina” vaikų laidas atskirų amžiaus grupių klasėse. . . ar pagal standartus; *dabartiniai švietimo kaitos modeliai kuriami vykstant galingai ir dinamiškai kovai tarp dviejų milžiniškų socialinių jėgų – modernumo (racionalus socialinis būvis, besiremiantis tikėjimu technologijų pergale prieš gamtą ir hierarchine biurokratine kontrole) ir postmodernumo (sudėtingas, kupinas netikslumo pasaulis, neturintis vienintelių prasmių ar vertybių, jo organizacinė metafora galėtų būti judanti mozaika); *tariamai saugi imitacija tampa dominuojančia ir stiprėjančia švietimo kaitos strategija; *vienos modernios misijos (bendrosios vizijos, vertybės, mokymo programos, sistemos, vadovėliai) keičiamos kitomis; * ikimodernios arba modernios švietimo įstaigos bet kokia kaina stengiasi išlikti sudėtingame postmoderniame pasaulyje, iš to kyla nesuderinamumo krizės; *žlungančio modernumo pastato stiprinimas: standartizuoti mokomieji dalykai, mokymo strategijos, privalomas testavimas; * lankstumas – būdas sukurti tokį darbą, kuris būtų individui prasmingesnis ir vientisesnis. (Hargreaves, 1999)
Sužinokime 2. Modernumo ir postmodernumo sankirtų laikais… O tempora, o mores! - susipažinkite su pateikiamomis modernumo ir postmodernumo reiškinių teorinėmis koncepcijomis ir įrašykite savo komentarus – pritariate ar ne, kodėl (V) L. Duoblienės mintys apie lietuviškus ugdymo filosofijos ir didaktinių realijų kontekstus. . . *Lietuvos postmodernistinę ugdymo filosofiją švietimo teoretikai ir praktikai vertina gana nepalankiai, nes siekiama išsaugoti senosios (tarpukario) Lietuvos pedagogikos tradicijas, grįstas pastovių ir objektyvių tiesų teigimu. Todėl į postmodernizmą švietimo politikai ir tyrėjai apeliuoja tik tuomet, kai nori nusakyti keblią, “neskaidrią” Lietuvos švietimo būklę ir eklektišką ugdymo politiką. Tuomet patogu griebtis postmodernizmo. *Vis dėlto mokyklų gyvenime ir ugdymo procese nesunku atpažinti kai kuriuos postmodernizmo bruožus. Jie pasireiškia per tarpdiscipliniškumą, dalykų integraciją, informacinių technologijų pasisavinimą. Ugdytojai ir ugdytiniai sugeba jungti iš pirmo žvilgsnio tarpusavyje nederančius dalykus (klasikinės ir liaudies kultūros elementus), ieškoti naujų neįprastų dermių, imtis kūrybinių žaidimų. *Parengus mokytojus kūrėjus, ypač projektų specialistus, interpretatorius ir dekonstruktorius, lengviau būtų keisti mokinio ugdymo metodikas, nes tokie mokytojai skatintų mokinius tapti kūrėjais: turėti savo nuomonę reikšti unikalų supratimą, įžvalgas, rodyti iniciatyvą. (Lidija Duoblienė, 2006)
Sužinokime Susipažinkite su pirmąja, antrąja ir trečiąja metodų lentelėmis ir paaiškinkite jų parengimo principus: kokiems teksto skaitymamsjos tiktų, kodėl? (Paskaitos priedai nr. 1, 2 ir nr. 3)
