Stumbro paveikslas Mikalojaus Husoviano krinyje Giesm apie stumbro

Stumbro paveikslas Mikalojaus Husoviano kūrinyje „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“

1523 m. išleista lotynų kalba parašyta „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“- tai pirmas didesnis grožinės literatūros kūrinys apie Lietuvą.

Patį stumbrą autorius aprašė hiperbolizuotai. Tai logiška: kokia prasmė eilėmis apdainuoti gyvulį, nuo paprasto buliaus tesiskiriantį tik ilgesniais gaurais?

Taigi M. Husovianas stumbrą vaizdavo tokio dydžio, kad „jo tarpuragėj net gali trys vyrai susėst“, ant nudirto jo kailio telpa „penkiolika vyrų“, o liežuvis toks ilgas ir stiprus, kad medžiotoją, užkabinęs už drabužių, juo gali prisitraukt tiesiog po kanopomis.

Stumbro paveikslas

Pagal Mikalojų Husovianą, įtūžęs stumbras užpuoliką gali mirtinai nutvilkyti savo karštu kvapu.

Poemos pradžioje pateikiamas toks stumbro „portretas“: „Styri baisiausia barzda gaurais plačiai išdraikytais, Akys, pastruvę krauju, žėri siaubingu rūsčiu. “ Vėliau paaiškinama, kad toks stumbras būna tik tada, kai ginasi užpultas.

Iš prigimties stumbras yra santūrus, atsargus žvėris, labai myli savo stumbriukus, yra ištikimas patelei, o ji- iki mirties jam.

Tačiau per medžioklę sužeistas stumbras tampa tikru siaubūnu. Dar priduriama, kad garbinga dvikova su žvėrimi kaip su lygiu varžovu laikoma kiekvieno vyro narsos ir valios tvirtybės išmėginimu. Vyrui, kuris drįsta stoti į dvikovą su tokiu žvėrimi, joks priešas nebaisus.