Sužinokime Žinių apie metodus lentelė-žemėlapis Kaip mokyti(s)? (paskaitos priedas) (I skiltis 1) Tradiciniai / klasikiniai mokymo(si) metodai (L. Jovaiša, 1994, 2007, L. Šiaučiukėnienė, 2001, 2011) Klasifikacija (I) I. Informaciniai Teikiamieji 1. Pasakojimas (siužetinis, aprašomasis, aisškinamasis) 2. Paskaita (mokyklinė, akademinė) 3. Teikiamasis pokalbis (genetinis, analitinis-sintetinis) 4. Demonstravimas 5. Literatūros naudojimas Atgaminamieji 1. Atpasakojimas (raštu, žodžiu) 2. Kartojimo pokalbis (atkūrimo, apibendrinimo) 3. Tikrinamasis pokalbis (apklausa, kolokviumas, įskaita, egzaminas) 4. Rašiniai (kontrolinis, įspūdžių ir kt. ) 5. Iliustravimas II. Praktiniai operaciniai Pratybų 1. Treniruotė 2. Kontekstinės pratybos 3. Grafiniai darbai Praktiniai darbai 1. Instruktažas 2. Techninis darbas 3. Mašinų darbas
Sužinokime Žinių apie metodus lentelė-žemėlapis Kaip mokyti(s)? (paskaitos priedas) (I skiltis, 2) Tradiciniai / klasikiniai mokymo(si) metodai (L. Jovaiša, 1994, 2007, L. Šiaučiukėnienė, 2001, 2011) Laboratoriniai 1. Bandymų demonstravimas 2. Iliustraciniai laboratoriniai darbai 3. Eksperimentiniai laboratoriniai darbai 4. Techninis modeliavimas 5. Kūrybiniai rašiniai 6. Algoritmavimas III. Kūrybiniai Euristiniai 1. Euristinis pokalbis 2. Loginis įrodymas 3. Paieškos Probleminiai 1. Probleminis dėstymas 2. Probleminis pokalbis 3. Uždavinių sprendimas Tiriamieji 1. Stebėjimas 2. Eksperimentas 3. Tiriamasis pokalbis 4. Darbas su moksline literatūra 5. Statistiniai skaičiavimai
Sužinokime Žinių apie metodus lentelė-žemėlapis Kaip mokyti(s)? (paskaitos priedas) (I skiltis, 3) Tradiciniai / klasikiniai mokymo(si) metodai (L. Jovaiša, 1994, 2007, L. Šiaučiukėnienė, 2001, 2011) Klasifikacija (II) I. Informacijos šaltinių naudojimo metodai 1. Percepciniai (suvokimo) a) klausymas; b) skaitymas. 2. Mneminis (atminties) mokymosi metodas: a) mokymasis iš vadovėlio (įsiminimas, išsaugojimas, atgaminimas, analizė, sintezė, abstrakcija, apibendrinimas); b) mokymasis mintinai 3. Mentaliniai (protinis) mokymosi metodai: a) planavimas; b) darbas su knyga (orientacinis susipažinimas, apžvalga, atrankinis skaitymas, ištisinis metodas, mišrus). II. Praktiniai operaciniai 1. Pratybos / pratimų atlikimas 2. Praktikos darbai 3. Laboratoriniai darbai III. Kūrybiniai metodai 1. Uždavinių sprendimas 2. Problemos / uždavinio paieškos 3. Sumanymo / idėjos įgyvendinimo
Sužinokime Aktyvaus mokymosi metodai ( Teacher‘s Guide, 1996) Šiuolaikinės didaktikos mokymo ir mokymosi metodai (L. Šiaučiukėnienė, O. Visockienė, P. Talijūnienė, 2006) (II skiltis, 1) Aktyvieji metodai 1. Mokymosi kontraktas 2. Skaitymas 3. Rašymas 4. Įtraukianti paskaita 5. „Minčių lietus“ 6. Klausimų pateikimas 7. Svarbus įvykis 8. Atvejo analizė 9. Jėgos lauko analizė 10. Diskusija mažose grupėse 11. Klasės diskusija 12. Debatai 13. Grupės pranešimas 14. Mokinių interviu 15. Vaidmenų atlikimas Šiuolaikiniai didaktikos metodai I. Skaitymo metodai 1. Mokausi raidžių 2. Mano žodžių sąsiuvinis 3. Paskutinis žodis priklauso man 4. Teksto žymėjimas 5. „Ištęsta“ paskaita 6. IDEAL 7. Dviejų pusių dienoraštis II. Rašymo metodai 1. Kryžminė diskusija 2. Nebaigti sakiniai 3. Žodžių žemėlapis 4. Tinklo nėrimas 5. Piramidės. istorija 6. Penkiaeilis 7. Laisvasis rašymas (esė) 8. Rašymo procesas III. Klausinėjimo metodai 1. Klausiamieji žodžiai 2. „Stori“ ir „ploni“ klausimai 3. 6 W 4. Klausimų ramunė (arba Bloom‘o ramunė)
Sužinokime Aktyvaus mokymosi metodai ( Teacher‘s Guide, 1996) Šiuolaikinės didaktikos mokymo ir mokymosi metodai (L. Šiaučiukėnienė, O. Visockienė, P. Talijūnienė, 2006) (II skiltis, 2) IV. Mokymosi bendradarbiaujant metodai 1. Kompozicija (durstinys) 2. Abipusis mokymas 3. Diskusija 4. Debatai 5. Sakyk ir klausyk 6. „Apskritasis stalas“ ir „Suk ratą“ 7. Kampai 8. Mokymas(is) grupėmis 9 Projektai V. Įvairias veiklas jungiantys metodai 1. Raktiniai (svarbiausi) terminai 2. Sumaišytas loginis eiliškumas 3. Žinau – Noriu sužinoti - Išmokau 4. Akvariumas 5. Situacijų žaidimas 6. Minčių lietus 7. Ledlaužis 8. Minčių ežys 9. Testai 10. Nuo visumos prie dalių 11. Interviu 12. Argumentai „už“ir „prieš“ 13. Inscenizavimas 14. Sutarčių sudarymas 15. Žaidimai 16. Atvejo analizė 17. Dėstymas periodais 18. Projektai 19. Užmokyklinės užduotys 20, Autoriaus kėdė 21. Euristinis mokymas („Vee“ diagrama) 22. Venno diagrama 23. Sąvokų (koncepcijų) žemėlapis 24. Klausimai ir užuominos 25. Mokslinė chronologinė horizontalė. 26. Kurso portfelis (krepšys, dalyko aplankas) 27. Kompetencijos portfelis (krepšys, aplankas)
Sužinokime Aktyvaus mokymosi metodai ( Teacher‘s Guide, 1996) Šiuolaikinės didaktikos mokymo ir mokymosi metodai (L. Šiaučiukėnienė, O. Visockienė, P. Talijūnienė, 2006) (II skiltis, 3) VI. Mokymosi įsivertinimo būdai (Teigiamų jausmų piramidė, Vainikėlis, Lagaminas, Veidelio piešimas, Nuotaikų kaleidoskopas, Pedagoginė saulutė, Pyragas) VII. Diferencijuoto mokymo(si) būdai (Orientuokis, Klausyk ir galvok, Vertink save, Pasirink pagal save, Mokomės patys, Prisimink, ką žinai, Sena+ nauja, Žinių tinklinio varžybos) VIII. Mokymą(si) skatinantys būdai 1. Susipažinimo būdai (Žaidimas vardais, Vardo istorija, Keičiu savo vardą, Aš po dešimties metų, Mėgstami gyvūnai, Noriu Jums pristatyti, Mano vaikystės akmenėlis, Mano balionas, Popierinė išdaiga, Mano vardas) 2. Sudominimo būdai (Paslaptingas vokas, Pasakojimo dalys, Žaidimas abėcėle, Geras žodis, Balionų sprogdinimas, Vien dėl smagumo, Juokai, Netikėta, Pertraukėlė nieko neveikiant, Raktas) 3. Relaksacijos būdai (Pagauk pelę, Pasiek žvaigždes, Dirigentas, Kaukės, Paukščiai, Pulsas, Žodžiai ar skaičiai) IX. Informacinių technologijų panaudojimas (vaizdai, medijos, prezentacijos, animacija, videofilmai, videosiužetai etc)
Sužinokime Interaktyviojo mokymo(si) strategijos ( D. Buehl, 2004) (III skiltis, 1) I. Būdai, padedantys mokytis naujų žodžių, sąvokų, charakteristikų, apibrėžimų 1. Grafinis analogijos atvaizdavimas 2. Sąvokos ir apibrėžimo schema 3. Frayerio modelis 4. Lygių žymėjimas 5. Semantinės ypatybės analizė 6. Būdas žodžiams įsidėmėti 7. Žodžio genealoginis medis II. Būdai, padedantys pradėti mokytis naują medžiagą, intriguojantys, sutelkiantys vaizduotę ir dėmesį prieš tekstų skaitymą ar naują veiklą 1. Išankstiniai orientyrai 2. Idėjų kūrimas remiantis turimomis žiniomis 3. Teksto gidas 4. Kryptingas įsivaizdavimas 5. Interaktyviojo skaitymo gairės 6. Įmagnetintos santraukos 7. Teksto raktas 8. Minčių žemėlapis 9. Galimi sakiniai 10. Probleminės situacijos 11. Išankstiniai įspūdžiai 12. Struktūruoti užrašai 13. Įsivaizduok save nuotraukoje
Sužinokime Interaktyviojo mokymo(si) strategijos ( D. Buehl, 2004) (III skiltis, 2) III. Būdai įsigilinti, atidžiau skaityti ir suprasti tekstą 1. Veikėjų citatos 2. Veikėjų stebėjimas 3. Klausimai autoriui 4. Sąsajų apžvalga 5. Pasakojimo planas IV. Būdai tekstams analizuoti, tirti, įsiminti 1. Įvairios perspektyvos 2. Nuodugnus klausinėjimas 3. Istorinių pokyčių schema 4. Schema istorijos faktams įsiminti 5. Tyrimo lentelė 6. Požiūrio nagrinėjimo gairės 7. Teiginio ir patvirtinimo struktūra 8. Piramidės formos diagrama V. Būdai tekstams aptarti, aiškintis, diskutuoti, įvertinti 1. Diskusijos tinklas 2. ŽNS plius (žinau, noriu sužinoti, sužinojau) 3. Kartojimas poromis 4. Mokymosi dienoraštis 5. Klausimo analizė 6. Savo skaitymo ir mąstymo stebėsena VI. Būdai, susiję su raiškiu skaitymu, teksto citavimu, sava nuomone 1. Skaitymas balsu 2. Paskutinį žodį suteikite man VII. Būdai, padedantys planingai rašyti, sisteminti medžiagą 1. Durstinys 2. Klausimo ir atsakymo santykis 3. VAFT (vaidmuo – adresatas – forma – tema) 4. Šablonai
Sužinokime Interaktyviojo mokymo(si) strategijos ( D. Buehl, 2004) (III skiltis, 3) Šių strategijų pagrindinis tikslas – išmokti mokyti(s) skaitant, sisteminant, rašant – taigi mąstant. Šiose strategijose pateikiama strategijos rodyklė, kurioje aiškinamas šia strategija pasinaudosiančio pažintinių procesų sužadinimas: • aktyvinimas ir dėmesio sutelkimas (pvz. , prieš pradedant skaityti dalyko testą); • atranka ir sisteminimas (pvz. , skaitant dalyko mežiagą); • integravimas ir taikymas (pvz. , jungiant kelis dalykus) Šioje rodyklėje nurodoma, kokios struktūros tekstus skaitant galima būtų pateiktąja strategija naudotis. Tekstai skiriami pagal struktūras: • priežasties ir padarinio (pvz. , apžvalginiai dalyko straipsniai); • sąvokos ir apibrėžimo (pvz. , dalyko teorijos); • problemos ir sprendimo (pvz. , dokumentų tekstai); • palyginimo ir supriešinimo (pvz. , dokumentų tekstai); • teiginio ir patvirtinimo (pvz. , dalyko teorijos ar dokumentų tekstai); • tikslo, veiksmo ir rezultato (pvz. , direktyviniai tekstai su užduotimis).
Sužinokime Interaktyviojo mokymo(si) strategijos ( D. Buehl, 2004) (III skiltis, 4) Taipogi nurodoma mokinio veiklos būdai, susieti su ta strategija siekiamų tikslų: 1) žodyno turtinimas, 2) idėjų kūrimas, 3) mokymasis bendrauti, 4) diskutavimas, 5) interaktyvusis skaitymas, 6) rašymas (pvz. , konspektuojant, išsirašant sąvokas), 7) grafinis informacijos pateikimas (pvz. , mokantis dalyko teorijos sąvokų), 8) mokymosi įgūdžių formavimas (pvz. , atliekant šablonines užduotis).
Sužinokime 3. III pavyzdys Pasidalykite grupėmis (siūloma po 7 -10 žmonių) ir kiekviena grupė pasirinkite dalykinį tekstą, kuriam, remdamasi Marzano elgsenos modeliu, laisvai pasirinktais ir lanksčiai suderintais aktyviais metodais / interaktyviomis strategijomis ir (jei reikia) grožiniais tekstais, sukurkite didaktinį dalykinio teksto skaitymo modelį. Grupei rengiant bendrą projektą, pasižymėkite svarbiausius dalykus dvipusiame darbo dienoraštyje.
Sužinokime Mano grupės pavadinimas……………………………. Pasirintas tekstas……………………………………. . Konkrečios skaitymo užduotys ir / ar klausimai Mano pastabos, komentarai Remdamiesi šiais kriterijais, įvertinkite savo dalyko mokymo(si) priemonių (vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, internetinių svetainių ar kt. ) užduotis: kuo jos panašios, kuo skiriasi? Išvados: ar mokytojas turėtų rengti(s) pagalbinių užduočių savo dalyko vadovėliuose esantiems dalykiniams tekstams, siekiant mokinių skaitymo efektyvumo? Kodėl?
Sužinokime III. DIDAKTIKOS TEORIJA IR PRAKTIKA: užduočių ir klausimų formuluotės - kolegų parengtų skaitymo modelių bei įvairių dalyko mokymo(si) priemonių analizė argumentuojant (pavyzdžių analizė, žinių gilinimas, plėtotė) 1. Klausydamiesi grupių pristatymų, vertinkite jų darbą pagal pagrindinius pradinius kriterijus – Marzano elgsenos modelio ir lanksčiai suderintų aktyviųjų metodų /interaktyviųjų strategijų – naudojimą bei pagalbinį kriterijų – užduočių ir klausimų formuluotes (ar tinkamai jos suformuluotos, kodėl? ). Savo vertinimus surašykite individualiai lentelėse.
Sužinokime Grupių darbų pristatymų vertinimo aspektai • Grupės ir teksto pavadinimas • Ar atsižvelgiama į Marzano elgsenos modelį? Taip / iš dalies / ne • Ar lansčiai naudojami aktyvūs metodai / interaktyvios strategijos? Taip / iš dalies / ne • Kaip suformuluotos užduotys ir klausimai? Tiksliai / tikslingai / nelabai aiškiai /prastai • Kaip parengta dalyko mokymo(si) priemonių analizė? • Argumentuotai /iš dalies/ nepagrįstai • Neformalios pastabos, komplimentai
Sužinokime 2. Susisteminkite savo ir kolegų atradimus, atsižvelgdami į B. C. Charlton (2007) patarimus: • • • išsiaiškinus numatyti mokymo(si) / skaitymo tikslus ir veiklos strategiją; pasirengti skaitymo suvokimo vertinimo lygių aprašą; išsiaiškinti mokinių naudojamas mokymo(si) /skaitymo strategijas; tikslingai pasiūlyti mokiniams naujų mokymo(si) /skaitymo būdų, metodų, strategijų; sudaryti sąlygas pačiam mokiniui susieti žinomą informaciją su naują; ugdyti mokinio gebėjimus numatyti teksto perspektyvą; skatinti jungti mokinio pradinius spėjimus su atradimais perskaičius tekstą; sudaryti sąlygas mokiniui mokantis /skaitant susikurti naudingų juntamųjų vaizdų; skatinti mokinį išmokus / perskaičius padaryti išvadas; būtinai kiekvieną mokymo(si) / skaitymo etapą baigti pokalbiu / refleksija. 3. Ar tai būdinga Jūsų darbui? Kodėl?
Sužinokime Aptarkite mokiniams skiriamų užduočių formatą su klausimu kodėl, siedami savo nuomonę su Z. Nauckūnaitės (2002) teiginiais: • argumentavimas yra vienas sudėtingesnių tekstų, todėl mokymui turėtume skirti didesnį dėmesį; • argumentavimas yra samprotavimo rūšis šalia aiškinimo; • argumentacija - tai teiginių (tezių) teisingumo įrodymas, argumentų pateikimas; • tezė – įrodinėjamas teiginys – turi būti maksimaliai tiksli, turi arba išplaukti iš argumentų (indukcija) arba būti jais patvirtinma (dedukcija); • argumentai gali būti faktologiniai (moksliniai faktai, statistiniai duomenys, ekspertų išvados) ir vertinamieji (pavyzdžiai, autoritetų mintys, lyginimas, gretinimas), analogija, citavimas, aliuzija); • patartina mokiniams daugiau skirti poleminių temų, mokytis logiškai apgalvoti argumentus ir kontrargumentus. 5. Ar mokant savo dalyko pravartu plėtoti šį mokinių gebėjimą, kodėl?
Sužinokime III. DIDAKTIKOS TEORIJA IR PRAKTIKA: kaip pateikti ir pristatyti darbus (prezentacija)? (pavyzdžių analizė, žinių gilinimas, plėtotė) 1. Išklausykite kitų grupių pristatymus šįsyk atsižvelgdami ir į pristatymo formatą (patys įrašykite kriterijus, o pagal juos ir pastabas paskutinėje lentelės skiltyje)
Sužinokime Grupių darbų pristatymų vertinimo aspektai • Grupės ir teksto pavadinimas • Ar atsižvelgiama į Marzano elgsenos modelį? Taip / iš dalies / ne • Ar lansčiai naudojami aktyvūs metodai / interaktyvios strategijos? Taip / iš dalies / ne • Kaip suformuluotos užduotys ir klausimai? Tiksliai / tikslingai / nelabai aiškiai /prastai • Kaip parengta dalyko mokymo(si) priemonių analizė? • Argumentuotai /iš dalies/ nepagrįstai • Prezentacijos formato kriterijai (………………………) ir pastabos
Sužinokime 2. Aptarkite savo pasirinktus pristatymų vertinimo formatus su Z. Nauckūnaitės (2007) pateikiamais prezentacijų vertinimo kriterijais: • • atsižvelgti į pranešimo rūšį: inforacinė, proginė, mokslinė (referatas, apžvalga, projektas, ataskaita), organizacinė (informacija, analizė, projektas, pristatymas, ataskaita); prizentacijos kertiniai elementai – tai retorika, medžiagos išdėstymas, gramatika; retorikos dėmenys: tikslas (informuoti, įrodyti, instruktuoti ark t. ), pagrindinė mintis (tai, kas liks klausytojų atminty), atsižvelgimas į auditoriją, kalbos tonas; medžiagos organizacija: medžiagos atrinkimas, medžiagos išdėstymo metodai (modulinis / teminis, chronologinis, fizinis, erdvinis, problema / sprendimas, svarstomi klausmai / siūlomi veiksmai, galimybė /siūlomos priemonės, forma /funkcija, savybės / privalumai, atvejo analizė, argumentas /klaidingas argumentas, palyginimas /supriešinimas, matrica, retoriniai klausimai, numerių eilės tvarka. vaizdo suvokimas (vienoje skaidrėje – viena mintis, vientisas vaizdas, spalvos, šriftas, animacija); grafinio dizaino elementai: vaizdinis (nuotraukos, eskizai, žemėlapiai, simboliai), santykinis (lentelės, matricos…), tekstinis (antraštės, klausimai, tezės), skaitmeninės (skaičiai, grafikai); kalbėjimas su auditorija: pradžia ir pabaiga, sąsajos arba perėjimai, vidinės sąsajos, išorinės sąsajos; atsakymai į klausimus: bendri dėsningumai, atsakymai į klastingus klausimus. • 3. Lansti prezentacija – kas galėtų būti būdinga?
Sužinokime UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS METODINĖS DIENOS Kaip kalbos gebėjimai gali tapti veiksmingu mokymosi įrankiu Metodinė diena 2013 -03 -25 II dalis Įtraukiančios paskaitos ir pratybų dalyvio dienoraštis Apibendrinimas (refleksija) (17. 15 -17. 30. )
Sužinokime • 1. Sugrįžkite prie dienoraščio pradžios ŽNS bei siek(sn)ių ir apibendrinkite šios dienos savo pasiekimus. • 2. Trumpai reziumuokite šio darbo + ir – • 3. Pasirinkite vieną iš pateiktųjų tekstų ir parašykite jo kontekste savo mintis apie savo mokinių kalbinių gebėjimų ugymą(si) per Jūsų dalyko pamokas: verta /neverta? kaip? kodėl?
Sužinokime <. . . > Kurgi yra pasauly tokia menka ir niekam Janina Degutytė Kalba gimtoji verta tauta, kuri neturėtų savo trijų lyg įgimtų dalykų: savo žemės, papročių ir kalbos? Visų amžių žmonės vartojo savo Iš kopų šnabždesio su debesim ir prošvaistėm, gimtąją kalbą, rūpinosi jos išlaikymu, Iš marių virpulio ir ežerų nendrėtų. gražinimu ir platinimu. Nėra tokios Iš duonos kvapo ir miškų giesmės menkos tautos, nėra tokio mažo žemes Kalba gimtoji lūposna įdėta. sklypo, kur nevartotų savo gimtosios kalbos, kuria paprastai rašomi įstatymai, Pilėnų laužuose išdeginta, išlydyta, kuria rašoma savo ir kitų šalių istorija, Su perregima gintaro šviesa. kuria svarstomi visi krašto reikalai, kuria Ji — motinos baudžiauninkės lopšinėse, gražiai ir padoriai atliekami reikalai Ji — Pirčiupio smėlynų raudose. . . bažnyčioj, susirinkimuose ir namie; pati gamta to viso moko, ir kiekvienas beveik Ja kalba pievų tyluma ir gatvių gaudėsys, iš motinos krūtų gauna palinkimą į savo Balkonai priemiesčių naujų spalvoti, kalbą — į jos vartojimą, gynimą ir Gelsvų kasyčių juokas ir pušų rimtis, platinimą. <. . . > Juk tautos laikosi ne žemės Ir tie veidai, rūstim ir meile išvagoti. derlingumu, ne apdarų įvairumu, ne apylinkių smagumu, ne miestų ir pilių Lietuviškasis žodis liko kraujo raidėm tvirtumu, bet vien vartojimu savo Ant kamerų akmens ir pelenuos. gimtosios kalbos, kuri kelia ir stiprina Pasaulio kryžkelėj — prie Nemuno ir pilietiškumą, santaiką ir brolišką meilę. Baltijos - Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės. Likimas motinos kalba dainuos. motina, pilietiškumo tėvas, viešpatysčių sargas. Panaikink kalbą — panaikinsi Prišaukti džiugesį lyg paukštį ulbantį, santaiką, vienybę ir viską gera. Panaikink Kad ligi galo vieškelių lydėtų, kalbą — panaikinsi saulę nuo dangaus, Iš duonos kvapo ir miškų giesmės suardysi pasaulio tvarką, atimsi gyvenimą Kalba gimtoji lūposna įdėta. ir garbę. (Mikalojus Daukša Prakalba į malonųjį skaitytoją )
Sužinokime Algimantass Mackus Malda Mažos metrikos protėvių raštuose mirštančia kalba vaikystės miestui! Nemirusia kalba protėvių raštuose, prisikėlimo Dieve, besąlyginis Viešpatie! Antanas A. Jonynas Tie žodžiai tiksi laikrodyje vis laikiniau ir vis tiksliau jie tiksi ir tos lūpos susiliečia žodynuose Antanas Šimkus Music non stop Kaip gražiai skamba kankliai, Kai jais trankai į galvą Nekenčiamiausiems savo priešams Iš GB, NKVD, EBSW, SS, SD, OMON etc. Lietuva – koks muzikalus gražuolės vardas!
Sužinokime Vaidotas Daunys Vilnius. Vardas ir žodis Aš kalbu, ir pasaulis yra mano žodžiuose. Tu – tyli, todėl ir girdėti, kaip juda vandens paviršiumi atminties keltas. Aš kalbu, tu tyli. Mūsų šis keltas. Sigitas Parulskis Kalba Jeigu kalba būt medis aš jį pasodinčiau ir mirusių žemėj jeigu kalba yra medis mano rankos per trumpos pasiekti jo vaisių jeigu kalba bus medis jo ugnis ilgiau šildys negu pragaro liepsnos
Sužinokime Dėkui už bendradarbiavimą! Literatūros ir kitų informacinių šaltinių sąrašas • Aktyvaus mokymosi metodai. Mokytojo knyga (1998). Vilnius: Garnelis. • Arends, R. I. (1998). Mokomės mokyti. Vilnius: Margi raštai. • Bitinas, B. (2002). Pedagoginės diagnostikos pagrindai. Vilnius: Parama. • Charlton, B. , C. (2007). Neformaliojo vertinimo strategijos. Vilnius: Tyto alba. • Buehl, D. (2004). Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis. • Duoblienė, L. (2006). Šiuolaikinė ugdymo filosofija: refleksijos ir dialogo link. Vilnius: Tyto alba. • Eko, U. , Postilė Rožės vardui // Rožės vardas, Vilnius: Alna, 1991. • Hargreaves, A. (1999) Keičiasi mokytojai, keičiasi laikai. Vilnius: Tyto alba. • Helmke, A. , (2012). Pamokos kokybė ir mokytojo profesionalumas: diagnostika, vertinimas, tobulinimas. Vilnius: Standartų spaustuvė. • Jarvis, P. (2001). Mokymosi paradoksai. Kaunas: VDU švietimo studijų centras. • Janušauskienė, V. (2001). Modulinės lituanistikos poreikis bendrojo lavinimo mokykloje // Pedagogika: mokslo darbai, t. 52. ISSN 1392 -0340. Vilnius: VPU leidykla, p. 120 -126. • Janušauskienė, V. (2004). Lanksčių ugdymo pažiūrų patirtis siekiant taikomosios lituanistinės kompetencijos // Pedagogika: mokslo darbai, t. 73. ISSN 1392 -0340. Vilnius: VPU leidykla, p. 39 -44. • Jensen, E. , (2001). Tobulas mokymas. Vilnius: AB OVO. • Kjargaard, E. , Martinėnienė, R. (1999) Neprarastas pavasaris. Vilnius: Danielius. • Kompetencijų ugdymas (metodinė knyga mokytojui) (2012). Vilnius: Ugdymo plėtotės centras. (www. ugdome. lt/kompetencijos 5 -8) • Mokymo(si) procesai edukaciniu ir filosofiniu aspektu (parengė N. Borusevičienė, 2004). Šiauliai: Lucilijus. • Marzano, R. J. (2005) Naujoji ugdymo tikslų taksonomija. Vilnius: Žara. • Mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimas (2012). Vilnius: Ugdymo plėtotės centras (http: //mokomes 5 -8. pedagogika. lt) • Nauckūnaitė, Z. (2002). Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai, Vilnius: Gimtasis žodis. • Nauckūnaitė, Z. (2007). Prezentacijos menas. Vilnius: Gimtasis žodis. • Petty, G. (2008) Įrodymais pagrįstas mokymas. Vilnius: Tyto alba. • Petty, G. (2007) Šiuolaikinis mokymas. Vilnius: Tyto alba. • Šiaučiukėnienė, L. , Stankevičienė, N. , Čiužas, R. (2011). Didaktikos teorija ir praktika. Kaunas: Technologija. • Šiaučiukėnienė, L. , Visockienė, O. , Talijūnienė, P. (2006). Šiuolaikinės didaktikos pagrindai. Kaunas: Technologija. • Teater, B. (2010) An introduction to applying Social Work Theories and Methods. Glasgow: Open University Press.
- Slides: 60